QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 14, 13:38)
aciu uz palaikyma . Zinau kad reikia kazkaip susitaikyt su ta mintimi, reikia gyvent toliau kad neisprotet, kad igylia depresija ne i sokt, nes is jos sunku isbrist. Zinau kad bus sunku pas sese nuvaziuot nes turi kudiki namie, bet sakiau nuvaziuosiu kai sustipresiu, gal palaikydama ant ranku dukterecia lengviau bus man.
Nebutinai bus sunku. Čia turbūt individualiai labai. Man atvirkščiai labai norėjosi, kad ir draugės vaikiuką panešioti. Man svetimi leliukai nuo pirmos dienos nekėlė nei pavydo, nei kažkokio noro verkti. Man net atvirkščiai buvo. O dar ir tie vaikeliai lyg jautė, kad man jų reik, tiesė rankeles į mane. Panešiodavau, prisiglausdavo ir užmigdavo man ant ranku

.
Papildyta:
QUOTE(Meskute5 @ 2011 01 14, 13:40)
Tau taip pasake ane?
O man zinok buvo kazkaip kitaip.. vyras grizo is santariskiu, o as tik ka grizau is ligonines.. kita diena turejom vaziuot is pacio ryto, paryciais mire. Tai kai grizo vyras, asaros akyse, sako jei atims is manes dievas sita vaika- nezinau ka padarysiu..sedziu ziuriu i ji.. galvoju visiskai durnas jis. Ka jis cia nusisneka.. nu serga serga tas vaikiukas, bet prie ko cia ATIMS?? ziurejau i ji su uzuojauta, kad stogelis zmogui nuvaziavo..
Dabar galvoju o gal jam irgi ten pasake, kad negyvens.. tik jis man nesake.. nes buciau nugriuvus. Gal tikejo zmogus, kad issikapstys vaikiukas..
Na mums pasakė, kad širdies struktūra yra tokia, kad teoriškai kažką daryti galima, bet praktiškai... O aš irgi nenujaučiau nieko blogo. Iki paskutinės minutės tikėjausi, kad įvyks stebuklas...
Papildyta:
QUOTE(Ingridute =) @ 2011 01 14, 13:41)
Uzjauciu tave ir . Taip tas zodis KODEL ??? KA DARIAU NE TAIP ???
Nerasi atsakymo. Aš atrodo visą savo nėštumą išanalizavau. Visi tyrimai super, pati jaučiausi puikiai, vaikelis lauktas, išnešiotas 40 savaičių, išgimdytas, 10 balų gavo. Nei aš nei vyras, nei geriam, nei rūkom.
Perėjau visokias stadijas, kai savęs gailėjau, save kaltinau, kltinau kitus ir likimą, net gėda vienu momentu buvo, kad esu nevykelė - nesugebu leliuko sveiko išnešioti. Ek... apmaudas, neviltis... dabar atėjo susitaikymas.