Taigi, gal po 1-1,5 mėnesio susitikinėjimų, pradėjo vėluoti mmm. Giliai širdyje vis dar jų laukiau, bet jau žinojau, kad esu nėščia. Pasakiau apie dienelių vėlavimą MB, jis užsispyrė ta pačia diena pasidaryti NT, labai nekantravo. Aš norėjau dar palaukti, o gal dar ateis tos dienos, bet jis net klausytis apie tai nenorėjo.
Suplanavome, kad jis atvažiuos pasiimt mane iš darbo, važiuosime pirkti testą ir darysime. Pakeliui per skubėjimą pas mane į darbą, dar padare avariją

Paskui važiavome pirkti testo, pasidariau jį vėlai vakare, parodė dvi juostelės, negaliu nupasakot kas darėsi viduje, užplūdo ir džiaugsmas ir susirūpinau, kaip ir kas bus toliau

Išėjau iš tualeto, MB žiūrėjo tiesiai man akys, nekantraudamas ką aš pasakysiu, kokia bus naujieną, bandžiau išlikti rami ir rimta, bet nesugebėjau, šypsena iki ausų ir pasakiau "teigiamas"

Jis buvo labai laimingas, pakele ant ranku, apsuko, išbučiavo.
Tą patį vakarą, po tokios puikios naujienos, važiavome švesti į kavinę.
Buvo toks jausmas, kad mes planavome Leliuką jau kelis metus ir mums vis nepavykdavo


Dabar esame labai laimingi, jau mažiau negu po 2 mėnesiu sūpuosime savo Angeliuką

Dar nėra nei metu, kaip esame kartu, bet jau turesime vaikeli



