Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#49
QUOTE(,2011 01 31, 18:57)
ten butu buve patogu iseiti i dekreta.. nauju veiklos sriciu neieskojau, nes kankino mintis, o ka, jei tuoj pastosiu? zodziu, visiska fiksacija..

manau, jei norėsis, visad rasi tą 'arkliuką', ant kurio suversi savo iš tiesų nenorą nieko keisti ir toliau ramiai gyventi.
o dėl vaikų, aš tai manau tiek, tegu 'išoperuoja' man širdį ir aš ramiai sau gyvensiu toliau, siekdama karjeros, įgyvendindama kažką apie ką aš net neįtariu, svarbu širdies dėl vaikų neatėjimo neskaudėtų...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zulika: 02 vasario 2011 - 16:42
#50
QUOTE(zulika @ 2011 02 02, 17:07)
manau, jei norėsis, visad rasi tą 'arkliuką', ant kurio suversi savo iš tiesų nenorą nieko keisti ir toliau ramiai gyventi....

Nesutinku... laikytis įsikabinus nemėgiamo darbo - tai ne nenoras keisti. Juk negali keisti darbo, nes va tuoj tuoj išeisi į dekretą g.gif
Ir koks tas ramus gyvenimas... kaip čia pasakius - nuo vienos procedūros iki kitos rolleyes.gif
Aš tik kabinėjuos prie žodžių biggrin.gif
Atsakyti
#51
QUOTE(Pelargonija @ 2011 02 02, 16:45)
Nesutinku... laikytis įsikabinus nemėgiamo darbo - tai ne nenoras keisti. Juk negali keisti darbo, nes va tuoj tuoj išeisi į dekretą  g.gif
Ir koks tas ramus gyvenimas... kaip čia pasakius - nuo vienos procedūros iki kitos  rolleyes.gif
Aš tik kabinėjuos prie žodžių  biggrin.gif

čia tik durnas pasiteisinimas....o gal savęs apgaudinėjimas mirksiukas.gif
nesupratai, sakiau, jei išoperuotų norą vaikams, tai nebebūtų jokių procedūrų, ir aplamai gal net minčių, kad noriu vaikų biggrin.gif
Atsakyti
#52
Nakviša, trumpai parašysiu, kad į klausimą "ar turit vaikų?" atsakau, "neturim". buvo,kas susigėdo,buvo kas "nereagavo"... bet tas klausimas ne betoks baisus, kaip prieš 3-4 metus.

dėl nemėgstamo darbo. mano nuomone, didžioji dalis "tupi" ten pat, nes neturi kitos išeities.
labai lengva aiškinti, kad reikia keisti darbą, maždaug "nu aš jau taip tikrai nedirbčiau trenkčiau durim".... bet gi šiuo metu, daugelis turi įsipareigojimų ir prabanga trankyti durimis.


o šiaip tai. šiandien man bloga. buvau pas gydytoją. ir vėl operacija. trečia. kone kasmet po operaciją.
grįžau kukčiodama. man baisu.

jau numanau, kad tokia profesija, klaustų "kodėl?"
tai galiu pasakyti, kad prieš pirmą operaciją vadovybė suprato, palaikė. kai pranešiau apie antrą operaciją (po metų), direktorė pareiškė, kad man X ( moters kuri mane pvaduoja) gaila, ji vis dirba ir dirba, nu eik, paskui žiūrėsim. ir tai buvo pasakyta prieš operaciją.
ir dabar metai su trupučiu ir vėl... operacija.
man jau panika ima, ne tik dėl darbo ( na kuris iš darbdavių nori tokio darbuotojo, kuris per metus minumum 1mėn nedirba?), bet ir dėl to, negi kasmet turėsiu operuotis? kol klimaksas ateis? tai jei man 31, o klimaksas buna maždaug apie 50 m., tai ką 20 metų kasmet po "peiliu" ?

žodžiu, tokia profesija, dabar esu ne kibiras su skylutėm, o kibiras be dugno.
šiandien leidžiu sau bliaut tiek, kiek neblioviau nežinau kiek laiko. ir negaliu paaiškinti, kodėl bijau. rodos, jau 2 kart buvau ten, žinau kas ir kaip, bet šįsyk rimtai bijau. nebejuokinga.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pasislepusi: 02 vasario 2011 - 21:08
#53
Ne, šikart norėjau klausti, kokia operacija? Kokia liga Jums kasmet atsinaujina?
Atsakyti
#54
QUOTE(tokia profesija @ 2011 02 02, 21:18)
Ne, šikart norėjau klausti, kokia operacija? Kokia liga Jums kasmet atsinaujina?

endometriozė.
pirma operacija. atrado cistą, nepasidavė vaistams. po laparaskopijos paaiškėjo,kad kiaušidžių endometriozė 3stad. (iui, bet ... vyras be darbo, tai...)

antra operacija. dideli skausmai. atsinaujino endometriozė. 3 stad.endo. gimda padidėjusi, kiaušintakiai nepraeinami. (iui būtų, bet.. dabar reikia ivf, vel pinigai, nu kur 2000 o kur min 10 000)

šiandien nuėjau, kad patvirtintų uždegimą. o atrado cistą, kaip prieš 1 operaciją, toj pačioje kiaušidėje. cista apie 5 cm. gydytoja liepė važiuot į ligoninę.
o aš delsiu. nes noriu pas "savo" chirurgę, kuri 2 kart pjovė, o šiuo metu atostogauja. nu negaliu pas bet ką. aš ja labai labai pasitikiu.

žodžiu, vėl karusėlė iš naujo. kai tik atsiranda viltis, tai arba sveikata koją pakiša (operacijos), arba finansai....
Atsakyti
#55
QUOTE(tokia profesija @ 2011 02 02, 22:18)
Ne, šikart norėjau klausti, kokia operacija? Kokia liga Jums kasmet atsinaujina?


man irgi net baisu pasidarė verysad.gif o tai čia ne laparoskopija?

o dėl kitko, tai keista - diskusija nuvažiavo iki turėt/neturėt vaiką gyvenime, realizuotis kitur/per vaikus, senatvėj gailėtis/nesigailėt, kad neturi vaikų ir t.t. - vėl į materialius dalykus, o aš kalbėjau daugiau tik apie mūsų pačių mintis, meilę sau, savo daromiems dalykams, darbams, džiaugsmą šia diena, o ne orientaciją į ateitį - vaiko gamybą aukojant savo sveikatą ir kt. Ta išorinė savirealizacija manęs nedomina, nes juk ne visi palieka materialius pėdsakus žemėje (ar vaiką, ar kitokius produktus), užtenka juk ką nors ir suprasti, išmokti gyvenime, bet svarbiausia SUSITAIKYTI su esama padėtimi ir savo gyvenimu tokiu, koks yra, nepergyvenant dėl to, ko įsivaizduojame,kad turėtų būti. Užtenka ir asmenybės tobulėjimo, nereikia tos savirealizacijos...
Atsakyti
#56
QUOTE(Tino @ 2011 02 02, 21:33)
man irgi net baisu pasidarė verysad.gif  o tai čia ne laparoskopija?

o dėl kitko, tai keista - diskusija nuvažiavo iki turėt/neturėt vaiką gyvenime, realizuotis kitur/per vaikus, senatvėj gailėtis/nesigailėt, kad neturi vaikų ir t.t. - vėl į materialius dalykus, o aš kalbėjau daugiau tik apie mūsų pačių mintis, meilę sau, savo daromiems dalykams, darbams, džiaugsmą šia diena, o ne orientaciją į ateitį - vaiko gamybą aukojant savo sveikatą ir kt. Ta išorinė savirealizacija manęs nedomina, nes juk ne visi palieka materialius pėdsakus žemėje (ar vaiką, ar kitokius produktus), užtenka juk ką nors ir suprasti, išmokti gyvenime, bet svarbiausia SUSITAIKYTI su esama padėtimi ir savo gyvenimu tokiu, koks yra, nepergyvenant dėl to, ko įsivaizduojame,kad turėtų būti. Užtenka ir asmenybės tobulėjimo, nereikia tos savirealizacijos...


taip, Tino, laparoskopija. bet man vis tiek operacija. visgi narkozė bendra. vis tiek žymės lieka. ir dar kone kasmet.

o dėl vaikučių... įdomiai čia diskusija susisuko.... bet nu ką daryt, kad noriu, be galo noriu žvieglio pašonėj, nu bet va...

nepajėgi aš šian normaliai rašyt,diskutuot.

labai išmušė iš vėžių ta žinia. verysad.gif
Atsakyti
#57
QUOTE(Tino @ 2011 02 02, 21:33)
<...> bet svarbiausia SUSITAIKYTI su esama padėtimi ir savo gyvenimu tokiu, koks yra, nepergyvenant dėl to, ko įsivaizduojame,kad turėtų būti. Užtenka ir asmenybės tobulėjimo, nereikia tos savirealizacijos...

Papasakokit man plačiau apie asmenybės tobulėjimą, be savirealizacijos.
Atsakyti
#58
QUOTE(pasislepusi @ 2011 02 02, 22:28)
endometriozė.

pasislepusi - puikiai tave suprantu. pati esu endometrioznike. gal ne su tokia "turtinga" patirtim - teko aptureti tik viena lapar, klimaksa ir kruva PA proceduru. isgyvenimai man labai artimi - kuomet kitos endometriozes kamuojamos drauges pastojo ir gimde vaikus, as jauciausi kaip visiska nevykele "dvejetukininke", kuri ir vel velkasi kazkur estafetes gale ir kuriai ir vel eilini karta nepasiseke. bet noriu tave nuraminti - 20 metu tu operaciju nesidarysi, nes viena diena tikrai pastosi. vienokiu ar kitokiu budu. endmetriozes skyrelyje pastojimu procentas isties yra LABAI didelis, todel nusisluostyk asaras, apsisarvuok kantrybe ir islauk.
del operaciju reikalingumo - cia kita kalba, man cistos atsinaujindavo kas pusmeti, bet mes galim apie tai per AZ ar endo skyrelyje padiskutuoti mirksiukas.gif

Tino - nelabai isivaizduoju tik "materialines" savirealizacijos, kuri neteiktu kazkokio dvasinio pasitenkinimo ar tobulejimo g.gif jei taip, tai kokia tada tai savirealizacija...
Atsakyti
#59
QUOTE(pasislepusi @ 2011 02 02, 21:28)
<...>

Truputukas vilties: mano labai gera draugė, su 3 stadija endo, pastovios cistų atsinaujinimas, prideginimai, gramdymai, operacijos, kraujavimas ir t.t. Žodž, sunku buvo jai, 10 metų kažkur taip kankinosi (už mane jaunesne 1 metais).
gyveno su vyru, nuo kurio tegdavo važiuoti gelbėti (tiesiogine to žodžio prasme), motina ją visaip kaip žemino, brolis ant galvos jojo.
Kažkas pas ją "nutrūko" - debilą metė (ilgai po to pešiojosi), brolį išmetė iš savo buto, mamai ragus parodė... Sutiko vyriškį, begioja paskui antrą špoką.
Mano subjektyvia nuomone - jos organizmą stipriai pasodino stresas, susitvarkė su stresu, depresija, susitvarkė savo gyvenimą - susitvarkė ir visą kitą.

Prisimenu gerą frazę: visos ligos nuo nervų (čia mano gastro man taip sako, nes kas pusmetį atsinaujina opaligė, nuo streso).
Atsakyti
#60
QUOTE(pasislepusi @ 2011 02 02, 22:43)
taip, Tino, laparoskopija. bet man vis tiek operacija. visgi narkozė bendra. vis tiek žymės lieka. ir dar kone kasmet.


uch, užuojauta. aš irgi turėjau laparoskopiją prieš beveik metus, prieš ją spardžiausi beveik 1,5 metų, bandžiau išvengt, bet nepavyko, tad įsivaizduoju norą turėti savo gydytoją ir šiaip išvengti tos bendros narkozės.
nu bet kad viso mėnesio jai nereikia, galima bandyti ir per savaitę-10 dienų susisukti... ar Tau sunkiai pavyksta atsigaut po narkozės? manau, kad darbdaviai tai jau ištvers, svarbu, kad sveikata būtų pataisyta.

ai, aš gal nemoku išsireikšt blush2.gif aš kaip savirealizaciją turiu galvoj tiesiog išmokt gyvenimo pamokas, kažką suprasti; žodžiu, siekiant savo tikslo susitaikyti dėl visa pikta ir nesėkme (tai ne pesimizmas), jeigu ką ir priimti pasaulį tokį, koks yra. o padaryti gyvenime dėl savo norų, žinoma, kad reikia viską, tik kad (kaip čia pasakius) daugiau pasitikėjimo ar tai Dievu, ar tai likimu, ar tai šiaip gamta - kad viskas vyksta taip, kaip turi būti.
čia bandau ir pati pritaikyti vienos labai patikusios knygos teoriją sau ir Jums ax.gif
Atsakyti