Ateinu pas jus pasidalyt liūdna žinia - baigėsi mano katino dienos ir nuo pirmadienio varau į DARBĄ!!!
Ką jūs sau manot - buvau dviejuose pokalbiuose ir gavau du darbo pasiūlymus

Kai nėr, tai nėr, o kai yr, tai iškart du - ką daryt?..
Buvo taip - A įmonėje patiko darbas, bet buvo mažokai algos, o į B įmonę būčiau ėjus, nes dirbau toj pačioj srity, išmanau, bet darbas daug žiauresnis (be darbo valandų, išeiginių ir pan., žodžiu kaip ant adatą visąlaik). Atsitiko taip, kad B pasiūlė tokį atlyginimą, kad ojojoj (juokingą už tokį darbą). Iškart kažkaip apsispręndžiau neit ir nesižemint. Tik jiems to nesakiau. Mintyse sumečiau, kad nuvažiavus į A turėčiau kokiu tai būdu išsimušt daugiau atlygio. Ateinu, o ten trys vyrai išsirikiavę laukia damos. Tik paskui susivokiau, kad manęs

Paprakaitavau, bet išsimušiau

Daugiau, nei anoj už dvigubai prastesnį darbą. Ir daugiau, nei klausė kiek pati save vertinu... Pamąsčiau ir iškart sutikau, sukirtom rankom, o į B paskambinau grįžus namo ir mandagiai atsisakiau...
Džiaugiuos, net verkt norisi

Galva plyšta, nes seniai neapturėjau tiek įtampos. Na, bet buvo verta

Linkiu kuo nuoširdžiausiai visoms patirtį tą gerą gerą jausmą ir kuo skubiau