Sveikos
Aš tai tiesą pasakius taip ir nesuprantu, yra mano mašinoj akloji zona ar ne, veidrodėliai nėra maži, tai gal viskas tvarkoj, kažkaip dar nebuvo problemos, kad ko nepamatyčiau, be to visada užmetu žvilgsnį ir per petį
Šiaip kažkuri lyg buvot įmetusi nuorodą iš youtube , kaip susireguliuot veidrodžius, ale ten moko, kad nereikia visai savo mašinos matyt, o man tas labai nejauku, vis tiek palieku nors mažą kraštelį

Bet geriausia būna, kai įsėdi važiuot, pavažiuoji gabaliuką ir pamatai, kad kažkuriam veidrodėly matai tik save visu gražumu, o ne kelią, nu blin, kaip nervina tokie, katrie neprasilenkia, mato , kad užkliudė, bet negali išlipt ir pataisyt
O šiandien tai buvo mano važiavimo viršūnė, dar to neteko patirt, net nejauku pasidarė, kai pagalvoju, kad tokių balvonų visgi yra. Tai va, grįžtu su dukra iš ortodontės, važiuoju Geležiniu vilku link Baltupių, ten ties kolonėle skiriasi keliai - dvi juostos kairėn, dvi dešinėn, žo, važiuoju normaliu greičiu, pirma juosta jau įsirikiavusi, kur man reik, nes tą kelią žinau kaip penkis pirštus ir jokių atrakcjų dar nėr buvę, visi tvarkingai važiuoja, kur kam ir priklauso, o čia man prieš nosį toks kaip žaibas mane iš kairės aplenkia ir dar spėja nuvažiuot dešinėn, nors jam jau seniai nebepriklausė tam kely, toj juostoj būti, ale gerai, kad supratau, jog turiu visgi neblogą reakciją, spėjau prisdabdyt, kad tas pyzdukas išlaviruotų, ir ačiū Die spėjo balvonas, tik aš pyptelt nespėjau ir tuo labiau įsimint, kas per mašina ar nr. , tik pamenu, kad smėlio spalvos. Eina sau, pagalvojau ir labai gaila, kad nėr tokio mechnizmo, katras viską fotkintų, nes tokie visai nemąsto apie nieką matyt, nu žodžiu, nėra žodžių...