QUOTE(Violeta* @ 2011 02 22, 22:11)
Užkliuvo keli dalykai...nevalgymas kavinėse, akcijinių produktų gaudymas, optimavimasis kosmetikos/drabužių srityse dažniau jau net ne kažkas specialaus, o tiesiog gyvenimo norma.Pvz, man tai beveik norma. Paisirodė tik prieštaringa kad pati labai taupėt, kaip suprantu, bet šykščių žmonių nepakenčiat - o tai kaip tą taikėt sau? Tiesiog įdomu, nes taupyt yra viena, spaustis iki paskutiniųjų kad tai vadint Nebegyvenimu - visai kas kita...Man tik įdomu, galiu suprast, kai žmonės taip kraštutinai spaudžia viską kai yra bėdos prispirti, bet taip taupyt įsivaizduojamam tikslui - o dar kelis metus, kad kažką pasiekti ateityje - tą savo turimą tikslą - nu sunku ir reikia labai labai didelės valios. Kažin, ar taip sugebėčiau, ir svarbiausia ar galėčiau, juk sunku beprotiškai kai visi gyvena "atsipūtę", o čia gaili sau....Rašau ir atsimenu, kaip kažkada nuomavomės trys studentės butą...Tai va, kitos dvi merginos buvo labai geros drauges, o aš gera tik su viena iš jų...taip būdavo, kad pvz, po dienos visos išalkusios taisomės vakarienę ir sėdam už stalo- gamindavomės kas sau, nes labai jau skyrėsi kiekvienos poreikiai. Tai va, sau negailėdavau nieko; ta kita - pataupydavo, trečioji mums bevalagant -pasidarydavo arbatos ir valgydavo juodą duoną...

jausmas būdavo nemalonus tiesą sakant, nes puikiai žinojau kiek uždirba mano draugė, tai panašiai tiek uždirbadavo ir ta taupanti. Bet va, jos gyvenimo būdas buvo toks - kai baigdavos jos atsargos iš namų, kaimų ir pan, ji geriau valgydavo juodą sausą duoną nei ką pirkdavosi, atitinkamai rūbai tik iš padėvėtų, kosmetikos - visai jokios ir pan. Toks taupymas savo sąskaita - velniai žino kas, bet nebe taupymas, ne jaunos dirbančios merginos gyvenimas, kuri uždirbdavo tikrai ne minimumą.
Oi, pardon, jei ant greičio padrikai tada prirašiau... Jūs labai teisi, tam reikėjo nerealios valios, bet taip pat ir sveiko proto, nes toks taupymas gali peraugti kaip ir į ligą

pvz., girdėjau apie personą, kuri nuskabydavo nuo paprikų kotukus, kad mažiau svertų

Valgymui aš niekada netaupiau taip, kad sveikata nukentėtų, o ir šiaip restoranų maistas manęs nevilioja būtent dėl abejotinos kokybės (pačiai kai teko padirbėt kažkada toj sferoj...). Kas dėl hipokritiškai nuskambėjusio sakinio, taigi taupus nelygu skūpus, o skūpus moka du kartus...

Aš tam savo tikslui pagrinde sunkiai ir daug dirbau ir tuos pinigėlius taupiau krūvon, bet nenustojau kitiems dovanot dovanų ir gerų dovanų, iš širdies, taip sakant, o ne nuo savo užsipirktų akcijinių..., net paremdavau bėdoj didelėj giminaičius... O kai daug ir sunkiai dirbi, tai nelabai belieka laiko visokiem klubam, kur gėrimai liejasi laisvai, paskui taksais važiuojama namo, nelabai lieka laiko atostogom tolimose šalyse, kas irgi nemažai kainuoja... Save apriboji pakankamai, kad proto ribose turėtum apsirengt, pasidažyt ir pan., na, kaip pati sakot - tokia kaip ir norma (normos ribose)

O dirbt daug ir sunkiai irgi reikia su protu, įvertinus, kad taip apsimoka ir nėra tik negyvenimas vardan taupumo apskritai, o yra tas negyvenimas vardan geresnės ateities. Tikslas pasiektas jau senokai. Šiai dienai turiu pakankamai visko ir visad stengiuos turėt santaupų, bet propaguoju tokį dalyką, kad neprisirišt prie daiktų, nebūt jų vergė... Ir kas dėl mažų materialinių svajonių, tai man labai nepasitvirtino, nu norėjau kai neturėjau, o kai turiu dabar - neteikia man jokio malonumo, buvę nebuvę tie daiktai, jų kolekcijos... Tai pasimokiau ir tų pačių klaidų nedarau...
Labai teisingai parašėt dėl aplinkos poveikio, bet čia:
juk sunku beprotiškai kai visi gyvena "atsipūtę", o čia gaili sau.... - tai kadangi aš žinojau, kodėl taupiau, man tai nebuvo gailėjimas savęs, o kaip tik geros mintys, kad aš tai galiu ir moku. Kai tikslą pasiekiau - tai dauguma draugų žavėjosi manim, bet, kaip ir jūs, sakė, kad taip negalėtų

Tarp jų tuštukų nelabai pasitaikė, nebent viena kita giminaitė... Nenoriu plėstis viešoj erdvėj į asmeniškumus, tačiau iš savo praktikos noriu pasakyti, kad kai pradedi nuo nulio, tai pradžioj reikia labai daug ir sunkiai dirbti, kad būtų ką daug sutaupyti

O daug darbo patampa monotonija - kaip aš vadinu nebegyvenimu... Reikia gerai viską pasverti. Ir stengtis dirbti su daina, su gera nuotaika, kitaip jaunas numirt gali
Jei ir vėl privėliau - klauskit, nes visdar mokausi reikšt nuomonę raštu...