buvom Trakuose (dar atskirai gyvenom, tai buvo tas geliu-saldainiu periodas), na pasivaiksciojom, jau link mano masinos kaip ir namo vaziuot. O jis vis kazkoks nesavas jau dvi savaites gal vaiksciojo, o as gi negaliu atstot kol nesuzinosiu kas nutiko

Ejom saligatviu, ir vis ziziu, ziziu, kas tau yra...... jis tik: aj, nieko. Na.... ne, vis delto nieko. Taip kamantinejau as ji gera pusvalandi. Po to jis: tekek uz manes. As tai pagalvojau, juokauja turbut, vejai cia prie ezero perpute gerai

Einu toliau jam: tai kas negerai, pasaksi ar kaip? Jis: tai tekesi ar ne? Sakau: aga. Tai kas tau yra? Jis: eik tu
sikt
Kita diena (sestadienis buvo) atvare pas mane su meskiuku nerealiai graziu (as pamisus kazkada del ju buvau, tai tiek ju turiu

) ir prikabintas ant jo ziedas. Atsiklaupe, rankos dreba, kalbet negali, net nesupratau ka jis ten sake (kazka pasake lygtai)... ir tik girdziu: na tai sutinki...? Ir nespejau prasiziot, ziedas jau ant pirsto