QUOTE(nelabai @ 2011 01 28, 14:16)
Ne isdidus, o tipo smaikstus
2-mamai-taip, tevui-beviltiska. Jis kitu negirdi. O ir kita nuomone ar kritika susilaukia didelio uragano
3-nebeturiu prasmes ir vilties stengtis del seimos, o tik del saves
4-jei nuo gimimo esi laikoma ir vadinama issigimele, tai reikia pasikeisti aplinkai, kad pradetum netiketi tuo
5-apie koki "priklausyma" kalbame? Pensija-
priklauso, nes uzdirbta. "Parama" invalidams, ligoniams ir pan.-del pateisinamu priezasciu negalintiems uzsidirbti pragyvenimui. Visos kitos: ismokos vaikams, mazai uzdirbantiems ir pan.-
pasalpos tiems, kurie prisigimde ir nebesugeba vaiku ismaitinti, ar tingi dirbti ar dirbti prastesni ar sunkesni darba.
Labai idomus poziuris del to, kas priklauso pagal istatyma. O is kur gi atsiranda pinigai toms pasalpoms? Juk vieni dirba juodai, kad alga didesne gauti ir nuo to sumoka didelius mokescius. O kiti tingi siknas pajudinti ir tuos dirbanciojo sumoketus mokescius pravalgo. Darbi, gauna tokias ivairias pasalpas, kad net dirbti uz minimalia alga neapsimoka.
Tokie vat pašmaikštavimai.
2 Pasakyti, išsakyti, gal net išrėkti, ta prasme ne dėl to, kad tėvui ar mamai daeitų ar jie išgirstų, suprastų, pasikeistų. Dėl savęs, kad nelaikyti to savyje, kad sau garsiai patvirtinti "aš jau ne vaikas ir aš galiu būti nepatenkinta", o tėvo uraganas ir yra, iš esmės, tik jo pačio uraganas, juk tu gali jį iš šono stebėti, nu ką jie šiai dienai gali tau realiai padaryti, nesivelti ir kai bus nebeįdomu- trenkti durim ir išeiti, nes tu jau nebe vaikas ir gali.
3 Ir tas yra gėris.
4 Kodėl negali atsiriboti nuo tos aplinkos?
5 iš esmės, aš su tavimi sutinku, obettačiau, kodėl tu, dirbanti, stengdamasi, turi jaustis nepatogiai, jei šiai dienai, pagal priimtą įstatymą, tau priklauso, tarkim lengvata, pašalpa ar kompensacija? Juk tu nesieki jas gauti slėpdama pajamas ar kaip kitaip apiedama įstatymą.
Kita vertus, jei bent apytiksliai žinai, koks būtų santykis tarp to, ką tu sumoki mokesčių pavidalu ir to, kiek tau būtų mokama, jei pasinaudotum įstatymu?
"Prieš kažką smerkiant,užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą...Užkliūk už kekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs...Ir tik po to kalbėk,kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi..."
Gyvenime 10 procentų priklauso nuo to, ką darote, ir 90 procentų - kaip į viską reaguojate. (Irving Berlin)