Kaip neprarasti optimizmo ieškant darbo?

Yla anksčiau ar vėliau visvien išlenda, tad nemanau, kad verta pradėt nuo melo.



O ką rašote?
Dažnai renkantis naują darbuotoją skambinama į paskutinę darbovietę.

Stiprybės Jums, labai palaikau ir linkiu kuo greičiau užbaigti šį nemalonų etapą Nors kiek pajamų turite? Man labai baisu, kai vienos mamos lieka be darbo

Papildyta:
O kodėl Jūs bijote sakyti, jog 2 metus auginote vaikiuką? kas čia gėdingo? O kas bus kai dirbti pradėsite. Nagi, galite puikiai įrašyti į motyvacinį laišką, kad pasirūpinau atžala, dabar noriu rūpintis savimi, t.y. savo karjera

Manau, kad visoms čia mums pavažiuoja stogas, bet praeina kiek laiko ir jis sugrįžta Mane taip pat kankina tas klausimas, kas su manimi negerai. Atrodo CV siunčiu tik ten, kur atitinku visus reikalavimus ir nieko, tyla. Niekam aš neįdomi... Guodžiuosi bent tuo, kad turiu šiokį tokį darbą ir pajamų. Kitaip visai stogas nuvažiuotų iš nežinomybės...

Vadovaujamą darbą rasti sunku, visuomet būdavo sunku, ne tik dabar, o į vadybininkes nepriima iš geresnių pareigų. Siūlau pažiūrėti filmą Company men (visom mum būtų aktuali tema, beja), yra Linkomanijoje Rasit jūs darbą anksčiau ar vėliau, kaip ir visos mes
Papildyta:

Nepriima tada, iškart atmeta kandidatūrą. Nes ne paslaptis, mama po atostogų šiek tiek ir įgūdžius paradusi, ir į tempą ne iš karto įsivažiuoja, ir mintys pradžioje vien apie vaikelį, išsiblaškymas didesnis, reikia šiolkio tokio adaptacijos periodo, kol ji grįš į įprastas vėžias

i vienus cv ir motyvacinius parasau, jog auginau vaika ir pazymiu cv, kad iki tikros datos dirbau, paskui nuo tos datos - motinystes atostogos. is tu dar nei vienas neskambino i kitus nerasau, tiesiog gaunasi zaidimas, tada kviecia pokalbiui, bet as i ji atejus taip pasijauciu, kad nemoku apibudinti tos busenos. o jame kas be ko issaiskeja tiesa.. tad..

O aš drąsiai meluodavau

o as to negaliu gal per daug sazininga esu gyvenime, bet man darbas yra labai atsakingas, todel atsakomybe jauciu ir atejus i pokalbi (del kiekvieno savo zodzio), bet ir jus puikiai suprantu be to, dirbant vistiek issiaiskintu apie vaika, nes reikia atnesti dokumentus, bent manes kai dirbau ankstesniuose dabuose (kai dar vaiko neturejau), tai klausdavo ar turiu vaiku, nes tokiu atveju ju gimimo liudijimo kopiju reiketu imonei

kad vienišos mamos lieka be darbo yra socialinė problema. darbdaviui ir darbo rinkai tai neturėtų būti aktualu. didžiausia šios situacijos blogybė - kad aukšto lygio specialistas, vadovas pusmetį švaisto savo laiką, neranda kur save realizuoti. o juk tokių žmonių darbo kaip tik ir reikia, kad išsikapstytume iš šios nelemtos krizės.

mano situacija šiek tiek panaši, ir socialine prasme, ir profesine - ilgai dirbau gal ne vadovaujantį, bet atsakingą darbą, dariau tą profesionaliai ir būdavau atlyginama, sakyčiau, garbingai net ir krizės metu sulaukdavau vieno kito pasiūlymo dėl darbo. dabar situacija pasikeitė, ieškau darbo pati, ir kol kas neturiu kuo pasidžiaugti.
na gal nebent tuo, kad tik nuo vakar ėmiausi jo ieškoti aktyviau ir ne tik "svajonių" darbo. taigi vakar išsiunčiau 6 "adaptuotus" CV, ir jau sulaukiau reakcijos į 3. rytoj bus pirmasis pokalbis.

Pupa30, bonbonke, ne-rimta - susirašom, jei vilnietės, galim susitikti ir garsiai pasikalbėti - gal kils kažkokių minčių dėl klaidų, kurias darome, gal idėjų, kaip tą pakeisti.

o į temą- kaip neprarasti optimizmo - pasakykite jūs man, kaip jo neprarasti, jei į savo CV į vadybininkės vietą (renginių organizavimas, klientų paieška labai įdomiam produktui, etc.) sulaukiu skambučio, kad pagrindinis darbas tai bus - kilimėlių keitimas klientams įmonė mat užsiima ir kita veikla, darbas pilną darbo dieną, turėti aukštąjį išsilavinimą, patirties, mokėti 2 užsienio kalbas ir atlyginimas 1000 litų plius komisiniai (iš darbo, kurio net nedirbsi, tai realiai ir neužsidirbsi) atsiprašau tos įmonės, jei jie skaito, bet nesusilaikiau nepakomentavus.

O aš kai ką sugalvojau Galva sprogsta nuo minčių, bet čia iš tų, kur paima ir pakeičia profesiją Reikia investicijų - vyras, reikia žinių - aš pati, laiko turiu, babkių išgyvenimui neturiu, bet jei labai bus blogai skambinsiu mamai

Manau, kad reikia pabaigti skelbimų skaitymus. Pasipasakosiu, jei viskas eis kaip per sviestą, šį mėnesį jau pradėsiu gilintis į viską. Turiu pora darbelių - man egzaminas ir vienai studentei rašto darbas, bet taip sunku susikaupti, šitiek minčių, rrrrrr

Tai aš dėl to, kad turiu vaiką, nemeluodavau. Jei paklausdavo - prisipažindavau Bet nesakydavau, kad ką tik iš po motinystės atostogų esu

o jei nepaklaus ir priimtu? nors tiesa sakant, jiems ne kliutis tuomet vaikas, jei net neklausia bet as irgi nepuolu aiskinti, kad po atostogu, bet kai klausia, na tai tiek ir tiek laiko dirbot? tada atsakau, kad dar du metus atostogavau nesakysiu, kad taip, tiek laiko pradirbau..

Jo, o ką jūs galvojat,kad be aukštojo mokslo kilimėlius sugebėsit pakeist? o žmonėms, tai reikės pasakyti dabar čia nevaikštot, aš tiesiu kilimą, o jei papuls užsienietis, reikia ir kalbų

aš tai pagudrauju. Sakau kad per tą laiką buvau vaikų auginimo atostogose. Bet gal jie ir patys susigaudo, kad čia ir buvo darbo galas, tos atostogos.

Aš po pokalbio. Galva dabar pilna minčių. Darbo specifika nevisai tokia, kaip aš dirbau. Alga pradžiai 1000Lt. Davė užpildyti anketą. Kur buvo tokie klausimai. Apie šeimyninę padėtį, vaikus, vyrą- kur dirba, kokios pareigos (gerai kad apie algą neklausė ), gyvenamąją vietą ir juos nuosavybę, skolas ir kitokius įsipareigojimus ir netgi sumas (kurių aš nerašiau, nes manau, kad tai jau tikrai ne jų reikalas), dar apie savybes kurios padeda gerai dirbti, bendrauti, ir kurios trukdo (na kokios savybės trukdo dirbti- plepumas? man tikrai ne, kas dar galėtų būti), o ir neparašiau (iš kart neparašiau, taip ir liko), na jei pakvies į susitikimą su savininku, tai bus galima apie tai pasikalbėti.
Dar pasiūlė susiorganizuot rekomendaciją. Reiks važiuot aplankyt buvusių bendradarbių

o begrįžtant sulaukiau pakvietimo ryt į dar vieną pokalbį

Kai nueinat į pokalbius, ar jums pasiūlo nusirengti?
Papildyta:
turiu omeny paltą