Mano artimas žmogus - alkoholikas

Sveikos visos.

Nu, tai kaip su ta tavo jėga prieš "reikia" ? Gali sustabdyti, nutildyti ar vistik esi bejėgė tai padaryti?

Kas, tau daro didesnę žalą, labiau tave neigiamai veikia, įtakoja: alkoholis, kaip fizinė medžiaga, kurį išgeri, ar ar tas pasąmonėje "reikia, reikia, reikia"?

Kaip čia suformuluoti palinkėjimą, kad nenuskambėtų bjauriai.
Linkiu daug ir stiprių pasąmonės atakų, greito, galingo, bet neskausmingo pralaimėjimo. Kuo greičiau kristum, tuo greičiau susitiktume tau kylant.


Tavo noras padėti žmonėms išlipti iš priklausomybės pinklių- geras, bet tau iki to, deja, dar labai, labai toli šviečia.


Žinojimas, supratimas ir požiūris- tai skirtingi dalykai.
Tu, mano galva, šneki apie žalingą medžiagų poveikį organizmui, tačiau priklausomybė, apie ką aš šneku- tai visai kita opera. Taip, aš, kaip tu pati išsireiškei, dedu į save kenksmingas medžiagas ir žinau, suprantu tai, to man nei įrodinėti, nei apie tai aiškinti daugiau nereikia, ačiū.
Apie priklausomybę diskutuoti galime.

Nu kaip, pasakoju pvz. kokį naujovišką gėralą pamačiau, klausiu nuomonės, gal žino verta ar nelabai paragauti, dar pasidaliname kokteilių idėjomis, pasitariam ką kuri nusiperkam....- čia su dukra. Mažėliai klausia patarimo kas su kuo skaniau, o paskui kaulija tam "skaniau" pinigų.

Noriu paklausti, kelių metų tu paprašei leidimo tėvų išgerti, pasimylėti? Leido? Leidimą/draudimą vykdei?


Puiku, jei kur nors kitur sekasi, nes išsikalbėti bais sveika ir naudinga.
Sėkmės ir laikykis.

Dar ko , guzą tau į kaktą, marš prie papo, užsimanė matai, gert, tai gal tuoj ir pasimylėt užsimanysi.
p.s. kvėpuot ir valgyt gali. Šitą, o tu supranti apie ką aš čia, kai sakau "pasimylėt", žinai ką tas žodis reiškia?

Labutis, LEBER,
norejau supykti arba isizeisti, bet persigalvojau
Nors tokio antausio tikrai nesitikejau
Jei as teisingai suprantu, "kristi" yra susitaikyti su liga ir pripazinti savo bejegiskuma? Ir, kol nekrisi, nepripazinsi, suvaldyti priklausomybes neimanoma?
Ir tie, kurie susitaike, pripazino, ismoko valdyti, nebejaucia savyje sito "reikia"?
O kaip gi tada su atkryciais po 10 metu blaivybes?

Dar niekaip negaliu suprasti, kodel kovoti su priklausomybe yra neteisinga, o pripazinti pralaimejima - teisinga? Tu daznai sakai, kad alkoholizmas tokia pat liga kaip ir kitos rimtos ligos - tai pasinaudosiu tuo ir paklausiu: kodel su veziu galima ir reikia kovoti iki paskutinio atodusio, nors ta kova kartais tikrai yra beviltiska, o pries alkoholizma kovoti neteisinga, reikia is karto gultis ant menciu ir kartoti: as bejegis, as bejegis, as bejegis!?

P.S.Mergaites, prasau nesupykti uz nepalyginamu ligu palyginima

Kaip gerai, kad persigalvojai, ačiū.
Nebūtinai, bet gi pati sakai, kai: " nebeturesiu jegu atlaikyti pasamones atakas, ir pergaliu/pralaimejimu santykis pasikeis ligos naudai - pripazinsiu ".
Jaučia, daugiau ar mažiau, bet jaučia ir jaus visą savo gyvenimą, deja, tai juk nepagydoma. Tik pripažinę savo bejėgiškumą, alkoholikai išmoksta gyventi su savo "noriu" blaiviai. Supranti, kur matau skirtumą: gyventi su "noriu" blaiviai ir kovoti su.....o su kuo? Kovoti su tuo galvoje tuksinčiu "noriu"????? Ar su veiksmu čerka- gerkle????

Jau rašiau, daugiau nei 90%, nesvarbu kiek laiko gyvenančių blaiviai, atkrenta būtent kai vos tik suabejoja savo bejėgiškumu. Kitokio, tokių suabejojimų, rezultato nežinau, vieni vartai- užgėrimas.

Nu o kokia prasmė kovoti su tuo, prieš ką esi bejėgis?

Žinai kas man šviečiasi. Mes kalbame lyg ir apie tą patį, bet vistiek apie skirtingus dalykus. Ar teisingai tave suprantu: kai sakai aš nesu bejėgė, tai tu uomenyje turi patį gėrimo faktą, ta prasme, kad nepasiduodi "noriu" jausmui ir neišgeri? Ar taip?

oj merginos tyliu ir skatau, skaitau, skaitau... patinka man jusu diskusijos

man irgi patinka
tik kartais labai įsigilint reikia į kiekvieną žodį.. bet tai tikrai naudinga ir įdomu.

Tikrai taip.
Turbut, telepatija egzistuoja...
Man paciai ka tik toptelejo, kad mes, vartodamos tuos pacius zodzius, snekam apie skirtingus dalykus
Tai ka tu turi omeny, kai sakai "pripazinti savo bejegiskuma"?
Tiesa pasakius, absoliuciai nesuprantu teiginio: "Tik pripažinę savo bejėgiškumą, alkoholikai išmoksta gyventi su savo "noriu" blaiviai."
Man nuo zodziu "bejegiskumas", "prisipazinimas", "nuolankumas" kazkoks varztelis galvoje iskart pasisuka ir aklai uzkerta kelia siu zodziu suvokimui...
Su zodziu "susitaikymas" as dar siaip taip susitaikau ir gyvenime moku atskirti, kada reikia kovoti, o kada - susitaikyti. Bet sutikti su tuo, kad reikia susitaikyti su liga, niekaip negaliu, mano supratimu su liga galima tik kovoti!
Kad tau taptu aiskesnis mano mastymo budas, atsakau i klausima, kuri praleidau tavo ankstesniam poste: "Kas labiau tave neigiamai veikia: alkoholis, kaip fizinė medžiaga, kurį išgeri, ar ar tas pasąmonėje "reikia, reikia, reikia"?"
Supranti, kova "su tuo galvoje tuksinčiu "noriu", kaip tu issireiskei, veikia mane ne neigiamai, o teigiamai, as jauciu pasitenkima nuolat kovodama ir daugumoj atveju nugaledama ji. Ir kai laikinai pralaimiu, nekaltinu saves, o skelbiu trumpas paliaubas, kad sukaupti jegas naujam musiui. Tikiuosi, kad man uzteks jegu galutinai nugaleti ta slibina. Jei ne - tada, kaip jau sakiau, tiks ir Dievas, ir Minesota
P.S."Galutinai nugaleti" nereiskia issigydyti nuo alkoholizmo - tai neimanoma. Man "nugaleti" reiskia gyventi blaiviai siandien, rytoj, poryt, menesi, metus, 10 metu ir t.t.
Papildyta:
Labutis, PROKSI
Labutis, NIKA25
uz gerus zodzius

Sveika,
1.bendraujam vadinasi, tik viena apie debesus, kita apie sniegą.
Aš sakydama "pripažinti bejėgiškumą" galvoje turiu tą kylančią jauseną "noriu, reikia", kurios kad ir kaip norėtų ar šikine žemę trintų, alkoholikui savyje panaikinti neina ir dar kartą pripažinti savo bejėgiškumą išgėrus pirmą, negerti antros. Obazzz, du kartai gaunasi bejėgiškumo.

2. Na kaip, vat tarkim mano vyras (jo mintys, išsakytos man), šiandien jis gyvena su priklausomybe, turėdamas ją, vieną dieną ta jausena "noriu" didesnė, kitą- mažesnė ar kokią dieną jos visai nėra, bet jis, savo viduje, su ta jausena nekovoja, nebando niekaip jos panaikinti, nes tai beprasmiška, juk jis būtent dėl tos jausenos "noriu" ir yra alkoholikas. Jis tiesiog leidžia tai jausenai būti, na esi tokia, nu ir būk sau. Kaip neužgeria? Vėl gi- pripažintas bejėgiškumas išgėrus pirmą, negerti antros.
Aišku, nėra taip paprasta jam išlaikyti kasdien tą vidinę ramią pusiausvyrą, man tas, iš šono, jaučiasi. Tais momentais būna jis dirglus, įsitempęs, tik tiek, kad abu suvokiam kame priežastis. Jis, dažniausiai, tą įtampą nusigesina darbu, o mano reikalas nekreipti dėmesio, neprisitempti ant savęs kiekvieno žodžio, tiesiog tą dieną reikia ramiai, nesigilinant pralaukti.

3. Suprantu, man šitos sąvokos sukeldavo tokį pasiutimą, norėdavos sprokt iš pykčio. Tik matai, aš situacijos buvau įvaryta į kampą, tai man padėjo, o tu, šiai dienai, esi sėkminga, tau sudėtingiau pamatyti naudą ten, kur, atrodo, jos būti negali.
Dar vienas pastebėjimas. Kelintą kartą, kai kalbame apie programos sąvokas, tu jas bandai pritempti prie savo darbinės, viso gyvenimo situacijos. Nereikia. Programa ir jos teiginiai skirti tik priklausomybei ir tik tai problemai. Pvz. "susitaikyti". Jokio skirtumo kaip ir kiek tu su kuo susitaikai gyvenime ar nesusitaikai, kalba tik apie susitaikymą su tuo faktu, jog tavo smegeninėje gyvena priklausomybė- "noriu". Lygiai tas pats ir su visais kitais programos teiginiais. Nežinau ar bent kiek eina suprasti ką noriu pasakyti.

4. Nesuprantu, tai jei ta kova tau gėris, tai kur problema? Kam tau tada sukt smegenus? Kova, paliaubos, kova, paliaubos.....nu nebūna kovos be pralaimėjimo, jokios, juk pralaimėjimas yra bet kokios kovos varomoji jėga.

p.s. apie ligas. Pripažinti reikia bet kokią ligą, ta prasme pripažinti, kad sergu ta ar kita liga. Taip, ligas reikia gydyti, tai kas gydosi, o su tuo, kas nepagydoma- reikia tiesiog gyventi. Kaip pvz. kovoti su cukralige? Reikia vartoti insuliną, jei reikia, o toliau? Toliau reikia gyventi su ta liga ir, pageidautina, kuo geriau gyventi. Aš taip suprantu.

Jei is savo mamos tokius zodzius isgirsciau, tai apstulbimas, butu pats svelniausias zodis apibudinti mano reakcijai


Cia sutinku net labai.


Bet vat mano pazistama, pabuvojusi Minesotoj, paklausta ka ten dare, tai ispyskino, kad jai isaiskino, jog alkoholizmo gena paveldejo is tevo ir ji bejege kazka pakeisti. Tai ji ir nekovoja, pries ka yra bejege.

Aš iš savo mamos tai išgirdus irgi griūčiau iš klumpių.

Kodėl esi tikra, kad ji sako tiesą apie Minesotą? Kita vertus, kas kaip nori, taip supranta, girdi tai, ką nori išgirsti, kaip kam patogiau, ten gi prievartos nėra.

1.Na jo, uztat kokia idomi diskusija Tu klausi, as atsakau, tu nesutinki su mano atsakymu ir vel klausi, as teisinuosi arba puolu, tu atkerti ir t.t. – kiek veiksmo, koks itemptas siuzetas! – ir visoms malonu ir idomu stebeti
O dabar paaiskeja, kad visa diskusijos druska – skirtingas tu paciu zodziu supratimas ir panaudojimas, o is esmes musu pozicijos nelabai ir skiriasi...
Zinoma, as negaliu panaikinti savyje jausena „noriu-reikia“, galiu tik (ir tai nevisada) neleisti jai paimti virsu. Ir puikiai zinau, kad, jei leisiu sau pirma taurele, tai pasibaigs uzgerimu. As gi dar pacioj pradzioj musu bendravimo rasiau, kad neturiu vilciu ismokti saikingai gerti. Tik as nevadinu tai „bejegiskumo pripazinimu“... Tai paprasciausia faktu konstatacija.

2.Na vat – rasei apie vyra, o pataikei i mane, nes beveik viskas sutampa ... Su pacia jausena „noriu“ as irgi nekovoju, tai tikrai beprasmiska, as tik neleidziu jai paimti virsu – tai ir vadinu kova (tu tai pavadinai itampos nugesinimu).
Skirtumas tarp tavo vyro ir manes ligos suvokimo atzvilgiu tik tame, kad tavo vyras yra ramus intiligentiskas zmogus, greiciausiai flegmatikas pagal temperamento tipa (nesupyk, jei klystu, cia is tavo aprasymu jusu ankstesniu konfliktu eigos susidariau toki ispudi), jam svarbi vidine ramybe ir pusiausvyra.
O as esu cholerike, man gyventi vidineje ramybeje – neidomu ir nuobodu, man nuolat reikia nauju ispudziu, pasikeitimu, konfliktu, issukiu, azarto, kovos, as net geriausiai dirbu ir teisingiausius sprendimus priimu butent stresineje situacijoje. Vat ir su „noriu-reikia“ man neidomu gyventi taikiai, tavo vyras ja gesina, o as spardau...

3.Su tuo, ka paspalvinau raudonai, pilnai sutinku ir suprantu, ka tu turi omeny. Zinau, kas yra buti ivarytam i kampa ir nieko – absoliuciai nieko – negaleti pakeisti. Gal del to ir nekenciu siu zodziu...
Na, jei atsiriboti nuo gyvenimo situacijos... Manau, kad suprantu, ka tu nori pasakyti, tik neisivaizdoju, kaip tai padaryti.
Beja, fakta, kad esu priklausoma ir niekada tos priklausomybes neatsikratysiu, as pripazinau dar pries 10 metu ir seniai su jo susitaikiau.

4.Aha, kovos be pralaimejimo nebuna A vat laimetojas ir pralaimejes kovoje visada buna
Ir ne pralaimejimas varomoji jega bet kokios kovos, o butent nenoras pralaimeti

p.s.O as kitaip... Jei apie ta pacia cukralige – vartoti insulina, laikytis tinkamo maitinimosi ir gyvenimo rezimo, vykdyti gydytoju nurodymus, sekti naujenas apie ligos gydymo metodus ir vaistus- visa tai as vadinu kova su liga. Net su tuo, kas nepagydoma, reikia kovoti, kol yra jegu ir noro gyventi.

Jei nesugalvosiu idomesnio uzsiemimo vakarui ar nepriversiu saves uzsiimti buto tvarkymu (nieko jau negaliu rasti - knygos, dokumentai, diskai, zurnalai guli kruvom ant visu horizontaliu pavirsiu ) pamastysiu apie zingsniu "kontargumentus"

Su mama "ta" tema nesam gyvenime kalbeje
Tik parasiau, ka ji sake . O kad girdi ka nori, tai taip ir ypac megsta negirdeti, kai reikia.