QUOTE(Prince @ 2007 05 23, 07:37)
tu tikrai teisi,del oziu

,bet as ir taip pat maniau kai jau reiks tai ir nebenoresiu ir taip gerai.panasiai ir buvo,kai nunesem pareiskimus tai mintyse pagalvojau ,o ar man to reikia

,bet nieko praejo
net nžn kaip bus pas mus... po metu draugystes ir gyvenimo kartu NEĮSIVAIZDAVAU savo gyvenimo be jo
po to po truputi pradėjau juo abejoti - juk abiems taip gerai, o planų apie normalią bendrą ateitį (namus, vaikus) - nė žodelio

na, maždaug yra gerai taip kaip yra. Manau bėda tame, kad jis daugiau stovintis vietoje ir abejojantis, o aš noriu eiti į priekį

dar po metų vis dar LABAI norėjau būti su juo ir svajojau - kada gi jis pagaliau pasiryš
o dabar dar po dviejų metų, praleistų kartu, kuo toliau tuo labiau manau, kad jeigu jam manęs nereikia, tai tegul paskui nagų nesigraužia jei ir man jo netyčia nebeprireiks

o spausti aš jo irgi nenoriu, negerai jausčiausi po to visą gyvenimėlį - gal aš senamadiška, bet šituo klausimu vyras turi rodyti iniciatyvą

bet po galais, kaip mane tai siutina, manau vieną dieną aš jam padarysiu taip