QUOTE(alfija @ 2011 02 13, 19:33)
Iš tiesų tai nuo vaikų dulkių pūtimas, daro pod čas dar didesnes traumas, nei kad jie patirtų realiame gyvenime. Bandymas apsaugoti vaikus nuo gyvenimo nieko jam neduoda, išskyrus galimybę nesubręsti. Susidūrus su kokiu sunkumu, noras jį išspręsti už vaiką, noras išvengti to kažko, jausti už vaiką, sugalvoti kaip jis gali būti jog jausis ar jaus- yra labai blogas dalykas. Noras turėti vaiką, "turėti" jo jausmus, jo pergyvenimus. apskritai noras"turėti" vaiką yra labai prastas noras. Vaikui pats blogiausias. Kiekvienas noras apsaugoti nuo traumų- duoda tris papildomas. Gilesnes ir labai skaudžias ir...visam gyvenimui.
Reikia prisiimti sau- bus traumuotas, kaip jis jausis, jis jaus ... kad tai tėra tėvų net ne realūs, o susigalvoti jausmai. Net pačių tėvų niekada gyvenime nepatirti. Tušti kitaip sakant. Supratimas, kad vaikas yra atskiras nuo tavęs vienetas, al ir ne pats lengviausiai ateinantis, bet jis turi ateiti. Tėvų galimybė pūsti dulkes nuo vaikų labai ribota. Vienų tai baigiasi su pradinėm kasėm, kitų su pagrindinėm, kitų su paskutine gimnazijos klase, bet ir po to vaikui reikia gyventi, jis niekur nesideda. Ir kai jau tada prasideda tie didieji atradimai- kad tu pats ir iš tiesų esi visiškas nevykėlis, kad tu nemoki to, ką kiti moka nuo vaikystės, ir kad tave tuo nevykėliu visą laikė tavo tėvai...nes ji neleido to, už tave darė tą, kad tave atseit saugojo nes tu NEVYKĖLIS, ne vieną paskui ir į ligoninės lovą paguldo. Susidoroti va su tokia trauma- kad tave ir iš tiesų laikė nevykėliu negali. Nes jis apskritai to nemokytas.
Bet juk yra ir kitų momentų - nepamirškim, koks pas mus mokyklų pasirinkimas? Pvz. mūsų psichiatrė pasakė - yra įrodyta, kad tuos pačius dalykus, kuriuos moko pradinėje mokykloje, vaikus galima išmokyti 20-čia būdų. Mūsų mokyklos naudoja tik vieną iš būdų. O va pvz. tokiam vaikui kaip mano tas būdas yra visai netinkamas - jis išmokti gali tik per veiksmą. Kitas dalykas - laikas. Vėlgi (čia jau pati skaičiau), yra įrodyta, kad net smulkioji motorika labai priklauso ne vien tik nuo treniravimo, bet ir nuo to, kiek tam dalykui yra subrendę semgenys, ir visa tai skirtingiems vaikams vystosi skirtingu tempu.
Niekada nelaikiau savo vaiko nevykėliu, tiesiog nemanau, kad vaikai yra ar turi būti vienodi. Ir nenoriu, kad jį kažkas prievarta temptų prie "vidutinių standartų". Yra dalykų, kur jis negali padaryti to, ką gali kiti. O yra dalykų (kas liečia pvz. šiaip kūrybiškumą, mąstymą, bendravimą), kur kitiems laabi toli iki jo. Tik tie kiti dalykai mūsų tradicinėse mokyklose nelabai vertinami...