Taupiosios - kokiais būdais taupote pinigus? (2)

Jei lepmuciu kainos yra 1 ir 10 lt, o ta uz 10lt. tarnauja ilgiau nei 10 menesiu, tada pirkti apsimoka


Darau lygiai taip pat
Turiu dziovikle, bet naudojuosi retai, tik kai reikia ta pati ruba ta pacia diena isskalbti ir uzsivilkti. Elektros ryja labai daug. Pirkom kazkada, kai gyvenome bute be terasos ir balkonu. Dabar kai rubu su ja nebedziovinam, tai elektros sunaudojame... 30% maziau T.y. saskatos mazdaug ant tiek mazesnes. Bet gal cia priklauso ir nuo zmoniu skaiciaus. Mes esame trys, visi dirbantys/besimokantys+visi daugiau ar maziau sportuojantys. Rubus (apatini trikotaza, kojines, palaidines, marskinukus, marskinius ir t.t. ir pan.) keiciame kiekviena diena.

Taip, nebereikia jei dziovykleje yra lyginimo funkcija. Rubai visiskai lygus. Aisku marskinius, kad kantai butu- tai reikia ranka issilygint, bet kadangi pas mus seimoj bankininku nera, neturim beveik ir marskiniu

Mano lemputes po 1lt tarnauja po 2 metus, tai kazin ar labai apsimoka

O kaip jus skaiciuojate, kad neapsimoka?

Man netinka tokie taupymo būdai kaip vandens, elektros taupymas ir pnš. Nežinau kodėl, bet toj vietoj lb nesinori skaičiuoti man. O pinigeliai tauposi man taip, kad labai nemėgstu eiti apsipirkti o jei rimtai, tai į maisto parduotuvę visada stengiuosi eiti su sąrašiuku, kad neplavinėt po parduotuvę mąstant, ką dar čia įsidėjus į krepšį. Kai gaunu pinigėlius mėnesiui susiskirstau, kiek kam maždaug reikia (nepamirštu ir taupymo skyrelio) ir tada kiekvienam poreikiui imu iš tam paskirtų pinigėlių. Maistui, pramogum, už butą, nenumatytiems atvejams ir pnš. Esu girdėjusi, kad kokios mažos pajamos bebūtų reikia stengtis 10% atidėti taupymui. Ir nelaukti, kad jie liktų mėnesio pabaigoje, o atidėti iš karto gavus pinigus.

Nežinau, kodėl jūsų džiovyklės tiek daug ryja elektros... Po to kai kasantrą dieną pradėjau kepti duoną elektrinėje duonkepėje, o visus rūbus džiovinti džiovyklėje, elektros sąnaudos per mėnesį padidėjo 15-20 Lt... Man pasiteisino, nes namuose yra pakankamai drėgna, tai džiovyklė neleidžia džiūstantiems rūbams dar labiau drėkint oro bei veikdama neblogai šildo - tuo metu, kai ji veikia, užsukam šildymą, nes būna nereikalingas. Taip dar ir šildymo sąskaita kažkiek susitaupo ir nereikia dar didesnėje drėgmėje gyvent, o tai ruošėmės drėgmės sugėrėją pirkt... Dabar neliko poreikio...

o tai kur džiovyklė stovi, kad ir pašildo kamabarius?

taigi neraso, kad stovi kambaryje
ar nepakanka, kad vonios kambaryje galima uzsukti sildyma ir praverti duris? nes silumos tas prietaisas dirbdamas isskiria nemenkai

Kurį laiką stovėjo koridoriuje, kol neužkelėm ant džiovyklės, o dabar tai vonioje. Na bet kadangi džiovinu savaitgalį arba ryte prieš pabrangstant tarifui elektros, tai atidarau duris vonios. Bet šiaip tai jau užtektų, kad vien vonią sušildytų... Be to, galima gi ir paskui atidaryt vonios duris ir šilumą išleist po kambarius

nu jo, bet sakau koridoriuj ar virtuvėj gal kur, maža ką.. šildo, žinau, tik kad ta šiluma tol, kol džiūna ir šiek tiek po.

Buityje, kas jau nuo vaikystės įskiepyta, taupymas pasireiškia tik tame, kad šviesą išjungiu nesant toje patalpoje. Užsuku kraną, kai nors kiek pasitraukiu nuo kriauklės, taip pat plaunant dantis. Na ir TV nelaikau įjungus dėl fono.
Kad ir kokia mano finansinė padidėtis buvo/yra svarbiausias mano taupymas yra tas, kad perku tik tai kas reikalinga pagal prioritetus, o ne tam kad pirkti, visi turi -o aš ne (nelygis tipo), ar kad yra akcija (stiliuj "sutaupiau 50, nes išleidau ne 200, o 150" nors galiausiai to daikto visai ir nereikėjo ), nebent daiktas yra ir taip nuolat perkamas (skalbimo miltelei, kava ir pan.) arba buvo planuojamas pirkti. Nuėjus nusipirkti tik druskos, parsinešu tik druską, o ne viso kito, bet tik ne to ko ėjau. Daiktus mėgstu kokybiškus, o taip pat mėgėja juos saugoti, o ir prijaučianti ekologijai, todėl nevartoju tokios frazės kaip kad pakilimo laikais neretai tekdavo girdėti "ai... nusipirksiu naują...". Man laisvalaikis yra ne apsipirkinėjimas Akropolyje, ar savaitgaliai baruose, o sportas gamtoje (slidinėjimas, jodinėjimas, dviratis ir t.t.), kas ne tik sielą maitina, bet ir puikią sveikatą palaiko (kas ir įeina į netiesioginį taupymą). Neišradinėju dviračio, pvz., jei žinau, kad šis tušas nors ir brangesnis bet kokybiškas, tai neieškai pigesnio, bet ale gerensio... kol galiausiai net neįpusėjus naudoti pigųjį, vis tiek grįžti prie to pačio. Neskubu visko padaryti, kaip kad šiais laikais madoj (kas išties reikalauja nemažai išlaidų): ir ten nueiti, ir ten nuvažiuoti, ir tą pamatyti ir ten sudalyvauti ir aną aplankyti.... kad tik suspėti su visą gauja, nes kaip ten bus, jei būsiu balta varna... neskubu... vis tiek vienu užpakaliu dvieju kėdžių neapžergsi.... vat taip ir tauposi...

Ir aš jungiuosi... Smagu jus paskaitinėti ir tuo pačiu savo taupymo niuansus galvoje permesti.
Priskirčiau save prie tų, kurie, vaikystėje patyrę nepriteklių, o vėliau suaugę ir sukūrę savo gyvenimus, visad būna kažkiek pasitaupę atsargai (juodai dienai, nelaimes atvejui ir pan.), kad tik gink Dieve nesugrįžt į tą bejėgišką nepritekliaus būseną.
Mane nupurto vien nuo minties kaip reikėdavo taupyt pas tėvų namuose (blokados metais) vandenį, elektrą, .... VISKĄ, tik aišku ta praktika praverstų karo/maro atveju, bet dabar jos nebetaikau iki tokio lygio. Moku laaabai taupyt savo sąskaita, sunkiai pakenčiu šykščius žmones ir tuos, kurie stengiasi sutaupyt pasinaudodami kitais, net koktu nuo tokių. Patinka tokia savybė kaip verslumas ir nežinau kaip geriau lietuviškai skambėtų 'moneywise'.
Aš neatsimenu, bet močiutė mėgdavo pasakoti kaip pasiuntė mane, 4 metukų vaiką, į mažo miestelio maisto parduotuvę, kad parneščiau lauro lapų pakelį, turbūt pritrūko bemarinuojant. Tai sakė, pareinu aš su praplėštu pakeliu, tai ir klausia manęs - kodėl tokį praplėštą paėmei... O todėl, kad jame daugiausia iš visų lapelių prikišta buvo (matyt iš kelių suplyšusių į vieną sugrūsta...). O tada, ką jūs, rusų laikai buvo, apie jokius taupymus nė kalbos nebuvo, gi leisdavom karštą vandenį i taukuotą lėkštę, kol tie taukai išsiplaudavo, kad nereikėtų rankų teptis
Kažkada taupiau dideliam tikslui, tai prisimenu aplinkinių nuomones, jog čia jau liga, jog reikia dabar gyventi, o ne taupyti viską ateities geresniam gyvenimui, beja, dauguma jų gyveno nuo-iki ar net kažkiek skolindavosi, bet gyvenimo būdo keist nenorėjo. O aš tikrai tiek įsivažiavus buvau, kad paskui reikėjo pristabdyt arklius. O ir pasiekus tikslą iškildavo dvejonių, ar ne per didelė auka NEgyventi kelis metus, kad sutaupyti... O gal, jei būčiau netaupius ir sau daugiau leidus - būtų visai kitaip gyvenimas susiklostęs ir per kitus galus būčiau pasiekus to paties tikslo, bet tuo pačiu būčiau gyvenus pilnavertį gyvenimą...
Papildyta:
Taigi strategija mano buvo paprasta, jau daugelio gal ir minėti dalykai: kuo mažiau valgymų, gėrimų kavinėse, restoranuose; per akcijas prisipirkimas į priekį negendančių produktų; turėjimas tik minimalus būtiniausių rūbų, batų, kosmetikos; jokių taksi, viešbučių paslaugų (ko pasekoje, kartais tekdavo nakvoti ant geležinių orouosto suolų); jokių atostogų, o visą laisvą nuo mokslų laiką - "parduoti" emigracinei vergijai; paskui strateginis mąstymas kaip kartais vienu šūviu nušauti du zuikius, kaip protingai investuoti jau esamas lėšas iki kol galės būt panaudotos galutiniam tikslui... Daugiau dabar nebesigalvoja, laikas miegoti...