Praitoj temoj skaiciau, kad kazkas kvietes dvasias, bet neturejau laiko ir as papasakot kaip mum dar paaugliams buvo su tom dvasiom.Tad dabar truputi papasakosiu.
Buvom studentai, tik ka baige 12 klasiu.Tevai(tiksliau globejai, tik as juos taip vadinau) nenorejo , kad gyvenciau studentu bendrabutyje, tad surado kambariuka nuosavam name pas toki senuka ir jo karo veterano sunu. Tokiu kaip asbuvo daugiau tame name, nes nuomavo du namo aukstus, na ka viena vakara ,vienas vaikinukas( dabar jau mano vyras
) pasiule pasisaukt tu dvasiu.Aisku as netikejau ir kiti ten gyvene nelabai tikejom, dar priejo draugu nu ir visi susedom , nubraize ten kazkokias akis su raidem lape, uzdege zvake ir liepe isjungt sviesa , tada tas vaikinukas pasieme adata ir atsisedes eme ten kazka kalbeti, kalausti kazko, o as kaip ir dauguma ten sedejusiu tyliai kikenom, nu man neitiketina buvo ir viskas labai juokingai atrode. Aisku jis nervavos, kad mes kazka baidom, kad dvasiom nepatinka , kad mes juokiames, nu bet kai netiki tai ir toliau juokies, ir tik staiga as sedejau sonu i balkona atsisukus, ir sedziu matau kaip durys letai prasiveria , svarbiausiai matau o negaliu nei zodzio pratart ir tik staigiai iki puse atsidariusios jos visu smugiu trenkesi i kambario siena , net uzuolaidos smarkiai suplevesavo, kas sedejo arciausiai sviesos jungtuko puole ijungt sviesa, o tas buvo labai blogai, kaip veliau mes suzinojom. Kai apsiraminom , viskas teses toliau, vel tamsa, uzdegta zvake tik jau dabar nebe adata o apversta berods dar kazkokia lekste , nebepamenu, bet zinau , kad negalejo but nei moline, nei plastmasine. ir ta lekste stumdo tas vaikinukas ir pries ji sedintis kitas vaikinas ir matau kaip jie vienas i kita ziuri ir net nebemato kaip ta lekste stumdoma ir ant kokiu raidziu sustoja ir staiga lyg susitare abu patraukia rankas , o lekste dar sustojo prie vienos raides ir smuginiu greiciu nuleke isvis nuo stalo, nors niekas jos net neliete.Va tada net tie kurie juokemes ir netikejom jau sunerimom ir baugu pasidare. Po visos tos egzekucijos tas vaikinukas vel toliau tese , bandydamas isvaryti ta dvasia lauk, bet jam is raidziu vis susidedavo , kad ji dar neisejus ir dar vis yra kambaryje. Nu bet mes tuo viska ir baigem, nors visiem buvo kazkaip nejauku , ir vienas vaikinas visa ta laika miegojo ir kaip tik tada atsikele, ir tik jis vienintelis buvo ramus lyg nieko cia nebuve .Paskui kas namo isvaziavo, kas nuejom miegot i savo kambarius.Ir nieko baisaus, ryte nueinam i ta kambary kur kvietem ten tas dvasias, tas vaikinukas miega, ant stalo perlenkta adata, po stalu sudauzyta lekstute. Dar paklausem , kam cia ta adata lankste, o jis pasake, nieko nelankste , miegojo , bet girdejo krabzdesius kambary ir juto kaip lekste ant stalo pati slankiodavo, bet buvo bebaimis, tai net nesikele is lovos. O va tada , kai jau viskas buvo kaip ir usimirse, butent tas vaikinukas, pradejo labai keistai elgtis, vis istikdavo nerviniai priepoliai, ir pats keleta kartu bande zudytis, ir kai atsipeikedavo nieko neatsimindavo, ir paciai teko karta ji traukti is virves, ir ypatingai vakarais jis netiketai usipuldavo kambaryje sedincius draugus, budavo vakaru, kad visi usirakine sededavo savo kambariuose, nes bijodavo jo selsmo, kuriu jis paskui net neatsimindavo,tik as kazkodel jo nebijojau,net eidavau jo ramint, kai jis tiesiog ugninem akim saukdavo, kad visus uzmus, zodziu pradejom gyvent kosmare, ir vieno draugo buvusio ta vakara mama, pasake, kad blogai padarem, kad nelaukem kol ta dvasia iseis is ten, nes tas draugas pasisake mamai, kadangi jau tikrai kosmarai dedavos musu nuomuojamame name.Ir viskas usibaige tik tada kai visi isikraustem is ten, bet isikraustem visi su lyg vienu.Ir kas ten toliau vyksta ar nevyksta nezinom, bet kazkaip ir nenoretume suzinot.Tik kai dabar tas vaikinukas jau 10 metu kaip mano vyras, kazkada paklausiau , ar dar pamena ta vakara, ir kas tada jam buvo, kad jis taip nepaaiskinamai elgdavos ir istikro baisu budavo su juo ir likti kambary.Jis sake, nezino nes net ir siandien nelabai atsimena kas dedavos jo galvoje kai uzeidavo tie uztemimai.
