Aš diagnozuoti ligos negaliu, bet ir pati nelaikiau savęs anoreksike, kol neperskaičiau gydytojos išraše. Valgymo sutrikimai nebūtinai reiškia vėmimą arba kaulėtumą - tai ir persivalgymas ir, svarbiausia, nenormalus santykis su maistu.
Kas man vis dar yra įdomu - kaip labai savo veiksmais galima paspartint ligos atsiradimą. Aš savąją matau kaip aplinkybių iš vaikystės ir ankstyvos paauglystės pasėkmę, ir atrodo, kad buvo pavasarį keli kertiniai akmenys, už kurių užkliuvus įklimpau į vs. Tai va smalsu, ar būčiau susirgus, jei ne tie akmenys.
QUOTE(reverse @ 2011 03 21, 20:10)
Kas man vis dar yra įdomu - kaip labai savo veiksmais galima paspartint ligos atsiradimą. Aš savąją matau kaip aplinkybių iš vaikystės ir ankstyvos paauglystės pasėkmę, ir atrodo, kad buvo pavasarį keli kertiniai akmenys, už kurių užkliuvus įklimpau į vs. Tai va smalsu, ar būčiau susirgus, jei ne tie akmenys.
Mintis idomi, as ir sieju savo dideli susirupinima maistu su praeities ivykiais, o dabartini grizima prie senojo rezimo su dabar vykstanciais ivykiais, taciau niekas labiau kaltas negali buti, nei pats sergantis zmogus.
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 03 21, 16:15)
As tik noriu paklausti, nuo kokios ribos, ir kaip jus supratote, kad sergate? Nes bijau perlenkt lazda. Aciu, kad isklauset
Is to, ka parasei, sakyciau kad tikrai turi VS...
As pati sau pripazinau, kai is anoreksijos perejau i bulimija -nes na vemti kad nenormalu tai suvokiau. pries tai badas man buvo normalu, 7 menesiai be menesiniu- normalu ir niekas nei gindekologe, nei mama neirode man kad sergu. Tik vat kai pradejau kas diena vemti, kai atsirado depresija, suvokiau, kad visgi esu ligone...Is mano puses merginos nieko naujo... Duobe duobe duobe... Buvau ketvirtadieni cia pas VSC specialiste, pasiule du gydymo budus - palaikyma, nagrinejima kas slepias uz visos ligos (nereikalauja siuo atveju rezultau) ir kita - kai jau sveria kas savate ir intensyviai dirba. ir pan pareiske kad siuo atveju tikrai nores jog as priaugciau svorio. taigi likau neapsisprendusi... Turiu paskambint pasakyt savo sprendima, bet neisdristu... :S O dar psichiatre kuri ten buvo liepe si penktadieni vel atvaziuot, mat jai neramu del mano busenos, galvoja man keisti antidepresantus... (plius dave numeri telefono, kad jei kas skambincau bet kuriuo paros metu... buvo labai nesmagu, kai ji pasake, kad as jai atrodau suicidal...)
QUOTE(noriuzako @ 2011 03 21, 20:47)
ir pan pareiske kad siuo atveju tikrai nores jog as priaugciau svorio. taigi likau neapsisprendusi... Turiu paskambint pasakyt savo sprendima, bet neisdristu... :S
Aš vistik mažiau patyrimo už daugumą čia esančių turiu, bet iš savo patirties sakau, kad svorio priaugimas eina kartu su sveikimu ir kuo toliau, tuo mažesnė blogybė tie kilogramai atrodo. Vienu metu net pradėjau save veidrody matyt kaip tikrai kaulėtą, nors nebuvo mano patys blogiausi laikai. Kažkada verkiau nuo minties apie 48kg, o šiandien ryte svarstyklės 50 parodė ir pamaniau, kad niekas nuo to nesikeičia.
QUOTE(noriuzako @ 2011 03 21, 20:47)
As pati sau pripazinau, kai is anoreksijos perejau i bulimija -nes na vemti kad nenormalu tai suvokiau.
O po kiek laiko nuo anoreksijos perejai prie bulimijos, jei ne paslaptis?
Na as kartais pagalvoju, kad butu daug paprasciau prisivalgyt daug, issivemt ir but lieknai, bet juk suprantu, kad cia ne iseitis, juk visa gyvenima taip nezaisi..
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 03 21, 18:12)
I gydytojus kreiptis nematau reikalo, nes dar tikrai nesergu. Tik kartais pagalvoju apie vemima. Bet, kaip kazkuri cia minejo(perskaiciau visa tema), gaila susigadint dantis vemiant, na ir aisku nesigauna. Daugiau ir nebandau, cia buvo akimirkos silpnumas, dabar mastau, kad tai kvailiausias mano sugalvotas poelgis, ir gerai, kad nesigavo. Tik sumazinau porcijas. Tiesiog noriu jusu nuomoniu apie jusu ligos diagnozavima sau. Manau, gal as per daug sureiksminu savo mityba, bet paskaicius straipsnius ir jusu komentarus, kazkaip susimasciau 
sveika, na šiaip ne taip, labai sunkiai gydausi nuo nervinės bulimijos. irgi reguliuodavau maistą labai griežtai, labai daug ko nevalgydavau, daug sportuodavau, bet nevemdavau (gal kokius daugiausia 3kartus esu vėmus, o bandžius labai daug kartų) ir taip maždaug 4metus, net gal šiek tiek daugiau..
jei tau neramu, tai nereiškia, kad turėtum pradėti gydytis. bet gali kreiptis į VSC ir pasikonsultuoti su psichoterapeute ir tuomet daugiau apie viską suprasi. gal sergi, o gal nesergi. bet jei maistas tave kankina, tai juk turbūt prasideda sunku gyventi ir turėtų norėtis ieškoti kažkokios išeities, pagalbos iš kitų..
QUOTE(arbataa @ 2011 03 21, 22:34)
jei tau neramu, tai nereiškia, kad turėtum pradėti gydytis. bet gali kreiptis į VSC ir pasikonsultuoti su psichoterapeute ir tuomet daugiau apie viską suprasi. gal sergi, o gal nesergi. bet jei maistas tave kankina, tai juk turbūt prasideda sunku gyventi ir turėtų norėtis ieškoti kažkokios išeities, pagalbos iš kitų..
Mane kankina tai, kad as nuolat lyginu maisto porcijas, su kitais valganciais zmonemis. Ir yra dvi grupes, kurias as skirstau, tai per daug valgantys (bet nereiski, kad stori) ir mazai valgantys (as bandau pasiekt ju lygi). Zodziu visada skaiciuoju, kiek koldunu isidet i lekste, kiek makaronu, kiek kasniu suvalgyt is didesnio patiekalo, kiek riesutu paimt i sauja. Tiesiog paskaicius jusu tema, pastebejau, kad vietomis sutampa mano, ir cia pasisakiusiu merginu nuomone. Gal tiesiog man norisi issikalbet, nes apie maisto suvokima as neturiu su kuo pakalbet..
QUOTE(reverse @ 2011 03 21, 21:54)
Aš vistik mažiau patyrimo už daugumą čia esančių turiu, bet iš savo patirties sakau, kad svorio priaugimas eina kartu su sveikimu ir kuo toliau, tuo mažesnė blogybė tie kilogramai atrodo. Vienu metu net pradėjau save veidrody matyt kaip tikrai kaulėtą, nors nebuvo mano patys blogiausi laikai. Kažkada verkiau nuo minties apie 48kg, o šiandien ryte svarstyklės 50 parodė ir pamaniau, kad niekas nuo to nesikeičia.
Zinau, juk patti VSC visa vasara praleidau ir pora kg manes nenuzude... viskas buvo ok... bet nu dabar vel isitikinus savo ligotom mintim ir viskas.. Bijau ataugt viska... paniskai bijau...
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 03 21, 21:56)
Gan greitai, po mazdaug 8 men
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 03 21, 23:44)
Mane kankina tai, kad as nuolat lyginu maisto porcijas, su kitais valganciais zmonemis. Ir yra dvi grupes, kurias as skirstau, tai per daug valgantys (bet nereiski, kad stori) ir mazai valgantys (as bandau pasiekt ju lygi). Zodziu visada skaiciuoju, kiek koldunu isidet i lekste, kiek makaronu, kiek kasniu suvalgyt is didesnio patiekalo, kiek riesutu paimt i sauja. Tiesiog paskaicius jusu tema, pastebejau, kad vietomis sutampa mano, ir cia pasisakiusiu merginu nuomone. Gal tiesiog man norisi issikalbet, nes apie maisto suvokima as neturiu su kuo pakalbet..
Tai ir yra problema - nenormalu... Koks tau skirtumas ka kiti valgo...? O aki sergi - jei kazkas valgo daugiau, toks pasitenkinimas viduj kyla... toks gera sjaumas... ir galvoji - nu ir valgyk valgyk daugiau tik daugiau
QUOTE(noriuzako @ 2011 03 21, 20:47)
Is mano puses merginos nieko naujo... Duobe duobe duobe...
laikykis..
man irgi stogas važiuoja-tuoj bus savaitė kaip po atkryčio neatsigaunu. jau atsisakiau vaikščiojimo į VSC, nes nebespėdavau su visais savo darbais.. užtai iškart pasijautė kaip grįžtu į senas vėžias. jau savaitę kiekvieną vakarą persivalgau, o rytais nebevalgau. bijau svertis, nes pagal drabužius jaučiu, kad priaugau porą kg mažiausiai.
VSC padeda, tik nesuprantu net, kodėl taip greitai nauji įgūdžiai pradeda išgaruoti. ir vėl pradedu labai labai norėti numesti 5kg. o su lieknėjimo mintim vėl pradedu nebe valgyti, bet ėsti tooookiais kiekiais ir naktį... siaubas
QUOTE(noriuzako @ 2011 03 22, 00:46)
Tai ir yra problema - nenormalu... Koks tau skirtumas ka kiti valgo...? O aki sergi - jei kazkas valgo daugiau, toks pasitenkinimas viduj kyla... toks gera sjaumas... ir galvoji - nu ir valgyk valgyk daugiau tik daugiau
Man yra skirtumas, kas kiek valgo, nes as nenoriu valgyt daug, ir taip galiu pasilygint. Man patinka ziuret, kai kiti valgo, o as tuo metu ne, tada dziaugiuosi, kad atsilaikiau. Gal tai siek tiek ir paranojiska, bet taip jau yra seniai, ir manau cia normalu.
Perskaiciau vsc sudaryta mitybos plana, tai net man atrodo, kad ten labai dideliais kiekiais reikia valgyt.
As turiu toki iproti, kuris irgi man paciai jau pradeda keistai atrodyt. Kai noriu valgyt, bet negaliu, as uostau maista. Pauostau, pasimegauju kvapu, ir padedu atgal i saldytuva ar spintele. Ar jus taip daret pradzioje?
QUOTE(Muumiijaa @ 2011 03 22, 06:57)
As turiu toki iproti, kuris irgi man paciai jau pradeda keistai atrodyt. Kai noriu valgyt, bet negaliu, as uostau maista. Pauostau, pasimegauju kvapu, ir padedu atgal i saldytuva ar spintele. Ar jus taip daret pradzioje?
Priminei man šeštadienį. Mamos nebuvo virtuvėje, o buvo atidarytas marinuotų burokėlių stiklainis ant stalo. Aš jį pasiėmusi uosčiau ir "kaifą" gaudžiau. Po to mama klausia "Kas tavo nosiai?" 
O šiaip, kaip matau tau labai daug laiko galvoje sukasi mintys apie maistą, jos trukdo iki galo mėgautis gyvenimu, tavo noras pasiekti nesveiką KMI jau yra negeri dalykai, kuriuos reikia šalinti. Kuo anksčiau pradedi, tuo geriau.
O mano kovo mėnesis baisus tiesiog gavosi. 5 dienas iš jo žiauriai numažinau kalorijas (iki 500 per dieną), o visas likusias vėmiau.
Buvau nuėjusi pas gydytoją. Pirma priežastis buvo dėl ausies skausmo, antra "paslėpta", norėjau pasakyti apie bulimiją. Kaip manot pasakiau?
Jaučiuosi per stora prašyti pagalbos nors nu tu ką. Žinau, kad bulimikės nebūtinai turi būti per mažo svorio. Dar mane labai skatina toliau mesti jį, nes keli kilogramai tik ir skiria nuo tos ribos. Žodžiu, esu pasimetusi kaip pamestas batas. Lekiu dabar į paskaitas. Geros savaitėlės visoms
QUOTE(Medelė @ 2011 03 22, 09:09)
Priminei man šeštadienį. Mamos nebuvo virtuvėje, o buvo atidarytas marinuotų burokėlių stiklainis ant stalo. Aš jį pasiėmusi uosčiau ir "kaifą" gaudžiau. Po to mama klausia "Kas tavo nosiai?" Jaučiuosi per stora prašyti pagalbos nors nu tu ką. Žinau, kad bulimikės nebūtinai turi būti per mažo svorio. Dar mane labai skatina toliau mesti jį, nes keli kilogramai tik ir skiria nuo tos ribos.
Žodžiu, esu pasimetusi kaip pamestas batas. Su burokeliais tai gerai cia
As irgi jauciuosi stora
Pries 4menesius ryte besisverdama pamaciau savo tikslo skaiciu, taip apsidziaugiau, kad pavyko, jog atsimenu vaiksciojau kaip ant sparnu, tokia laiminga. Bet apsileidau, ir ataugo viskas. Siandien svartykles parode maziau nei vakar, tai vel atsirado azartas pasiekt tiksla. As del savo storumo labai kompleksuoju, atrodo, visi ziuri i mane ir stebisi, kaip galima taip apsileist.
