QUOTE(Inspiratative @ 2011 04 14, 09:06)
Meilė - tai kai man su tuo žmogumi dar geriau, nors man ir taip gerai. M. Litvakas
Tačiau tik nesavanaudiška meilė gali tave transformuoti iš vidaus, paversti švytinčia ir bebaime būtybe, turinčią jau ne žmogaus, bet angelo žvilgsnį.
Dažnai neįvertiname to, kokią galią turi prisilietimas, šypsena, malonus žodis, ugebėjimas išklausyti, rūpestis ar nuoširdus komplimentas - visa tai gali pakeisti mūsų gyvenimus. L.Buskalija
Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo naktį sėdėti ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas kurio ,jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažinti.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvojo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktimis ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė, kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis. Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia ,kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigražinti.
Ji nebetiki meile...
Visada išlikime savimi
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo naktį sėdėti ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas kurio ,jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažinti.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvojo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktimis ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė, kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis. Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia ,kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigražinti.
Ji nebetiki meile...
Visada išlikime savimi
Tik as suteikiu galia, kitam, mane izeisti
QUOTE(Varlytee @ 2011 04 17, 17:19)
Visada, skaitydama šį eilėraštį, jame matau save...
QUOTE(ruteliukste @ 2011 04 17, 18:51)
Visada, skaitydama šį eilėraštį, jame matau save...
Aš sustojau eilėraščio viduryje ir supratau, jog aš pratęsti jo nebenoriu...
QUOTE(Varlytee @ 2011 04 17, 15:19)
Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo naktį sėdėti ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas kurio ,jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažinti.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvojo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktimis ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė, kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis. Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia ,kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigražinti.
Ji nebetiki meile...
Visada išlikime savimi
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo naktį sėdėti ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas kurio ,jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažinti.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvojo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktimis ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė, kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis. Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia ,kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigražinti.
Ji nebetiki meile...
Visada išlikime savimi
Mano skaitytas turi dar tokia pabaiga:
Jis jai state smelio pilis
Ji jas griaudavo
Tada jis jai pastate kristoline pili
O ji mielai tapo trapios kristolines pilies karalaite
Jis dirbo kristolines pilies tarnu ir tenkino jos uzgaidas
Viena diena jai pabodo buti kristolines pilies karalaite todel vienu rankos mostu ja sudauze ir liko tik sukes po jo kojomis....
Saugumas - tai ne pinigai, ne jaukus namai, ne ištikimi artimieji, o dvasios pusiausvyra ir teisingas realybes suvokimas. Jurga Ivanauskaitė
Lemtis leidžia žmogui išlošti tik tada, jei negali padėti kitais būdais...
