Įkraunama...
Įkraunama...

Kiek turite kvepalų?

Apklausa: Kiek kvepalų buteliukų turite? (489 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
QUOTE(Fuwari @ 2012 01 21, 22:19)
Na, tikrai ir pačios auksinės buvot, ir Jūsų vaikai labai geri.  biggrin.gif Aš, kai vaikas, buvau dar ir kaip sukiodavausi per Mamos daiktus. Buvo man ne kartą aiškinta, net užrėkta neblogai (kaip šiandien atsimenu), bet manęs tas visai neatgrasė. Po teisybe, nedaug mano Mamukas tų kvepalų ir tėturėjo, bet visvien kaip katinas prasisukdavau ir pasikvepindavau kartas nuo karto. O dar ir drauges padažydavau ir pakvepindavau prie to paties. Žodžiu, nuo manęs tokius lobynus kaip Tamstelių tikrai būtų reikėję rakint.  lotuliukas.gif


Aš iš tiesų buvau geras vaikas biggrin.gif (pati mama tai patvirtintų smile.gif ). Bet, nepaisant to, į mamos turtus vistiek kartais įsisukdavau biggrin.gif Ir sunku patikėti, jei kitos to visai nedarydavo g.gif , man rodos, toks smalsumas natūralu smile.gif Skirtumas tik tas, kad mano mama visiškai nesureikšmindavo nei kvepalų, nei kosmetikos, kuria pasinaudodavau. Ar kokio nebrangaus papuošalo, kurį pasiskolindavau tam kartui (kad jos aukso papuošalų negalima liesti, tiek dar suprasdavau).
Na o man pačiai mano turimi kvepalai yra kur kas daugiau, nei tik daiktas, kuris kvepia. Palyginimui - patys brangiausi man daiktai namuose yra nuotraukos, kvepalai ir knygos. Kitų daiktų visai nesureikšminu.

Šiaip iš visų išsakytų pozicijų man labiausiai gal patiko Laisvės. Tiesiog paaiškinti dukrai , kurie kvepalai man yra ypatingai svarbūs ir susitarti, kad būtent tų ji neliestų. Nes jei uždrausti viską, ką aš žinau g.gif , uždraustas vaisius gali būti saldesnis mastau.gif
O dėl pasitikėjimo - pvz. dukra žino, kur laikomi šeimos pinigai, bet kažkaip mes to nesureikšminam . Jinai ten nelenda, ir net tokių minčių neturi. Esu tik pasakiusi, kad nesakytų svetimiems, ir tiek. Galų gale ten ne milijonai biggrin.gif, o aš pasitikiu vaiko sąmoningumu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ingėnas: 21 sausio 2012 - 22:49
QUOTE(Heilė @ 2012 01 21, 20:05)
Tai mažas dar,turbūt? bigsmile.gif

Jo, dar mazas, nors paneliu turim biggrin.gif
Gal geriau leiskit pasikvepint, nes tuojau sakys, mama, reikia panelei kvepalu nupirkt biggrin.gif Duok pinigu tongue.gif
Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2012 01 22, 00:47)
Tiesiog paaiškinti dukrai , kurie kvepalai man yra ypatingai svarbūs ir susitarti, kad būtent tų ji neliestų.

Kadangi šitos nuomonės visai nesuprantu, o ir niekam neįdomu, kad ją suprasčiau smile.gif, tai tik noriu pacituoti Minervos feisbuke įdėtą tekstuką:

"Šįkart dalinuosi trumpa Bruno Ferrero kvepiančia istorija, kuri mane privertė nusišypsoti - galbūt išties reikia dalintis kvapo sukuriamu džiaugsmu?

Du vienuoliai augino rožes. Pirmasis kontempliuodavo jų grožį ir svaigdavo nuo jų aromato.
Antrasis gražiausias rožes skindavo ir dovanodavo praeiviams.
- Ką tu darai? – pyko pirmasis. – Kaip gali atsisakyti džiaugsmo, kurį tau teikia rožės ir švelnūs jų kvapai?
- Rožių aromatas lieka rankose to, kuris jas dovanoja kitiems, – ramiai atsakė antrasis vienuolis."
Atsakyti
QUOTE(eglegle @ 2012 01 21, 23:19)
Kadangi šitos nuomonės visai nesuprantu, o ir niekam neįdomu, kad ją suprasčiau smile.gif, tai tik noriu pacituoti Minervos feisbuke įdėtą tekstuką:

"Šįkart dalinuosi trumpa Bruno Ferrero kvepiančia istorija, kuri mane privertė nusišypsoti - galbūt išties reikia dalintis kvapo sukuriamu džiaugsmu?

Du vienuoliai augino rožes. Pirmasis kontempliuodavo jų grožį ir svaigdavo nuo jų aromato.
Antrasis gražiausias rožes skindavo ir dovanodavo praeiviams.
- Ką tu darai? – pyko pirmasis. – Kaip gali atsisakyti džiaugsmo, kurį tau teikia rožės ir švelnūs jų kvapai?
- Rožių aromatas lieka rankose to, kuris jas dovanoja kitiems, – ramiai atsakė antrasis vienuolis."


Aš tą pasakojimą, tą alegoriją suprantu abstrakčiau. Manau, kad pačios gražiausios rožės turbūt neapčiuopiami ir nematerialūs dalykai. Bent jau man tokia pirma mintis.
O jei jau visgi apie kvepalus - kai ateis laikas, pasidalinsiu ir rožėmis. Kai žinosiu, kad dukra jau pasiruošusi tų rožių kvapą suprasti ir jį įvertinti. Ir tie rožynai būtent jai, o ne kam kitam kada nors be abejo atiteks. O dabar puikiai žinau, kad tam žmogučiui tikrai ne mano auginamos rožės svarbiausia.
Kad ir mamos pasaka prieš miegą kartais gali atstoti ir būti svarbesnė už visus pasaulio rožynus smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ingėnas: 22 sausio 2012 - 00:13
QUOTE(Heilė @ 2012 01 21, 21:05)
Akurat - panelė.  doh.gif Rėkavau, pykau ir aiškinau ilgai. cool.gif Ir niekas nė neįtarė,kad aš užuosiu. smile.gif
Daugiau tai nepasikartojo, ir,tikiuosi, nepasikartos.

Betgi ne pirmas kartas, tai gal ir ne paskutinis biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2012 01 22, 00:11)
O jei  jau visgi apie kvepalus - kai ateis laikas, pasidalinsiu ir rožėmis. Kai žinosiu, kad dukra jau pasiruošusi tų rožių kvapą suprasti  ir jį įvertinti. Ir tie rožynai būtent jai, o ne kam kitam kada nors be abejo atiteks.

Žmogus planuoja,o kai kas juokiasi...
Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2012 01 22, 02:11)
Kai žinosiu, kad dukra jau pasiruošusi tų rožių kvapą suprasti  ir jį įvertinti.

Ingėnai, mieloji, vaikai kartais daugiau žino nei mums atrodo, ir apie kokį nors tau brangų kvapą galbūt pasakytų tą, ko tu ir pati dar nežinai mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(eglegle @ 2012 01 22, 10:09)
Ingėnai, mieloji, vaikai kartais daugiau žino nei mums atrodo, ir apie kokį nors tau brangų kvapą galbūt pasakytų tą, ko tu ir pati dar nežinai  mirksiukas.gif

Ir uoslė jų daug jautresnė rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Gafsa @ 2012 01 22, 10:20)
Ir uoslė jų daug jautresnė rolleyes.gif

Ir požiūris į daiktus kitoks mirksiukas.gif
Nepamiršiu, kaip kartą (tas buvo gerokai anksčiau) maniškė vonioj gamino "naujo kvapo muilą": nagu prisigramdė išmirkusio muilo, įpylė šiek tiek šampūno ir įlašino kažkurių kvepalų, rastų vonioje. Viską maišė ir kažką gamino. Kai po kiek laiko užsukusi į vonią atšokau nuo kvapo, ji didelėmis akimis labai ramiai paaiškino, kas čia vyksta. Supratau, kad tai, kas vyksta, yra daug svarbiau už draudimą.
Atsakyti
QUOTE(eglegle @ 2012 01 22, 10:09)
Ingėnai, mieloji, vaikai kartais daugiau žino nei mums atrodo, ir apie kokį nors tau brangų kvapą galbūt pasakytų tą, ko tu ir pati dar nežinai  mirksiukas.gif

O kas sako, kad aš neleidžiu jai net pauostyti tų man brangiausių kvepalų? biggrin.gif Kai paprašo, leidžiu pauostyti VISKĄ (su mano žinia), ir purkštelėti pšiką ant savęs, jei kyla toks noras (pažinimo tikslais). Bet va purškeliot gausiai į kairę ir į dešinę bet kokių neleisčiau (pvz. jai yra šovę tokių idėjų ne tik save , bet ir savo lėles iškvėpinti) . Tą ji gali daryti (ir daro) su savo kvepalais. Arba su tais iš maniškių, kurie man nėra tiek emociškai svarbūs.
Va pvz. gal prieš kokius 3 metus ji mano Champs Elysees taip patvarkė biggrin.gif (atidaviau jai, nes jai labai patiko, o man jie jau nebebuvo labai svarbūs). Arba dabar dalinamės iš mano kvepalyno Calvin Klein Obsession Night (atiduočiau jai visai, bet visgi ir man pačiai šio kvapo kartais norisi, tai susitarėm, kad bus abiejų smile.gif )

QUOTE(Laisvė @ 2012 01 22, 10:50)
Ir požiūris į daiktus kitoks  mirksiukas.gif
Nepamiršiu, kaip kartą (tas buvo gerokai anksčiau) maniškė vonioj gamino "naujo kvapo muilą": nagu prisigramdė išmirkusio muilo, įpylė šiek tiek šampūno ir įlašino kažkurių kvepalų, rastų vonioje. Viską maišė ir kažką gamino. Kai po kiek laiko užsukusi į vonią atšokau nuo kvapo, ji didelėmis akimis labai ramiai paaiškino, kas čia vyksta. Supratau, kad tai, kas vyksta, yra daug svarbiau už draudimą.

Tai maniškė jau prieš metus kvepalus gamino biggrin.gif Mat jai užsifiksavę, kad aš nupurškinėju į atomikus, tai jinai nupurškimo ir sluoksniavimo prinicipu nusprendė kvepalus sukurti biggrin.gif Biškį vieno, biškį kito (iš savų vaikiškų) laugh.gif Rezultatas, tiesą sakant, buvo nekažką tongue.gif , bet aš jau nekomentavau, nes jai pačiai būtent tas kūrybinis procesas patiko biggrin.gif Na bent jau į atomikus nupurkšti tas mano vaikas jau moka tongue.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ingėnas: 22 sausio 2012 - 11:29
QUOTE(Laisvė @ 2012 01 22, 11:50)
Ir požiūris į daiktus kitoks  mirksiukas.gif
Nepamiršiu, kaip kartą (tas buvo gerokai anksčiau) maniškė vonioj gamino "naujo kvapo muilą": nagu prisigramdė išmirkusio muilo, įpylė šiek tiek šampūno ir įlašino kažkurių kvepalų, rastų vonioje. Viską maišė ir kažką gamino. Kai po kiek laiko užsukusi į vonią atšokau nuo kvapo, ji didelėmis akimis labai ramiai paaiškino, kas čia vyksta. Supratau, kad tai, kas vyksta, yra daug svarbiau už draudimą.

Ne visai ne į temą. Kai mano brolis buvo mažas, labai panašiai elgdavosi su maisto produktais. Maišydavo bile ką - pieną, sviestą, šokoladą, pipirus, aliejų - ką rasdavo, kas šaudavo į galvą, virdavo, kepdavo, paragaudavo ir išmesdavo. Tėvai nesakydavo nieko - atseit kūryba, gal bus kulinaras, negalima vaiko traumuoti ir t.t. Dabar kai jau jis metuose vyriokas - elgesys liko panašiai drąsus ir panašiai neracionalus. Verda kaip kariuomenei, maišo bet ką su bet kuo, abi moteros (žmona ir mama) baisisi ir vis auklėjimo klaidas pamena, gal reikėjo visgi tada sakyti, kad negalima produktų gadinti, kad ir kaip kūrybiškai atrodo...
Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2012 01 22, 11:22)
jai pačiai būtent tas kūrybinis procesas patiko biggrin.gif

Savu laiku kartais tas kūrybinis procesas yra reikalingas, kai jis neperauga į produktų gadinimą, apie kurį rusma rašo mirksiukas.gif
Atsakyti