Sveikos,
Tos, kurios supranta apie ką aš šneku, žino kaip tai rimta. Atsiprašau, jei manote, kad tema dubliuojasi su jau buvusia, tačiau, manau, labai svarbu turėti kampelį toms, kurios kenčia būtent nuo emocinio persivalgymo.
Emocinis persivalgymas yra liga. Mums, tokioms, tam tikru aspektu netgi sunkiau nei bulimikėms ar anoreksikėms - dažnai tokie žmonės turi viršsvorio, kas labai apsunkina socialinį gyvenimą. Aš asmeniškai nenoriu niekur eiti iš namų, nes man tiesiog nejauku eiti gatve (atrodo visi stebi tave ir niekina). Niekas rimtai nežiūri į tavo problemą - kai kurie netgi atvirai šlykštisi. O argi mums pačioms ne šlykštu? (Juk nemažai persivalgančių tai kruopščiai slepia). Bet ką mes padarysim? Rūkantys nori mesti, bet toliau rūko (visi tai supranta ir pateisina), narkomanai negali atsisakyti narkotikų, alkoholikai - alkoholio. Bet kai eina kalba apie persivalgymą, viskas dažnai baigiasi tuo, kad mes bevaliai, niekingi žmonės. Kodėl mes tiesiog nevalgome mažiau? Kodėl nenueiname į sporto klubą ir neatsikratome viršsvorio? NES TAI NEĮMANOMA!!!!
1. Kai užklumpa priepuolis reikia nežmoniškos valios atsilaikyti. Tu negalvoji. Galvoje - chaosas, nežinai kur dingti, nėra kur dėtis, nieko negali daryti, nes esi per daug susinervinusi.
Jei sako, kad nauji įpročiai susiformuoja per 2 savaites (o įdomu per kiek laiko atsikratoma žalingų įpročių galutinai), tai yra 14 dienų, kai turi laikyti save po visiška kontrole, tai yra 336 valandos, kai turi atsilaikyti ir nenusižengti. Spaudimas milžiniškas. Atlaiko tik tos, kurios randa lengvesnį kelią (veiklą, kuri nukreiptų mintis ir pan)
2. Domėdamasi gydymo būdais radau štai ką: priklausomybė yra padarinys blogos mąstysenos ar dvasinės būklės. Kol nesutvarkysi savo vidinio pasaulio tu netapsi laisva: meti gerti - pradedi rūkyti, meti rūkyti - pradedi persivalgyti. Viskas yra dėl vidinių problemų. JOKIOS DIETOS NEPADĖS. Iš tikrųjų, dietos dar labiau skatina emocinį persivalgymą. Viskas veikia trikampio principu: 1. Motyvuojasi ir ryžtiesi laikytis dietos 2. tau sekasi, kontroliuoji save 3. paslysti truputėlį. tada beveik visada seka kritimas žemyn. Kaltės jausmas, neapykanta sau. Tada vėl iš naujo ryžtiesi laikytis dietos ir viskas prasideda iš naujo.
Kodėl aš čia rašau? Kitame youtubes video išgirdau - vienas savo problemų neišspręsi. Aš beviltiškoje padėtyje kapstausi jau 3 metus ar daugiau. Per tą laiką aš tikrai nesedėjau prie tv - daug ieškojau, skaičiau. Bet aš visdar tebesu jovale. Būtina rasti žmonių, kurie tave suprastų. Emociniai valgytojai susiduria būtent su tuo, kad jiems nesmagu apie savo bėda kalbėti viešai. Dievemano, mes juk net valgome pasislėpę!!! Žinau, kad persivalgymas dabar dažna problema - rašykit visos, pasisdalinkit mintimis:)
KAS GALI PAĖTI:
Visų pirma, tai psichologinė problema, todėl čia nebus jokių pratimų ir valgymo planų, priešingai:
* Viena ausim girdėjau apie nlp techniką - jokių planų dienai. tai skatina gyventi šia diena. (pritaikyti darbus, kurios reikia atlikti, tai dienai, bet NEPLANUOTI). (jei kas girdėjo apie tai daugiau - parašykit
)) Tai paremta tuo, kad kiekviena diena yra labai skirtinga ir kad iš esmės mes negalime numatyti, kas bus rytoj. Man patinka ši idėja, bet kolkas mažai apie tai žinau (kodėl man patinka? mano dažna situacija praeityje: mane pakviečia draugai, bet pagal savo planą aš turiu grįžti namo ir tarkim nuo 16 iki 17 val sportuoti; dažniausiai aš atsisakydavau. Ir štai aš šiandien - nenumečiau svorio, gaunu daug mažiau kvietimų - žd blogiau, nei buvo)
* Reikia negalvoti apie savo kūną. Patyriau tai savo kailiu. Kai tik imu džiaugtis numestais kg, staiga vėl persivalgau ir viską sugadinu:( Manau, taip yra dėl įtampos ir spaudimo, maždaug: "va, jau sukūdau, dabar tik nieko neprisidirbk" arba "dar tiek pat numesk ir bus gerai". Mano pamėgtas nlp sako: kūnas minčių atspindys. Nesusikoncentruok į kūną, ns niekaip nenumesi svorio. Nežinau, kaip jums, man tai pasiteisina (per dienas, kai neturiu laiko galvoti apie savo išvaizdą, visuomet sukūstu)
* Nereikia siekti numesti svorio. reikia išmokti gyventi ir valgyti, kaip tai daro liekni žmonės.
http://www.youtube.c...h?v=_6-A0iHSdcA - čia dokumentika (BBC
) apie plonų ir apkūnių žmonių valgymo skirtumus. yra 7 dalys:) taigi, ką daro plonieji?
mano pastebėjimai:
+ valgo lėtai (lb lėtai) ir mėgaujasi
+ koncentruojasi į veiklą (dažnai aktyvią, bet nemanau , kad būtinai - juk yra daug nesportiškų, bet lb lieknų), o apie maistą galvoja tik tuomet, kai urzgia pilvas
+ kai pajunta sotumą, nebevalgo( nesvarbu, kiek liko lėkštėje!!!)
+ jie sveikai maitinasi tam, kad būtų sveiki, o ne numestų svorio. (pagal nlp - jeigu meti svorį mintyse šiandien, tu visada mesi svorį (ir rytoj, ir poryt). Jeigu tu įsivaizduoji, kad jau esi lieknasjau dabar, tai kūnas (savo tempu, žinoma) prisitaikys prie minčių - irgi taps lieknas)
Bet mes, emociniai persivalgytojai, turim dar vieną bėdą, kurios neišsprendus, šie patarimai nepadės. Ta bėda yra psichologinio pobūdžio. Tai yra raktas atsikratyti bet kokio žalingo įpročio visam gyvenimui be jookių kraštutinių priemonių.
(angl . k.
http://www.youtube.c...feature=related )
Čia aš užstrigau. Jeigu kas nors jau įveikėte emocinį persivalgymą, prašau, pasidalykite patirtim. Arba jei kas nors numanote, kokios gali būti tos psichologinės problemos, pasidalykit patirim
)
Šiame komentare aš surašiau nemažą dalį to, ką sužinojau, ieškodama būdų kovoti su emociniu persivalgymu. Remiuosi ir asmenine patirtim, ir internetine medžiaga, bet tik ta, kuri man asmeniškai atrodė priimtina ir kurią galėčiau pritaikyti sau. Neabejoju, kad yra įvairių žmonių, kuriems veiksmingesni kitokie metodai.
Bet kokiu atveju, jei supratote, apie ką aš kalbu, tikiuosi būsite viena iš tų, kurios čia padės viena kitai. Nes parama yra labai labai svarbu.
Beto yra posakis - jeigu nori gauti ką nors (pvz. patirtį, meilę, pinigų), pirma pats turi duoti ( būtent tą dalyką) kažkam kitam. Tikiuosi pasidalinsim savo stiprybe ir patirtim
)
dėkui už dėmesį.
Stengsiuosi, kiek galėsiu toliau, žinoma. Norisi ir man šioje temoje pasigirti, kad gerai sekasi kovoti. 
