o del susitupejimo ir norejimo... tai jis pirmas pradejo kalbet apie vestuves. Ir jis pradejo bijot,kai jau pradejom organizuot, rinkti baznytele, data nusistatyt reikejo...TADA JIS SUNERIMO...
Niu vakar dar kalbejausi su brangiausiuoju ir isitikinau,kad jis tikrai bijo...
o del susitupejimo ir norejimo... tai jis pirmas pradejo kalbet apie vestuves. Ir jis pradejo bijot,kai jau pradejom organizuot, rinkti baznytele, data nusistatyt reikejo...TADA JIS SUNERIMO...
o del susitupejimo ir norejimo... tai jis pirmas pradejo kalbet apie vestuves. Ir jis pradejo bijot,kai jau pradejom organizuot, rinkti baznytele, data nusistatyt reikejo...TADA JIS SUNERIMO...
Gal tai ir yra atsakymas, kad jis abejoja, o gal jūs per mažai kalbatės apie tai 
Bet kokiu atveju linkiu jums abiems sėkmės, o tau dar ir kantrybės
Bet kokiu atveju linkiu jums abiems sėkmės, o tau dar ir kantrybės
As jauciu labiau jaudinuosi nei mano vaikinas, jis labai jau uztikrintai ir atsakingai imasi visu iki vestuviniu reikaliuku...tai man labai saunu ziureti i toki jo entuziazma... net pas kuniga nuejo santuokos vienas uzregistruot...o del nepasiruosimo ar baimes iki vestuvines...manau, kad reikia susest ir pasikalbet atvirai kas baugina...nes kartais savyje prisikuriam visokiu butu ir nebutu dalyku ir galvojam kad tai yra teisinga, ar taip bus...tad jei pasikalbesit manau viskas bus ciki...
As manau, kad jei vyras bijo ir vengia santuokos, vestuviu tikrai nereikia, nes tai kvepia labai didele drama. Kas karta jums susipykus ar kokioj kritinej situacijoj jis ims galvoti "o gal nereikejo", kol galu gale tikrai nuspres, kad nereikejo
BLUE ROSE, as tikrai nenoriu tau nieko cia karkseti, bet as irgi pries tai draugavau su tokiu vienu 6 metus. Jau atrode seniai laikas tuoktis, bet jis vis tupciojo, myke kazka tipo "o ka tai pakeis..." ir panasiai. O is tikruju kaip veliau pamaciau - jam tiesiog truko isitikinimo, kad jis mane myli (nors sake, kad myli) ir jam buvo baisi mintis "kol mirtis mus isskirs"...
O kai susipazinau su savo busimuoju vyru, is karto viskas klostesi kitaip. Ir susituoksime mes per atrasias musu draugystes metines
Ir nei jo nei manes visai negasdina ta fraze "kol mirtis mus isskirs", o netgi skamba labai maloniai
Reziume: gali priversti vyra tave vesti nestumu, teroru, ultimatumais, akiu mirgsejimu, bet tokiu atveju tu niekada taip ir nesuzinosi, ar jis TIKRAI NOREJO tave vesti ir praleisti su tavim visa gyvenima
Merginos, argi nenorit to zinoti?
Papildyta:
o ir galų gale, nereikia taip parintis, skyrybos šiais laikais lietuvoje sudaromos greičiau nei civilinė santuoka
Tai gi nereikia gąsdinti vyru, kad pririšate juos amžiams, net ir po vestuvių jie turės pilną teisę išeiti... 
O vat su tokiu poziuriu manyciau is viso tuoktis nereiketu. Kaip gali buti laiminga santuoka, jei dar pries ja galvoji "ai, jeigu nepatiks, iseisiu". Bet juk santuoka - tai ne kazkoks serialas, kuris jei nepatinka, perjungi kita
O kam tada ta priesaika prie altoriaus?
As beabejo suprantu, kad skyrybos kartais neisvengiamos, ypac kai sugriaunamas pasitikejimas vienas kitu. Bet santuokoje abu turetu stengtis padaryti viska, kad ja issaugoti.
Reziume Nr2. : jei nesi pasiruoses padaryti visko santuokai issaugoti ir galvoji, kad "jei nepatiks, iseisiu" tuoktis NE LAIKAS"
BLUE ROSE, as tikrai nenoriu tau nieko cia karkseti, bet as irgi pries tai draugavau su tokiu vienu 6 metus. Jau atrode seniai laikas tuoktis, bet jis vis tupciojo, myke kazka tipo "o ka tai pakeis..." ir panasiai. O is tikruju kaip veliau pamaciau - jam tiesiog truko isitikinimo, kad jis mane myli (nors sake, kad myli) ir jam buvo baisi mintis "kol mirtis mus isskirs"...
O kai susipazinau su savo busimuoju vyru, is karto viskas klostesi kitaip. Ir susituoksime mes per atrasias musu draugystes metines
Reziume: gali priversti vyra tave vesti nestumu, teroru, ultimatumais, akiu mirgsejimu, bet tokiu atveju tu niekada taip ir nesuzinosi, ar jis TIKRAI NOREJO tave vesti ir praleisti su tavim visa gyvenima
Merginos, argi nenorit to zinoti?
Papildyta:
QUOTE(mikepodukofke @ 2006 03 09, 13:08)
o ir galų gale, nereikia taip parintis, skyrybos šiais laikais lietuvoje sudaromos greičiau nei civilinė santuoka
O vat su tokiu poziuriu manyciau is viso tuoktis nereiketu. Kaip gali buti laiminga santuoka, jei dar pries ja galvoji "ai, jeigu nepatiks, iseisiu". Bet juk santuoka - tai ne kazkoks serialas, kuris jei nepatinka, perjungi kita
As beabejo suprantu, kad skyrybos kartais neisvengiamos, ypac kai sugriaunamas pasitikejimas vienas kitu. Bet santuokoje abu turetu stengtis padaryti viska, kad ja issaugoti.
Reziume Nr2. : jei nesi pasiruoses padaryti visko santuokai issaugoti ir galvoji, kad "jei nepatiks, iseisiu" tuoktis NE LAIKAS"
aciu visoms uz savo nuomones, man jos labai svarbios...
Deja,siemet manau mano vestuviu dar nebus... Bet draugams sake,kad kitiemet... pamatysim
Deja,siemet manau mano vestuviu dar nebus... Bet draugams sake,kad kitiemet... pamatysim
QUOTE(Blue_rose @ 2006 04 22, 23:41)
aciu visoms uz savo nuomones, man jos labai svarbios...
Deja,siemet manau mano vestuviu dar nebus... Bet draugams sake,kad kitiemet... pamatysim
Deja,siemet manau mano vestuviu dar nebus... Bet draugams sake,kad kitiemet... pamatysim
na ir manau labai teisingai elgiesi...
Ir as Dekoju Dievu ir visiems, nes mano gyvenime atsirado mano isrinktasis, kuris padejo visus taskus, kur reikia...ir dabar tikrai laiminga...sekmes ieskant ne laikinos, o tikrosios laimes
QUOTE(Ewwa @ 2006 04 22, 22:55)
na ir manau labai teisingai elgiesi...
, juk esi jauna ir tikrai niekur nereikia skubet...as pvz. draugavau 3 metus su vaikinu..ir tikrai maniau, kad tai tas vienintelis, bet man artimiausi zmones sakydavo: tau jis netinka...kuo jie daugiau man, tai sakydavo tuo labiau as uzsispyreliskai laikiausi jo isikabinus, nors vis pasamoneje, smeruodavo abejojimo ir suvokimo momentai...kada galvodavau ne tai ne mano zmogus...o siaip tai ir budavo pokalbiai apie vedybas...bet jie buvo inicijuojami is manes, is mano puses...kada is jo negaudavau konkretumo susipykdavom ir pan...
Ir as Dekoju Dievu ir visiems, nes mano gyvenime atsirado mano isrinktasis, kuris padejo visus taskus, kur reikia...ir dabar tikrai laiminga...sekmes ieskant ne laikinos, o tikrosios laimes
Ir as Dekoju Dievu ir visiems, nes mano gyvenime atsirado mano isrinktasis, kuris padejo visus taskus, kur reikia...ir dabar tikrai laiminga...sekmes ieskant ne laikinos, o tikrosios laimes
As ir sakau! Viskas tik i gera!
o as vis laukiu laukiu is savo brangiausio kazkokio pasiulymo, bet kaip tyla, taip tyla
nors kai pradedam sneketi sia tema, prisiekineja, jog nori, kad buciau jo zmona... tiesiog jau nemazai laiko kartu, jis zino, kaip as noriu vestuviu (juo labiau, jau ir dukryte turim), bet nieko... kazkodel labai skauda... ir kuo toliau, tuo labiau... bijau, kad taip ir nesulauksiu niekada pasiulymo is savo mylimojo. nejau teks kito zmogaus ieskot?
(juokas pro asaras)
pas mane taip pat panasios "bedos". metai jau kaip ir tinkami (26), pats tas butu seima kurti, vaikucius gimdyti (kuriu laaabai noriu jau), o mylimas vyras kaip stabdo taip stabdo.. ka jau cia kalbeti apie vestuves, kai net pasipirsti nesugeba..
nesuprantu as tu vyru kartais.. jis irgi tikino, kad gyvenima mato tik su manimi, kad nori jog buciau jo vaiku mama, bet tai ko tada stabdyti? nejau sunku suprasti, kad norisi kazkokio demesio is jo puses, kazkokio rimtesnio pasizadejimo, jog busiu jo zmona.. nors ir siuleli ant pirsto uzmautu ir viska ka galvoja sirdyje ir ka kartais po ilgu aiskinimusi sugebu is jo istempti- pasakytu grazai ir laiku- buciau laimingiausia pasaulyje... drauge esam jau septyni metai.. buvo visko- ir kriziu ir nuoskaudu.. bet rodos viska pergyvenom, issiaiskinom.. noprisi zengti toliau.. o dabar stovim vietoj ir kazkaip nelabai matau kad greitu laiku kas pasikeis..
ech.. ir tas ruduo tik dar labiau nuotaika gadina
ech.. ir tas ruduo tik dar labiau nuotaika gadina
QUOTE(EverGreen @ 2006 09 06, 17:17)
pas mane taip pat panasios "bedos". metai jau kaip ir tinkami (26), pats tas butu seima kurti, vaikucius gimdyti (kuriu laaabai noriu jau), o mylimas vyras kaip stabdo taip stabdo.. ka jau cia kalbeti apie vestuves, kai net pasipirsti nesugeba..
nesuprantu as tu vyru kartais.. jis irgi tikino, kad gyvenima mato tik su manimi, kad nori jog buciau jo vaiku mama, bet tai ko tada stabdyti? nejau sunku suprasti, kad norisi kazkokio demesio is jo puses, kazkokio rimtesnio pasizadejimo, jog busiu jo zmona.. nors ir siuleli ant pirsto uzmautu ir viska ka galvoja sirdyje ir ka kartais po ilgu aiskinimusi sugebu is jo istempti- pasakytu grazai ir laiku- buciau laimingiausia pasaulyje... drauge esam jau septyni metai.. buvo visko- ir kriziu ir nuoskaudu.. bet rodos viska pergyvenom, issiaiskinom.. noprisi zengti toliau.. o dabar stovim vietoj ir kazkaip nelabai matau kad greitu laiku kas pasikeis..
ech.. ir tas ruduo tik dar labiau nuotaika gadina
ech.. ir tas ruduo tik dar labiau nuotaika gadina
QUOTE(zole @ 2006 09 06, 21:32)
ai.. bala nemate... tokios niurios mintys tai uzeina tai praeina (tik retai praeina..) kazkaip uzsimirstu kai rodos saule sviecia ir viskas ir teip gerai.. ale va kai taip lyja uz lango tai ka as zinau- iskart smegenine pilna visokiu apmastymu
..nieko.. ateis kada nors ir i mano kiema svente












