Bulimija & Anoreksija

Man kartais atrodo, kad as tikrai save numarint noriu. Man patinka jei man kazkas negerai, sugebu megautis galvos svaigimu... Siandien paskaita buvo apie insulina, gliukoze etc ir nutukima/badavima. Aiskina destytoja kad buna badaujant - kaip pakenkiama organizmui o as galvoj kuriu planus - kaip butu fainai kad as taip uzsibadauciau, kad raumenys nunyktu - kas per velnias... As nebesuvokiu saves...

Noriuzako, vakar perskaiciau visa praeita tema, maciau jusu svajoniu idealus, as ir noriu but kauleta, man patinka, kai pradeda lyst mano klubu kaulai, raktikauliai, as net lyginu savo pirstus su kitu merginu pirstais....ir zinau, kad kitiems negraziai atrodo, o man grazu.Vakar pabaigiau diena su labai mazu kiekiu maisto, kiek kaloriju - neisivaizduoju, bet svoris man nekrenta, tai jauciu, kad daug..tai vakare ir siandien ryte skaudejo skrandi, toks alkio jausmas, ir man patiko.. ir pykstu ant saves, bet va pradeda tokios mintys lyst, kad reikia irodyt draugui, kad as galiu nepersivalgyt ir net sulieknet, kad liesdamas mane nejaustu jokiu lasiniu..si savaitgali reiks labai stengtis nepersivalgyt. nes dabar suvalgiau pietus gal per kokia 1minute. pasidejau lekste, pasakiau sau, kad valgysiu letai ir tvarkingai, bet pradejau est...gerai kad ismeciau vakar maista nereikalinga(nedaug ten buvo), o tai buciau dabar viska suedus.

Sveikos

koks ironiškas žodis iš tikro..





nežinau kiek ta knyga gera,bet norisi ikėti,kad gal būt bent šiek tiek pads pakeisit mąstymą.Netikiu,kad visai tavęs nebūtų likę, tu stipresnė už vs, todėl neleisk jam visiškai tavęs valdyti!




nu va,tas mastymas nesaamoningas..vs man lyg prikišinėja, kad jei nesportuoju tą dieną,tai ir kalorijų man beveik nereikia,nes tik sėdžiu namie ir viskas..O juk visoms gyvybinėms funkcijom, vien kvėpavimui kcal mums nemažai reikia..Tačiau..









na jau,na jau,mergaitės, pasistrnkit nors kažką pozytyvaus rasti..neabejoju,kad rastumėt bent vieną nors ir menkądalyką dėl ko stengtis






Medelė, knyga " Life without ed" autorė Jenni Schaefer.



Aš taip pat jaučiuos,aki bandau savo ligą lygnt su kitom psichinėm ligom. Nesijaučiu turinti psichinių sutrikimų,o iš tikro turiu. Kad ir pripažįstu turinti valgymo sutrikimų, bet nepripažįstu turintipsichinių sutikimų.O tai galiam sakyt tas pat kaipnepripažint savo ligos.



Muumiijaa,
grynai taip pat mąstau.. Atrdo nežinau ą reiktų pasakyt psichologui.
bet tikriausiai yra ne tai,akd neturėčiau ką pasakyt, bet taiakd nežinočiau kaip pasakyt.
Netikiu,akd svoris nekrenta nuo mažo kcal kiekio.. Teisogpati nepastebi gal.. Kai suvartojdavau mažai kalorijų epr dieną tai vos ne p pusę kg pamesdavau .kažkaip neisjuto atrodo tas svoris vieotoj.O dabar kai suvalgau bent po 1000 kcal atrodo svoris auga aksdien po kilogramą.Šiandien apsisvėriau- svorio nepriaugau,nor kcal dvigubai daugiau, bet jaučiuos tokia išpampus vėl. O nejauiu didesnės laimės,kaip matydama šonkaulius styrančis. Kas rytą veidordyje pasižiūriu ar dar matosi šonkaulių, įisitikndama,akd nepriaugau svorio


o man dabar kažko slogi nuotaika apstarosiom dienom..taipužeina nora prisipirkt maisto visokio nenormalaus ir prisivalgyt atrodo,kad nuotaika pagerės. Nežinau kas čia per pavasarinė depresija. Kaip atsipalaiduot svaitgaliais atrodo jau nebežinau. Gyvenčiau didesniame mieste, tai gal nueičiau kur save prblškydama ,o dabar atrodo nėra daugiau kaip kitaip savęs prablaškyt.. Na tikiuos nepaslysiu.

Čia taip nelabai į temą, bet buvom su draugėm aplankyt klasiokės,kuri pagimdė mergytę vakar . Kažkaip teigiamų emocijų pasikroviau truputį.. Žiūrėjau į jas ir mačiaukokia drugė laiminga..Aplink visi tokie susiraukę,nelaimingi,o čia žmogus tokslaimingas, nepaisant aplinkinių žiaurumo ir nesupratingumoj os atžvilgiu.

Labas merginos



Kur jau ci nepastebesi, juk turiu elektronines svarstykles ir sveriuosi per diena daug kartu, matau juk kokius skaicius rodo..
O man persiedimas, suvalgiau siandien ne pagal plana gal 10 juosteliu keptos duonos, du sausainius ir gal 20 vynuogiu. Tai va todel ir nekrenta tie kilogramai. Vakarienei planuoju labai nedaug, bet kas is to, vistiek jau prisikimsau i pilva nesamoniu. Sakau kad bus sunku savaitgali atsilaikyt neprisiedus, bet as stengsiuos, vardan savo tikslu..

O as siandien kol kas beveik nieko nevalgiau - kartu labai dviprasmiskos mintys kyla. Anoreksiskas/bulimiskas balsas sako - saunuole, bet sveikas protas klausia - mergyt, ka darai? Taip tik paskatinsi persiedima... Kodel as tokia durna...

Labas





na tada ,jei svoris nekrenta vadinas suvartoji normaliai kalorijų arba medžiagų apykaita sugadinta labai.
ir suvalgei ne tiek jau daug nesamonių,akd save gaužtum. taip,kad tikrai nėra del ko..





na, mergyt,pasistenk nugalėti tas kvailas mintis ir pavalgyk normalaiia šiandien..aš pati nejaučiau apetito,bet valgiau pietus įprastu laiku,kad nepersivalgyčiau po sporto vakare,nes jei būčiau nepavalgius, vakare tikrai prisikirsčiau..

labas rytas,
jaučiu, kaip po truputį žengiu žingsnius ne į priekį, bet atgal- visą savaitę apgaudinėjau save vis numažindama kalorijų kiekį, šiandien ryte pasisvėriau (nors turėčiau svertis tik kartą per savaitę, antradieniais) ir labai džiaugiaus -1kg. Nežinau, kaip save suvaldyti nuo noro toliau mesti svorį ir iš kur semtis motyvacijos. O taip šauniai į priekį ėjosi iš pradžių.

o man vakar buvo labai sunku, vakare taip norejau prisiest, tiesiog saltas prakaitas muse, gerai, kad pas drauga sveciuose buvau, tai negi prasysiu maisto..siandien jau normaliai, labai noriu pasisvert, bet nera niekur svarstykliu...siandien nevalgiau pusryciu, didziuojuos savim del to...nors nevertetu...

Labas,
vis paskaitau sita tema, kazkada cia siek tiek rasiau, paskui nustojau, tai gal is naujo prisistatysiu. Pries kokius 5 metus numeciau labai daug svorio vis mazindama porcijas, 45 kg sveriau su 169 ugiu... Paskui prasidejo persivalgymai, kurie tesiasi iki siol. As nevemiu, bet daug sportuoju jei tik persivalgau. Arba iseinu i miesta ir vaikstau kokias 3 val kad isdeginciau kcal.
Esme tame, kad nematau prasmes toliau taip gyvent, tikraja to zodzio prasme svaistau savo gyvenima. Tai tiesiog negali toliau testis. Pries pora savaiciu nusistaciau, kad kiekviena diena gyvensiu normaliai, bent jau stengsiuos. Viskas buvo super, suvartodavau 1200 kcal, sportavau tik del malonumo, neversdavau saves. Bet vakar vel issimusiau is veziu, siandien irgi sunku. Zadu sau nuo rytojaus vel gyvent taip pat graziai. Taip to noriu, nes tuomet galiu galvoti apie kitus dalykus, apie artimuosius, galiu mokytis, o jeigu valgau ir sportuoju, tai tik tai mano galvoje, jauciuosi tokia beverte.
Tai zodziu, rasysiu sitoj temoj, gal bus siek tiek lengviau visko nesugadint.

Krissst, tu minciu apie maista labai sunku atsikratyt. Jos pas mane nuolat, net sapnuose buna. Ir besimokydama galvoju, ir su draugais budama galvoju, pamaciusi per tv reklama apie maista galvoju, ir tai labai vargina.

Taigi, puikiai zinau ta jausma. Anksciau dar tikedavau, kad kai suplonesiu iki savo norimo svorio, tai maziau apie tai galvosiu, kad tada rupinsiuos tik kaip islaikyt svori. Bet ne velnio, kelis kartus jau atseit susiemiau ir suplonejau tiek, kiek noriu, ir galiu pasakyt kad tada dar sunkiau. Tada jeigu bent kazka netinkamo suvalgau ar neduok dieve persivalgau, tada isvis atrodo kad pasaulis griuva, kad viska sugadinau.
Na bet nepaisant to vis tiek nepalieka manes tas noras suplonet. Dar vis galvoju, kad dabar jau busiu protingesne, leisiu sau valgyt normaliai be sazines grauzaties....

sveika,
na šiaip 1200 kalorijų per dieną toli gražu nėra normalus gyvenimo būdas.. tad kažkada ir turėjo ateiti tau sunkus metas, kai norėsi persivalgyti. kaip supratau tai ir įvyko, nes tai turėjo įvykti.
dar norėjau paklaust. ar tu nori pasveikti? ar mieliau norėtum numesti svorį?


o man keletą dienų vėl sekasi visai gerai (trečiadienį kaip rašiau buvo šakės taip stogas nučiuožė. nevėmiau, nesipjausčiau, bet suvartojau sąmoningai tokių vaistų per didelę dozę). valgau dabar reguliariai ir gerom porcijom, neužkandžiauju kaip anksčiau darydavau, kad tik nereikėtų didelės porcijos suvalgyti. ir kol kas nei minties, nei noro nekyla persivalgyti.
bet man įdomiausia, kad aš kažkokiom nuotaikų bangom gyju. viskas būna gerai gerai gerai, tuomet bum viskas sugriūna neilgam, ir vėl ilgesniam laikui gerai gerai gerai. per šias geresnes dienas kartais pagalvoju, kad va ar tik ne bus tuoj to bum. taip jo nenoriu, taip esu pavargusi sau kenkti ir save kankinti. kol kas noriu nestorėti, būti soti ir juoktis