Mokomės vairuoti kartu

Manes tai dar mokyklinis laukia ir teorija regitroje, bet labai noriu viska pasidaryti per vasario menesi, tikiuosi pavyks

šaunuoles jūs, mergaitės...norit kuo greičiau, o aš vis atidėlioju... nežinau, kaip reikia susiimt ir užbaigt šį reikalą...

Laba ryta, dedu savo story. 
Saulėtas Kliamkos sapnas
Išaušo šaltas žiemos rytas. Dangus žadėjo saulę. Medžiai dabinosi šerkšnu. Išgeriu mėtų arbatos, paskutines baltas tablietkas ir išeinu į paskutinį pasimatymą su instruktorium ir mokomąją mašinyte. Pakeliui nusiperku pora teleloto – jei jau žvaigždės ir sapnai žada sėkmę, bei praturtėjimą, tai gal ir čia pasiseks, o apie gerą automobilį pasvajoju jau nuo tada, kai pradėjau reikalus su vairavimo mokykla. Atvažiuoja instruktorius, padabina mūsų „žirgą“ ir... į kelią. Saulė spigina po kokių dviejų mėnesių nesirodymo. Su gera nuotaika apvažinėjam visokius keliukus ir mano silpnąsias vietas. Išleidžia mane Regitros kieme, pasakau, kad tikiuosi jog susitiksime kelyje.
Užsiregistruoju teorijai, truputį ima nervas, bet daugiausia dėl to, kad laukia ir praktika. Išlaikau teoriją nusistebėdama tokiais lengvais klausimais, ir iškart klausiu kada galima užsiregistruoti praktikai. „O kada norit?“, „Kuo greičiau.“, atsakau aš. „Už penkiolikos minučių“, išgirstu. Kiek padvejojusi, bet kartu ir apsidžiaugusi, kad mažiau laiko liks nervintis, sutinku. Dar pajuokaujam su registratoriais, sutvarkom dokumentus ir sėdu laukti. Kiek pavėlavęs ateina egzaminatorius ir pasikviečia. Kažkaip keistai lyg žvilgsniu įvertina, o gal pastebi mano gerą nuotaiką. Ateinam prie auto ir man dar labiau akys nušvinta. Golfukas! Sėdu, pasireguliuoju prietaisus, prisisegu. Leidžia pasibandyti auto, t.y. pasisukioti laisvam plote ant šaižiai girgždančio sniego. Sakau „Gerai, važiuojam“. Na ir estakada. O ten du kartus užgestu. Trečias pavyksta. Kitus atlieku lyg ir be priekaištų. Šoniniam parkavime keičiu kryptį, nes per toli nuvažiuoju kai reikia pamatyt kampų susikirtimą. Vos spėju sulygiagretint, girdžiu „Gerai, toliau važiuojam“. T sankryžoj įvarau labai arti dešinio šono, bet sako, kad svarbiausia ne ant linijos. Liepia pasiruošti važiavimui į miestą. Va tada gal jau patikėjau, kad kažkas vyksta, nes jei manęs vis dar neišmetė ir jau važiuosim į miestą tai hello-ooo. Dar nesusimoviau! Na man mieste svarbiausia veidrodėliai tai nusireguliuoju ir sakau „Važiuojam“. Sako „Ar tikrai?“. „Na taip“. „Tai gerai, važiuojam“. Ir tik taukšt man į galvą, kad šviesos neįjungtos! Gerai, išvažiuojam su šviesom. Aišku reikėjo sukt į kairę baisioj sankryžoj, kurioj eismo juostų nė su žiburiu nerandu, tai mano laimė, kad ten stovėjo mašinų, tokiu būdu mačiau kur sustoti ir į kurią juostą išsukti. O tada mane apgauna, nes liepia sukt i dešinę ir jau patikiu, kad važiuosim į  Akademiją, bet čia liepia važiuot kairiau. Ir ojoj maršrutą gaunu. Akyse tokio nemačius. Varom aplinkkeliu, nepastebėjau koks leistinas greitis, bet visi lekia, aš jungiu 4 ir spaudžiu. Ot tai tau, žiū greitis jau 80! Stabdom arklius. Pakaks ir 70. Visi lenkia, bet dzin, aš neskubu. Tylu. Bandau pasakyt, kad graži diena. ”Taip, graži.”, man atsako. Jaučiu kaip burnoj trūksta seilių, bet svarbiausia, kad protas, rankos ir kojos kartu dirba. Ir taip atvažiuojam iki Šilainių. Ten makalai šakalai ir atsiduriu prie didžiulės sankryžos su stop ženklu. Linijos niekaip nematau, sustoju alia sankirtoj ir iš tos baimės, kad tokia sankryža prieš akis ir aš šalutiniam, pamirštu, kad palikau antrą pavarą. Pradedu važiuot ir buch, mašina dūsta. Pradedu, ir vėl tas pats. Galvoju, kad sankaba. Po antro karto dirst į svirtį. Ooops...
Iš viso kokius tris kartus reikėjo apsisukti skiriamosios juostos tarpuose, paskui dar egzaminuotojas pradėjo nervintis ir sakyt, kad nebekartos kur važiuot kai aš vis paklausdavau. Nu jomajo, pora kartų tiesiog stojau ir greitai galvojau ką daryt (gerai, kad šalutinis kelias buvo), nes kai susako tris veiksmus į priekį tai ne taip ir lengva susigaudyt. Galiausiai grįžtam link Regitros. Mintyse nesuprantu kaip čia yra, kad jau beveik viską apvažiavau, žinau, kad tas kelias veda jau link pabaigos, o manęs dar neišmetė. Sakau sau, kad turiu nesusimaut iki galo. Na ir dvi paskutinės sankryžos. Pirmoj praleidžiu nemažai mašinų ir nelabai gražiai išsikišus pasuku. Paskutinė. Pasuku gan plačiai į dešinę, nes kelias laisvas, o prie bordiūrų visur ledas. Va tai tau, sustabdo mane paskutiniuose 100 metrų. Net blakstienos užsiraitė. Nu ir stovim kone vidury kelio. Gaunu velnių kam reikia taip plačiai sukti ir kabinti priešpriešinę juostą. Egzaminuotojas jau piktas. Aš dar bandau rasti žodžių pasiteisint, suverčiu kaltę žiemai, pripažįstu, kad negalima taip važiuot ir atsiprašau. Tylim. Na iš priekio kažkas atvažiuoja, tai reikėtų pasitraukt. Lėtai atleidžiu sankabą ir važiuoju į Regitros kiemą. Pastatau auto, viską išjungiu ir laukiu verdikto. „Gerai, eik fotografuotis ir darytis pažymėjimą“. Tikėjau, kad nepravys jei jau leido grįžti pačiai. Susimauti paskutiniam posūkyje jau būtų tikras abydas. Ne ypač malonus egzaminuotojas, bet vis tik turintis širdį žmogus. Aj, fainulka.
Kažkas apšvietė man protą (gal ta rytinė saulė), neklydau kokia juosta važiuot, spėdavau persijungt žemesnę pavarą, o jei nemačiau pagr.kelio, tai nuojauta neapgavo, nors sekėsi ir ženklus matyt ir dar stengiausi per veidrodėlius žiūrėti; reik, nereik, bet dairiausi. Ir posūkių, lygtai, nepamiršau. O reguliuojamos sankryžos berods net ir nebuvo. Viskas tarsi šviesus sapnas.

Ot prirašiau! Galėčiau pretenduok į vairavimo egzaminų istorijų konkursą. 

Sveikinu su baltu pavydu      
Duokit man pizdako visai nebesiskaito man ta knygute ir kaip pradet mokintis

Matyt dar nera didelio reikalo, jei atidelioji Kai prispaus reikalas tai ir tu skubesi 

tai taip, turiu dar laiko iki rugsejo  bet šiaip norėtųsi greičiau, bet taip nebesinori to streso, tai vis - vėliau, dar ne, vėliau...

Neskaitau bet uztat visiems smegenis kvarsinu vis klausineju ir pas uosvene ir pas svogeri net kai vyras paskambina ir to klausineju  

Paskaičiau Kliamkos egzo pasakojimą, tai...  Vilniuje niekaip nebūtumėt išlaikiusi, labai jau pasisekė su egzaminuotoju