Įkraunama...
Įkraunama...

Mano artimas žmogus - alkoholikas

QUOTE(giurza @ 2011 01 30, 14:34)
Cia as ne juokauju, o absoliuciai rimtai pripazistu savo pozicijos silpnuma blink.gif

1.Pajuokavau as lotuliukas.gif , zinoma, zinau tuos terminus, aciu D., tik teoriskai...

2.Vat su sita stadija man ne taip. Bjauriausiai jauciuosi, kai renkuosi ir perku buteli.
Kai butelis jau ant stalo, ir musis siam kartui pralaimetas, ateina kita stadija - atsimeni, anksciau rasiau apie palaimos jausma pries isgeriant pirma taurele? Siuo momentu sustoti jau negaliu (pirkimo stadijoje dar galiu nepasiduoti ir pusvalandi pravaiksciuojus alkoholio skyriuje nieko nenupirkti ir iseiti).

3.Butent taip ir yra. Su vienu patikslinimu - nebandau valdyti ir itakoti, kol "reikia" nepasisotina, tik kartais apgaunu ji - pvz.nuperku ne brendi, o alaus ar vyno. Kadangi ju nemegstu, isgeriu maziau nei isgerciau brendzio, bet tas "reikia" pasisotina ir uzmiega.

4.Cia tu neteisi - tikrai nesitikiu, kad as ramiai sau sedesiu, o man ka nors be mano pacios pastangu duos. Isiklausau i pasisakymus, bandau pritaikyti sau zmoniu patirti, bet kol kas, deja...
Noro surasti grupe, kuri man padetu, uztenka sociai, bandysiu kol nepraeisiu visas Vilniaus grupes lotuliukas.gif (neuzpulk, juokauju).
Turiu vilties, kad atsiras tokia grupe, kuri ne tik man gali buti naudinga, bet ir as jos naudai galesiu pasitarnauti smile.gif

5.O apie atostogas man geriau nesvajoti, nes mane nepasiekiamos svajones ne guodzia, o erzina  lotuliukas.gif

Laba,
Na bet sutik, gėris yra savo pozicija suabejoti, nes gi atsiranda galimybė permąstyti, kitaip, sau naudingiau susidėlioti. Aišku, man labai patiko "ožka". hihihi.gif

1 Tai jau tikrai, ač die, kad žinai tik teoriškai. 4u.gif

2 Turint uomenyje, jog tu nori būti blaivia alkoholike, tai tą momentą "palaima" galima įvardyti kaip bjaurų ar vistiek jis geras?

3 O koks tavo jausenai "reikia" skirtumas ką tu gersi, kiek, jai gi svarbu gauti alkoholio dozę, kad ir odekolono pavidalu. Tau, kaip ąsmenybei, taip, sutinku, yra skirtumas, bet mes gi čia ne apie tai. ax.gif

4 Liuks, vadinasi aš klydau, kaip ten sako "pirmyn, gardemarinai" thumbup.gif

5 Bet būna, sako, svajonės materializuojasi. 4u.gif

Dar toks vienas dalykas rolleyes.gif , bet grynai tik teoriškas, tipo fantazija. Vat tu turi dvi sunkias situacijas: viena- kai esi alkoholio skyriuje, kita- kai jau butelis ant stalo. Jei su tavimi nuolat būtų kitas žmogus, kuris tave stabdytų, nekreipdamas dėmesio į tavo reakciją, "neik, nepirk, neatidaryk butelio, neįsipilk, negerk". Kaip manai, nors kartais, lengviau būtų, sustoti?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo leber: 30 sausio 2011 - 19:12
QUOTE(nelabai @ 2011 01 29, 17:54)
...jei pyksta tam, kad pykti (viena tokia dura tikrai yra), tai lai pyksta devil.gif .


O tie, ant kurių tu pyksti ar neatleidi, tą patį gali pasakyti apie tave. Ar ne? Koks tau, iš to neatleidimo, tolkas?

p.s. jei per daug prisisliekinau- atsakyti nebūtina. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo leber: 30 sausio 2011 - 19:39
QUOTE(leber @ 2011 01 30, 20:37)
O tie, ant kurių tu pyksti ar neatleidi, tą patį gali pasakyti apie tave. Ar ne? Koks tau, iš to neatleidimo, tolkas?

p.s. jei per daug prisisliekinau- atsakyti nebūtina.  4u.gif

leber, visai kitais atvejais tikrai galima diskutuoti. As tai apskritai nemoku pykti. As netgi pamenu keleta labai bjauriu situaciju, kaip nusizeminau atsiprasydama, "pripazindama savo (ne)klaida", kad tik ant manes nepyktu. As nemoku gincytis ir kovoti. Jei priesininkas ima garsiai ir uztikrintai reiksti priestaravimus, as pasimetu ir nutylu kaip avis.
Bet tevo atvejis yra isskirtinis. Koks man tolkas? Man net stengtis nereikia pykti. As turiu valdytis, kad nepasakyciau, neparodyciau to, ka jam jauciu. Stengiuosi negalvoti, netureti jokiu reikalu. Bet viduje trokstu kersto. Ir, manau, kad tas laikas ateis
Atsakyti
QUOTE(nelabai @ 2011 01 30, 23:44)
leber, visai kitais atvejais tikrai galima diskutuoti. As tai apskritai nemoku pykti. As netgi pamenu keleta labai bjauriu situaciju, kaip nusizeminau atsiprasydama, "pripazindama savo (ne)klaida", kad tik ant manes nepyktu. As nemoku gincytis ir kovoti. Jei priesininkas ima garsiai ir uztikrintai reiksti priestaravimus, as pasimetu ir nutylu kaip avis.
Bet tevo atvejis yra isskirtinis. Koks man tolkas? Man net stengtis nereikia pykti. As turiu valdytis, kad nepasakyciau, neparodyciau to, ka jam jauciu. Stengiuosi negalvoti, netureti jokiu reikalu. Bet viduje trokstu kersto. Ir, manau, kad tas laikas ateis

Man net baisu pabandyti įsivaizduoti, ką jis tau darė....unsure.gif
Manau, leber, šiuo atžvilgiu neitin tinka tas "atleidimas". Jei jau toks žmogus kaip Nelabai, šitaip jaučiasi, tai pagrindo matyt yra. Ir čia jau gilūs vandenys....Yra dalykų, už kuriuos suteiktas atleidimas būtų kaip pasityčiojimas, to žmogaus, kuris buvo skriaudžiamas atžvilgiu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ŽIEMOS RYTAS: 30 sausio 2011 - 22:56
QUOTE(ŽIEMOS RYTAS @ 2011 01 30, 23:55)
Manau, leber, šiuo atžvilgiu neitin tinka tas "atleidimas". Jei jau toks žmogus kaip Nelabai, šitaip jaučiasi, tai pagrindo matyt yra. Ir čia jau gilūs vandenys....Yra dalykų, už kuriuos suteiktas atleidimas būtų kaip pasityčiojimas, to žmogaus, kuris buvo skriaudžiamas atžvilgiu...

100 procentu pritariu!
Nepyk, LEBER, bet siuo atveju tavo raginimas atleisti skriaudikui primena L.Tolstojaus nesipriesinimo blogiui filosofija g.gif
Atsakyti
QUOTE(nelabai @ 2011 01 30, 23:44)
As nemoku gincytis ir kovoti. Jei priesininkas ima garsiai ir uztikrintai reiksti priestaravimus, as pasimetu ir nutylu kaip avis.

Sunku tau gyventi, NELABAI, su tokiu taikiu charakteriu (cia nuosirdziai) 4u.gif

As tokiais atvejais kaip tik pagaunu ikvepima, ijungiu metalini balsa (jokiu budu nerekiu!) ir ivarau priesininka i kampa lotuliukas.gif Zinoma, tik tada, jei jauciuosi teisi ir netingiu gincytis (pvz.del politikos niekada nesiginciju, nes manau, kad tai beprasmiska).
Atsakyti
Sveikos 4u.gif
Turiu jau 30m geriancia mama ir patevi. Kazkaip nesugalvodavau pati ieskoti informacijos kaip padeti, nes visad maniau, kad to turi noreti pats alkoholikas ir niekas kitas jam nepades, nes man tai lygu narkotikams ar bet kitai priklausomybei. Kadangi mus tevai pragere, kai man buvo 9m, o maziausiai sesei tik metukai, tai didelio rysio su jais nejutau. Na, tai jau mano dvasines tustumos istorija, manau ji ne i tema. Tiek metu geriant, bent jau mamos isgerinejimai reteja, nes tiesiog sveikata nebeleidzia. Si karta negere metus. Paskutini karta buvo uzgerusi menesiui per praejusius Naujuosius. Siais metais istorija pasikartojo. Zinau, kad jei ne patevis, ji atlaikytu, nes jis karts nuo karto uzgeria kokiai savaitelei, bet mama atsilaiko, o si kart vel paslydo. Man truko kantrybe, nes esu nupirkusi bilietus pas mus i svecius, skrydis uz men mano gimtadienio proga, bet zinau, kad sis menuo bus jai reikalingas organizmo atsistatymui, integravimuisi atgal i kasdienybe, darba. Serga osteoporoze, pastoviai vartoja vaistus, gydosi visais imanomais budais, bet geriant menesi ne tik, kad pradeda is naujo, o dar nusirita zemiau.
Jau galvojau nebebendrausiu, nes vienintele likau is vaiku, kas dar su ja bendrauja. Esu vyriausia, daugiausia siaubo teko man isvysti vaikysteje, turedavau vienintele minti nusizudyti arba troskima, kad mirtu jie. Net turbut kokiu tarpu linkejau kepenu cirozes. Zinau, ziauru, bet kas turejo tokia vaikyste, tikrai mane supras.
Po tokiu uzgerimu mama bijo man akyse rodytis. Siandien sesuo nuvaziavo pas juos paimti mano kompo, kuri jiems palikau isvaziuojant, kad galetu bendrauti su anuku, tai jau parase sms, praso, kad nepasiimciau to kompo, maldauja atleidimo. Paskambinau, issakiau viska kas ant sirdies, kad ne man jos reikia, as jau senai uzaugau ir be jos, o jai manes reikia, kad nors turetu kas palaidotu, kai pagaliau alkoholis pasiglemz. Verkia net pasikukciodama, jai paciai baisu, kad gyvenimas prabego, o ji jame net nesudalyvavo, bet priklausomybe yra stipresne.
Siandien mamai pasakiau, kad turi paskutini sansa-koduotis, jei nenori prarasti paskutinio vaiko ir vienintelio anuko. Bet pradejau dometis, skaityti ir atsiliepimai mane labai nuvyle. Jus jau sprende tokias problemas, gal ir man kazka patarsit, palaikysit?
Atsiprasau, kad taip issipleciau, bet labai reikia issikalbeti, o visiskai neturiu su kuo. Niekas ju nesupranta. Aisku, as pati ne alkoholike, bet kaip ir kiekvienas zmogus turiu silpnybiu ir zinau kaip joms sudetinga atsispirti, koks turi buti dvasiskai stiprus ir tvirtas, kad nepasiduoti.
Kaip man su ja bendrauti? Manipuliuoti jausmais, buti kategoriskai, o gal kaip tik parodyti supratima ir pastumeti pripazinti tokia baisia beda?
Niekada taip rimtai i tai neziurejau, o dabar supratau, kad tie metai be alkoholio jai yra didziulis laimejimas, kurio net nerandu su kuo palyginti ir visu pirmiausia ji kapituliuoja pati pries save. Man labai jos gaila, nes tai tokia sunki kova.
Kaip padeti?
Noreciau, kad apsilankytu AA klube, bet kaip ikalbeti 56m moteriske, kad tai gali padeti?, kuri kaip ir visi alkoholikai sventai isitikinusi, kad noredama gali negerti..
Dar karteli atsiprasau uz tokia paklode.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Perrin: 31 sausio 2011 - 00:34
Labos 4u.gif
QUOTE(ŽIEMOS RYTAS @ 2011 01 30, 23:55)
Man net baisu pabandyti įsivaizduoti, ką jis tau darė....unsure.gif
Manau, leber, šiuo atžvilgiu neitin tinka tas "atleidimas". Jei jau toks žmogus kaip Nelabai, šitaip jaučiasi, tai pagrindo matyt yra. Ir čia jau gilūs vandenys....Yra dalykų, už kuriuos suteiktas atleidimas būtų kaip pasityčiojimas, to žmogaus, kuris buvo skriaudžiamas atžvilgiu...


Butent.
As bandau kazkur viduje tiketis, kad yra Dievas ir kad jis nuteis. O as, saugodama savo nervus (ir gal dusia) tiesiog stengiuosi nesielgti su juo taip, kaip jis nusipelne.
QUOTE(giurza @ 2011 01 31, 01:26)
Sunku tau gyventi, NELABAI, su tokiu taikiu charakteriu (cia nuosirdziai) 4u.gif

As tokiais atvejais kaip tik pagaunu ikvepima, ijungiu metalini balsa (jokiu budu nerekiu!) ir ivarau priesininka i kampa lotuliukas.gif  Zinoma, tik tada, jei jauciuosi teisi ir netingiu gincytis (pvz.del politikos niekada nesiginciju, nes manau, kad tai beprasmiska).

Taip, sunku. Nes tai JO ikaltas bruozas, kad netgi teisi budama, as jauciuosi neteisi.
Atsakyti
QUOTE(Perrin @ 2011 01 31, 01:32)
Siandien mamai pasakiau, kad turi paskutini sansa-koduotis, jei nenori prarasti paskutinio vaiko ir vienintelio anuko. Bet pradejau dometis, skaityti ir atsiliepimai mane labai nuvyle. Jus jau sprende tokias problemas, gal ir man kazka patarsit, palaikysit?
Kaip man su ja bendrauti? Manipuliuoti jausmais, buti kategoriskai, o gal kaip tik parodyti supratima ir pastumeti pripazinti tokia baisia beda?
Niekada taip rimtai i tai neziurejau, o dabar supratau, kad tie metai be alkoholio jai yra didziulis laimejimas, kurio net nerandu su kuo palyginti ir visu pirmiausia ji kapituliuoja pati pries save. Man labai jos gaila, nes tai tokia sunki kova.
Kaip padeti?
Noreciau, kad apsilankytu AA klube, bet kaip ikalbeti 56m moteriske, kad tai gali padeti?, kuri kaip ir visi alkoholikai sventai isitikinusi, kad noredama gali negerti...

Sveika, PERRIN,
labai sujaudino tavo atviras laiskas ir tavo nuosirdus noras padeti mamai.
Jei galima, noreciau taves paklausti (tik neisizeisk) - ar tu esi tikra, kad mama tikrai metus negere? Jei taip, tai gal zinai, kas padejo jai atsilaikyti, turint salia isgerianti vyra?
Jeigu baime prarasti paskutini vaika ir vieninteli anuka pas ja stipri, tu tikrai gali jai padeti. Tik ne kodavimu (nors tai paprasciausias variantas), nes tai tik laikina ir, kaip cia tiksliau issireiskus, isorine, o ne vidine priemone.
Sakai, noretum, kad ji apsilankytu AA... O bandei apie tai su ja sneketi?
Ar ji is tikro nepripazista, kad priklausoma, ir yra isitikinusi, kad noredama gali negerti? Tokiu atveju, sunku bus ja ikalbeti...
Mano nuomone - tavo mamos atveju geriausia butu pradeti nuo Minesotos programos. Tik vat kaip paveikti zmogu, nepripazistanti ligos, gydytis? g.gif
Mano patarimas - uzsimink mamai apie AA ir Minesotos programa, kad suzinoti jos reakcija. Tada daug kas taps aiskiau.
Pagarbiai,
giurza


Papildyta:
QUOTE(nelabai @ 2011 01 31, 09:34)
As bandau kazkur viduje tiketis, kad yra Dievas ir kad jis nuteis. O as, saugodama savo nervus (ir gal dusia)  tiesiog stengiuosi nesielgti su juo taip, kaip jis nusipelne.

Labai teisingas poziuris.
O geriausia tau butu, saugant savo dusia, visai su jo nesimatyti ir uzmirsti apie jo egzistavima.
Gaila, kad tai, kaip suprantu, neimanoma.
Atsakyti
sveikos
as pagaliau savo alkoholika isvariau is namu ir padaviau skyryboms.dar tik antra savaite eina bet jauciuosi geriau ir mergaite gali normaliai zaisti namie.
Atsakyti
tiskute, nezinau tavo situacijos, bet ir nezinodama, dziaugiuosi tavo ryztu, kad tau ir dukrytei nuo to geriau .. wub.gif

Aš šiąnakt sapnavau skyrybas su vyru. Pirmą kartą toks sapnas, na, bent jau kad atsiminčiau, ir toks labai aiškus, labai realus ...
Įtakos manau turi tai, kad aš reabilitacijoje, jau ketvirta savaitė ne namie, tai galima traktuot kaip kažkokį atsiskyrimą ar pan.
Pabudus jaučiausi is dalies issilaisvinus, laisve naujo gyvenimo pradziai, o kita dalis kazkur giliai pasamonei liudejo del issiskyrimo... nes kartais vis dar tikiu, jog vyras ras motyva rimtam gydymuisi smile.gif
Atsakyti
QUOTE(nelabai @ 2011 01 30, 22:44)
As nemoku gincytis ir kovoti. Jei priesininkas ima garsiai ir uztikrintai reiksti priestaravimus, as pasimetu ir nutylu kaip avis.


Laba,
Atsiprašau, reikėjo man patylėti, nesusigaudžiau. 000189.gif

O šitas sakinys tai suglumino. Tavo festivaliai brangiausiam piešė lyg kitokį vaizdą. g.gif
Atsakyti