Svarbūs patarimai "žalioms" mamytėms

Sveika, paskaicius tavo mintis nelabai suprantu del ko reiki kreiptis i specialistus ? Man buvo sokas kai suzinojau, kad trecia akrta laukiuosi, bet juk pas tave pirmas vaikelis. Dziaukis busimu kudikeliu juk tai dievo dovana ir patikek manim ne kiekvienam ji duota. Kai apima nerimas isivaizduok kaip paimsi savo kudiki i rankas, isisvaizduok jo bedante sypsena, pirmus zodzius, zinksnius ar neapima palaima ? Bet tai tik zodziai viska pajusi ir labai stipriai kai ka tik gimusi kudikeli priglausi prie krutines , ojis toks bejegis lupytemis cepsedamas ieskos mamytes pienuko..... Va tada isgaruos visos baimes ir apims eiforija Atrodys, kad viska moki, supranti ir nieko nebijai , nes esi atsakinga uz si maza zmoguti. O del lyties tiktai nesuk sau galvos, as turiu 2 berniukus ir mergyte ir net minties nekylo nervintis del to kas gims, juk pergyventi yra ir taip del ko. Svarbiausia, kad vaikas sveikas, o taip ir bus Sekmes

daugiau pabendrauk su kitomis mamytėmis ir pamatysi, jog viskas labai paprasta. daug naudingos informacijos ir patarimų taip pat gali gauti ir specialiuose kursuose. pavyzdžiui Megoje kiekvieną mėnesį vyksta mamyčių akademija, kur ateina specialistai ir pasakoja apie įvairias su gimdymu, vaikų auginimu ir auklėjimu susijusias problemas. galima net ir savo vaikučius atsivesti, jei nėra kur jų palikti. man tai ten patinka - nemažai patarimų pritaikiau pati ir dar su kitomis mamos pabendravau, naujų pažįstamų susiradau. dabar jau prasidėjo naujas paskaitų sezonas ir paskaitos įdomiai skamba, visas temas galit megos svetainėj pasižiūrėti.

na, todel, kad nieko cia normalaus ir nera. jei man pediatre pasakytu, kad viduriavimas, del kurio kudikis visiskai nepriauga svorio - nieko tokio, ir dar lieptu duoti misinio, nedelsdama keisciau pediatre


kazkiek nerimauti - normalu. visi zmones nerimauja, kai patiria ka nors nauja, nezinoma. o motinyste tau - nauja, didele ir svarbi patirtis. matosi, kad jauti didele atsakomybe del ateinancio kudikelio.

bet jei tas nerimas toks didelis, kad net neuzmiegi naktimis ir galvoji apie psichologo konsultacija - tai imk taip ir padaryk. kelios konsultacijos tikrai gali padeti atrasti nerimo priezasti ir jo atsikratyti.

Sveika Mane nestumo metu irgi panasios baimes apimdavo. Kudikio net normaliai laikiusi nebuvau iki mano maziulis gime, atrode, kaip man reikes tai daryti. Bet paskui pagalvodavau, kad nezinau, kaip elgtis su svetimais kudikiais, nes jie ne mano, baisu, kad nuo mamos i galva gausiu, jei ka ne taip padarysiu O kai turesiu savo, tai pati busiu mama, nebijosiu i galva gauti Ir is tiesu, su savo maziuliu zinojau kaip elgtis, kaip imti, viskas atrode naturalu. Tuo labiau, kad vos gimusiam kudikeliui labai mazai prieziuros tereikia: pakeisti sauskelnes, pamaitinti ir uzmigdyti. Palaipsniui prieziuros daugeja, bet gyveni ir mokaisi

Irgi buvau isitikinusi, kad turesiu mergyte, kai pasake, kad bus berniukas, man buvo sokas, kai gydytoja pasake, kad mato berniuka. Net vyrui velniu daviau, kam berniuka padare Bet dziaugiuosi, kad suzinojau nestumo metu, nes apsipratau su ta mintimi, kad bus berniukas, emiau isivaizduoti, kaip as maza berniuka supuosiu ir t.t. Pamatysi, tu irgi netrukus apsiprasi su mintimi, kad turesi berniuka ir kaip gims atrodys, kad nezinotum, kaip mergaite auginti

Mary.L, zinok as nors ir nuo pradziu nestumo zinojau, kad turesiu sunu, vis tiek ziauriai bijojau, nes nebuvau mazius mazo berniuko pas mus giminej vien mergites ir atrode, kad nezinosiu kaip auginti ar kaip priziureti sunu bet kai gime, patikek manim, i ji neziuresi nei kaip i berniuka ar mergaite, i ji ziuresi kaip i vaika, i SAVO vaika ir nekils klausimu nei kaip priziuret ar auklet, viskas ivyks savaime

Man visi aplink sakė, kad bus berniukas, bet aš buvau taip įsitikinus, kad bus mergytė, taip jos norėjau, kad nė nenorėjau jų klausyti. Va iš kur tas nerimas. Bet ačiū visoms. Šiek tiek širdelė kirba, bet nebe taip baisiai

Sveikos, mamytės. Kol kas dar negaliu dalintis motiniškais džiaugsmais ir rūpesčiais, tačiau noriu Jums pasiūlyti savo su meile siūtų merliukų už prieiamą kainą. Galbūt tai padėtų kūdikio priežiūrai.

ruby,mary, tik pagimdzius suzinojau,kad auginsim berniuka ir mergaite. minciu buvo visokiu nestumo metu, bet tikrai kai tampi mama lyg kazkas tavy prabunda. dabar galeciau pasakyti, po 7,5men, kad labiau susisneku su suneliu negu su dukryte. ja ten labiau kalbina tetukas,o jau mamuliukas su manim bendrauja. cia tik pradzioj atrodo,kad nori tos, o ne kitos lygies vaiko, bet is tikruju svarbiausia,kad butu sveikas, o myleti vienodai mylesit berniuka ar mergaite. paziuresi mary

Is tiesu, kai maziulis gime, kelias savaites man jis buvo tiesiog kudikis, net nesusimastydavau apie lyti. Turejo praeiti laiko, kol emiau apie ji mastyti kaip apie berniuka

Bet dabar tas mano berniukas jau gera savaite kisa pirstus i burna iki ziaukciojimo. Zinau, kad apie tai tema buvo, bet niekaip nepavyko jos rasti , todel klausiu cia, gal kas is cia besilankanciu su tuo susidure? Kokios gali buti tokio elgesio priezastys? Ka daryti, o gal nieko daryti is viso nereikia?

sveikos,

o mes kai laukėmės pirmos dukrytės, tai visą nėštumą neklausėme lyties , nes žinojau, kad visi aplinkui labai nori mergytės, ir būtent pagalvojau panašiai kiap jūsų atvejais, o ką, jei man pasakys kad berniukas ir kaip man bus ,,nesmagu" paskayti artimiesiems, kai jie klausinės ,,kas kas"... tai va, buvo ir patiems ir visiems staigmena, kai sužinojom jau tik gimus lytį o per nėštumą , išlauktą 12 m tikrai buvau daug didesnių ir svarbesnių rūpestėlių nei neramumų nei kad lytis... na, kaip yra sakoma jau nuo seno,,svarbu ne lytis, svarbu sveikatėlė"... turbūt pakaktų pamatyti kokį nelabai sveiką leliuką ir pagalvotumėt ir dėkotumėt Dievui: ,,Kaip smagu, kad turiu sveiką kūdikėlį ir visai nesavrbu ką"


va manau antro vaikučio lyties gal kiek labiau svarbi tėveliams, nes jie ten visaip susiporuoja mintyse... vieni nori porelės, kiti tos pačios lyties ir t.t....

man kai jau pirma buvo mergytė, tai antras lelliukas taip pat buvo visai nesvarbu.... vyras širdies glūdumoje gal ir norėjo berniuko, bet kažkaip labai jau nesureikšmino... čia kažkada išsidavė, kad nebus perduoti kam savo patirties

bet dar kartą pasikartosiu... kai mes ilgai ir sunkiai laukėm, tai mums buvo svarbiausia, kad mūsų dukrytės gimė sveikutės ir auga dbr sveikutės ir duok DIeve ir toliau taip
Papildyta:



pirkštukų kišimas į burnytę kuo normaliausias reiškinys, nes visas kūdikio aplinkos pažinimas vyksta pirmiausiai per burnytę.. jei jau taip giliai susikiša pirštukus, kad net žiaugkčioja, tai duokit kokį nors kramtuką - gal ne taip giliai įsikiš, o ir rankytės bus užimtos

noreciau paklausti, nuo kada maziuka perkeliat maudytis is voneles i didele vonia?

mes iki 6 mėn maudėmės geldoj, tik ai su padangyte tai leisdavom pilna vonia. o nuo 6 tai vonioj žiede