Atsimenu, kažkada labai seniai turėjau labai gražius, tankius ir ilgus plaukus. Visi jais žavėjosi. Bet aš jų nekenčiau.
Galiausiai nusikirpau iki pečių. Paskui vis trumpinau, trumpinau, kol pasidarė per daug trumpi net man.
O dabar bandau juos atsiauginti, bet, deja, aš jau niekada nebeturėsiu tokių plaukų, kokius turėjau.
Jie vis dar švelnūs kaip šilkas, bet...
Jų perpus mažiau.
Dabar mano plaukai žemiau pečių. Trumesnių nenoriu, nes supratau, kad šiek tiek ilgesni plaukai man labiau tinka