Knygos, knygos, knygos... *47 Namučiai...

Šiandien buvau Plungės Maximoj, ieškojau Jotemos knygų, pavarčiau "Pagalba", "Tūkstantis saulių skaisčių" bet nepirkau nieko.

Ingėnai, naršiau po mūsų blog'ą apie R. gary, prisiminiau, kad tu gi planavai skaityt jo "Aušros pažadas". Ar skaitysi dar?

Peržvelgiau gimtadienius ir pagalvojau, kad kai kurių čia jau labai seniai nebuvo.

Baigiau vakar Dan Brown "Angels and demons/ Angelai ir demonai".
Patiko, bet ne tiek, kiek "Da Vinčio kodas", kuris įtraukė nuo pat pradžių ir nepaleido iki pabaigos. Kaip jau minėjau, pirmi šimtas puslapių buvo beveik ištisinė paskaita apie fiziką, kurios labai nemėgstu, ir kažkur į galą buvo truputį nusibodę. Gal kliudė ir tai, kad jau esu mačiusi filmą. Knygoje radau keletą labai įdomių minčių apie mokslą ir religiją ir jų santykį. Kadangi žinojau, kaip viskas bus, labai didelės įtampos skaitydama nejaučiau, todėl labiausiai patiko kitas dalykas- visi tie įdomūs faktai apie meną, istoriją, Romos miestą ir Vatikaną, gražiai įpaišyti į romaną. Pavydžiu žmonėms, kurie labai daug žino, todėl paskaičius panašių knygų man visada kyla noras pačiai ko nors mokytis.

Šiuo metu skaitau "Kaip mes rašėme romaną". Labai prie širdies man šios knygos humoras. Vakar iki ašarų juokiausi, skaitydama, kaip pagrindinis herojus nuodijo/ maitino visus kvartalo tarakonus.

Fati, kaip suprantu iš tavo suknyga.lt statuso, tai priklausai jų komandai tudie norėjau paklausti, kodėl knygos "Stambulo pavainikė" viršelis įdėtas ne tas? Nes visi kiti duomenys kaip ir atitinka, o viršelis ne. Gal būtų galima jį pakeisti?

*Kai kuriuos pratryniau, kai kuriuos dar palikau. Kitą temą kas kurs, galės peržiūrėt detaliau kieno dar reikėtų ištrinti, kas pavyzdžiui kokį mėnesį ar daugiau jau nė žodelio netarė čia.
**Šitą rašytoją ir jo knygas myliu už superinį jumorą. Jis man buvo anų metų atradimas, labai labai lipo man prie dūšios jo pašmaikštavimai.

Nu va, pati peržiūrėjau gimtadienininkes ir seniausiai beapsireiškusios yra šios:

dolly' - iš vis net narės tokios neberandu
L'ora - paskutinis pasisakymas 1 Temoje
neva1 - paskutinis pasisakymas 14 Temoje
bucke - irgi laaaaaaaaabai senai bebuvus čia
LijaAntLedo - paskutinis pasisakymas 15 Temoje
miaubraske - paskutinis pasisakymas 35 Temoje

Tai manau va jas ir derėtų ištrinti Tik naujoje temoje to aš padaryti jau nebegaliu, tai ištrinsim kitoj.

Lauksiu atsiliepimo

SS, miaubraskes manau dar netrink jin gana aktyvi buvo.

Aham, man irgi miaubraske atrodo neseniai dar rašė
Viskas, nebeturiu savo Jesenino kaktuso grįžau namo, katė pasidarbavo, numetė nuo palangės ant lovos, visos žemės išvirtusios Užtat vakare kai gulsiuos į lovą su knyga

Lab vakarą,
Ar esi skaičiusi "Tūlą"? Aš pastarosios knygos dėka labai pamėgau Kunčiną, kadangi Jo "Tūla" - fantastiškai bohemiškai įstabi.


Kokie gražūs! Balionėlis Tau.


Aš šitos neskaičiau, bet to paties autoriaus "Trise valtimi (neskaitant šuns)" jumoras - superinis, man taipogi prie širdies.

Aš kad ir ne Ingėnas, bet "Aušros pažadą" ką tik perskaičiau . Tai noriu pasidalinti keliomis mintimis.

Iš pradžių labai džiūgavau, nes Romain Gary stilius - nuostabus. Knyga pilna "švelnios ironijos" (ir labai daug autoironijos), kaip ir žada reklama ant viršelio. Tiesa, nepasakyčiau kad apie Vilnių, o ypač apie jo gyventojus, Gary atsiliepia švelniai ir maloniai. Visai ne, jam tai buvo pilkas ir šaltas Lenkijos (!) provincijos miestas kur teko praleisti keletą metų pakeliui į "tikrąją tėvynę" - Prancūziją.
Pagrindinė knygos tema - motinos ir sūnaus santykiai. Motinos meilė sūnui, sakyčiau dusinanti, smaugianti, tokia nuo kurios neįmanoma pabėgti, kurios itin dažnai tenka gėdytis, tačiau jos netekęs supranti kad ieškosi (ir neberasi) tokios meilės visą gyvenimą...
Mane labiau jaudino ne ta perteklinė meilė, o kartu su ja keliami reikalavimai savo vaikui - visas susvajota daugeliui metų į priekį. Ir vaikas, bijodamas nuvilti mamą, visą gyvenimą bando tuos reikalavimus išpildyti. Gary aprašo tai - vėlgi - su švelniu humoru, tačiau man buvo baisu. Rekomenduočiau šitą knygą perskaityti visiems tėvams (o ypač - vienišoms mamoms, ir čia nieko nenoriu įžeisti ), kurie turi didelių lūkesčių vaikų atžvilgiu ir galvoja kad geriausiai žino kas tiems vaikams atneš laimę ir sėkmę.
Jeigu grįžti prie knygos - vertingiausias man pasirodė, kaip jau minėjau, nuostabus Gary rašymo stilius. Jo filosofinės įžvalgos (tarkim, prostitučių ir mokslininkų sulyginimas) mane nuvylė. Ir, kaip itin dažnai man atsitinka, knyga pasirodė per ilga. Trečiąją dalį, kur autorius pasakoja apie savo dalyvavimą pasipriešinimo judėjime, galima tiesiog nuplėšti (perkeltine prasme, žinoma ).
Vėl, ne pirmą kartą patyriau kad patriotizmas yra labai keistas jausmas - man tinka tik tada, kai tai apie mano šalį, mano vertybes, kitais atvejais dažniausiai erzina, kaip buvo ir čia. O gal tai tiesiog buvo prastai išreikšta, nes (čia seka lyrinis nukrypimas ) pamenu S. Rushdie knygą "Žemė po jos kojomis", kurią kentėjau visus ar ne 500 puslapių, bet kelios jo eilutės apie Indiją atpirko visas mano kančias. Tai Gary tokių eilučių neparašė, mano liežuviui jis parašė gana neskoningas eilutes apie savo idealizuojamą karo laikų draugą - didvyrį: "Paryžiuje nėra gatvės, pavadintos jo vardu, bet man jo vardas skamba visų Prancūzijos gatvių pavadinimuose".
Dar viena rimta siužetinė banalybė palikta knygos pabaigai, kurios niekaip negalima pasakoti negadinant skaitytojams malonumo.
O malonumo (nepaisant visos mano kritikos) patirsite tikrai daug - būtinai paskaitykite. Tokių mielų, šiltų knygų nėra daug. Kaip ir knygų, kur tiek dėmesio skiriama mamai.

Na mane visai neseniai tik priėmė į komandą. Pastebėjau, kad viršelis kitoks. Kadangi aš tik nelabai seniai atėjau, taii senesnių įrašų man neleidžia taisyti, bet aš parašysiu, kad pakeistu. Dėkui

Negaliu nesutikti. Kunčino skaičiau "Tūla", "Bilė ir kiti" (labai panaši į Tūlą, tik lengvesnė) ir "Baltųjų sūrių naktis". Visos labai patiko. Ir dar turiu neskaitytą "Glisono kilpa".

Aktyvi tai aktyvi, bet kad nuo 35 temos tyli Bet kad jau taip sakot, tai paliksiu, jei aš kitą temą kursiu

Ačiū už balionėlį

Tai dėkui tau

Kaip tik dabar ją skaitau , ačiū Pajautai, kad paskolino
Patinka



Šioje knygoje, kaip ir caralaite, mane išties žavi švelni ironija Taigi knygą skaityti yra tikrai malonu, jauki, šilta knyga
Tiesa, visgi galvoju, kad tokių sūnų, kaip kad Gary, toleruojančių beatodairišką motinos meilę (kurią netgi manija greičiau galima būtų pavadinti) turbūt labai retai tepasitaiko Kažkaip įsivaizduoju, kad ne vieną žmogų toks motinos pasiaukojimas savotiškai galėtų netgi užsmaugti ar priversti bėgti nuo to Žodžiu, labai jau gerietis man tas Gary atrodo
O apie Vilnių toje knygoje visgi nėra itin daug, kažkaip daugiau Vilniaus vaizdų tikėjausi. Tikrai, kaip caralaitė minėjo, šis miestas tik kaip trumpa tarpinė stotelė keliaujant į savo (šiuo atveju, motinos) svajonę.