Kai manęs klausia, kodėl išėjau iš buvusio darbo, atsakau (visos priežastys išgalvotos, realiai buvo kitaip):
1. nesusiderinau su mokslais - čia apie senus darbus, kurie buvo dar studijų metu. Kadangi studijos seniai baigtos, kaip ir neturėtų vėl kilti panašių problemų. Tačiau jei darbo pobūdis reikalauja organizavimo, laiko planavimo, tokia priežastis netinka
2. įmonė bankrutavo/mažino etatus - kartais kyla klausimų, kodėl atleido būtent jus/jūsų skyrių, gal jūs blogai dirbot, kad net įmonė bankrutavo ir pan. Bet dauguma supranta, kad krizė, ir neklausinėja
3. nebetinka darbo valandos - aišku, klausia kodėl, reikia pasakoti apie mažą vaiką ir darželį. Šitokią priežastį sakau tik tada, jei vaiko klausimas jau buvo aptartas iki to klausimo, nes jei ne, geriau vaiko temos neliečiu..
Buvo manęs paklausę, kaip išdrįsot išeiti savo noru iš darbo, kai krizė, ar nebijojot. Atsakiau, kad labai pasitikiu savo jėgomis, savim, kaip specialiste, neabejoju, kad darbą rasiu greitai

Nežinau, ar tiko toks atsakymas...
Papildyta:
Mano nuomone, nereikia sakyti apie mažą algą ir stresą

O jum gal vertėtų paieškoti ramesnio darbelio (transporte dirbot?

)
[/quote]
As dirbau pardavimu-logistikos skyriuje. Na man daugiausia streso buvo kad dirbau vyriskame kolektyve kur ten kas 5 min visi keikiasi ir t.t..