Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#241
[quote=tokia profesija,2011 03 17, 23:28]

Įdomu, kodėl klausiate būtent apie tokio amžiaus vaikus?

Gal todėl, kad apie kūdikius jau ne viena rašė, o vyresni vaikai kas kita. Aš norėjau pasidomėti, nes pati pabuvusi su vyresniais nei metai vaikais ilgėliau, nebeturiu noro į juos sutelkti viso savo dėmesio, man įdomiau pabendrauti su jų mamytėm ar kt. suaugusiais. Dukterėčia kas kita, ji mane jau "prisijaukino", bet močiutė su ja daugiau kantrybės turi. Galvoju gal aš tiesiog mažai patirties su mažyliais turiu, pritrūkstu fantazijos ir energijos jiems vis skirtingų veiklų prigalvoti. Klausiau, nes norėjau sužinoti, ar aš viena taip jaučiuosi?

Papildyta:
QUOTE(Nakviša @ 2011 03 17, 09:09)
Aš, netgi turėdama savų vaikų, su kitų tėvų vaikais esu susikausčiusi, nežinau kaip elgtis. Man kitų tėvų vaikai yra svetimi. Atvirai pasakius aš jų bijau smile.gif
Su savais aš galiu "suvaikėti", su svetimais tos ribos niekada neperžengiu ir netgi, jei kur pas ką išvykdavom į svečius, nebuvau niekada ta teta, kuri visą vakarą sėdi ir su jais žaidžia.
Truputi pačiai keista, bet matyt toks kompleksas yra.  g.gif


Bet savo vaikams jautiesi duodanti visą savo švelnumą? Galėtum pasakyti, kad nepaisant to, jog su kitais vaikais jautiesi nejaukiai, visgi saviem esi pati geriausia mama? Ką turi omeny, sakydama galiu "suvaikėti" su savais vaikais?

Su pradinio amžiaus vaikais man lengviau surasti bendrą kalbą, nes jie savarankiškesni, aš su jais susišneku t.y. suprantu, ką jie sako. Su jais man darbe dažnai tenka susidurti. Manau tai pats gražiausias vaikų amžius thumbup.gif
Atsakyti
#242
labas visoms as irgi dar neturiu vaikuciu, vis nepastoju,ir dar negerieu closto bet greit gersiu...sunku kai nepavyksta,kai nera tikslo gyventi...kai net sventes tampa nebe mielos...paskiau praeina ir kazkaip judam i prieki bet taip ir ner...priezastis blogi hormonai neauga folikulai o visa kita gerai
Atsakyti
#243
QUOTE(Glamour @ 2011 03 25, 21:32)
Bet savo vaikams jautiesi duodanti visą savo švelnumą? Galėtum pasakyti, kad nepaisant to, jog su kitais vaikais jautiesi nejaukiai, visgi saviem esi pati geriausia mama? Ką turi omeny, sakydama galiu "suvaikėti" su savais vaikais?
<...>

Čia jau vaikų reikia klausti ar aš jiems atiduotu jį visą ar ne.
Ir negaliu pati pasakyti esu aš jiems geriausia mama ar ne. Čia jau vaikų preogatyva apie mane spręsti, kokia jiems aš esu.

Ką reiškia "suvaikėti"? Na tarkim, tam, kad pamatyti vaiko šypseną veida aš Rotušės aikštėje ir keturiom galiu atsistoti ir pavaidinti karvę smile.gif

Tokia profesija, atsakant į jūsų klausimą - ne, man tai gyventi nemaišo. Aš šiaip nelabai mėgstu, kai nelabai man artimi žmonės įsiveržia į mano asmeninę erdvę ar mane liečia. Nejauku. Nors aš pati šią taktiką naudoju tam tikrose derybose (profesinėje srityje), bet labai nemėgstu kai mane pastato į tą pačią poziciją.
Atsakyti
#244
Nakviša, ačiū už atsakymą mirksiukas.gif Pralinksminai apibūdindama" suvaikėjimą" lotuliukas.gif thumbup.gif
Tikiu , kad esi tokia mama, kokia ir nori būti, o vaikai turbūt tau atsakymą į mano klausimą kiekvieną dieną duoda savo šypsenom, apkabinimu ir pasakymu, kad tave labai myli. 4u.gif
Atsakyti
#245
wub.gif Mielieji, norėtume Jus informuoti, kad mūsų psichologinė grupė tęsia darbą. wub.gif

Ši grupė ypatinga tuo, kad visus susirinkusius vienija bendra problema – nevaisingumas. Čia galėsite pasidalinti savo jausmais, savo rūpesčiais, bėdomis. Mokysitės geriau save pažinti, augsite, tobulėsite. Čia išgirsite patarimų, keisitės medicinine informacija, žiniomis. Bendra bėda suvienija, todėl čia visada būsite išgirsti.

Susitinkame balandžio 12 d. 18 val. Vaisingumo Asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija). Grupė truks apie 2 valandas. Ją veda psichologė Romena Kačinienė.

Mūsų grupelėje dalyvių skaičius ribotas, todėl susidomėjusius kviečiame iš anksto registruotis el.paštu psichologe@vaisingumoasociacija.lt. arba telefonu 8 645 32831

Iki susitikimo wub.gif
Atsakyti
#246
Pasiskaiciau jusu istorijas ir tikrai sutinku, kad po kiekvienos netekties is ties reikia save vel is naujo is sukiu susirinkti ir bandyti toliau gyventi.

Neturiu as ilgos istorijos, bet turiu kelias netektis, nors dabar ir isgyvenu laimingos pabaigos laukima, taciau iki to turejau daug dirbti su savimi. PO paskutines netekties pernai isgyvenau visus imanomus jausmus nuo pykcio, nevilties, neapkantos iki bjauriausio pavydo kai visos aplinkines drauges gimde ir klausinejo, kada jau mano eile ir pan. Gal puse metu praejo iki tol kol galejau apie visa tai galvoti ar kalbeti neverkdama. Tada pripirkau draugiu leliukams dovaneliu, visus aplankiau ir siek tiek papasakojom joms kas su manimi daresi paskutini pusmeti. Tada vel kreipemes i nevaisingumo specelistus ir ve l jie pasake , kad mums viskas gerai. Kazkaip visa tai man suteike vidines ramybes ir butent kaı pora menesiu pabuvau rami, vel ivyko mazas stebkliukas kurio vis dar tyliai laukiam...
Atsakyti
#247
Kaip smagu smile.gif Visa ko geriausio Jums 4u.gif
Atsakyti
#248
QUOTE(Koruklu @ 2011 04 09, 13:02)
Pasiskaiciau jusu istorijas ir tikrai sutinku, kad po kiekvienos netekties is ties reikia save vel is naujo is sukiu susirinkti ir bandyti toliau gyventi.

Neturiu as ilgos istorijos, bet turiu kelias netektis, nors dabar ir isgyvenu laimingos pabaigos laukima, taciau iki to turejau daug dirbti su savimi. PO paskutines netekties pernai isgyvenau visus imanomus jausmus nuo pykcio, nevilties, neapkantos iki bjauriausio pavydo kai visos aplinkines drauges gimde ir klausinejo, kada jau mano eile ir pan. Gal puse metu praejo iki tol kol galejau apie visa tai galvoti ar kalbeti neverkdama. Tada pripirkau draugiu leliukams dovaneliu, visus aplankiau ir siek tiek papasakojom joms kas su manimi daresi paskutini pusmeti. Tada vel kreipemes i nevaisingumo specelistus ir ve l jie pasake , kad mums viskas gerai. Kazkaip visa tai man suteike vidines ramybes ir  butent kaı pora menesiu pabuvau rami, vel ivyko mazas stebkliukas kurio vis dar tyliai laukiam...


Džiugu, kad tavo istorija turi laimingą pabaigą - naujos gyvybės pradžią. Nežinau tavo istorijos, bet daugelio čia esančių merginų atvejai yra, kad negali gydytojai nuraminti, o jei ir ramina, tai dažnai jos jais jau nebetiki. Gal tavo atveju įvyko nuostabus stebuklas, o gal tu žinai kažkokių būdų ar gudrybių kaip pasiekti ramybės? 4u.gif
Atsakyti
#249
JUk nieko naujo nepasakysiu, kiekviena skirtingai isgyvename savo netektis. Vienoms reikia daug kalbeti, kitos atvirksciai. Man reikejo pabuti vienai, isverkti ta skausma ir visus kitus jausmus, o tada susitaikyti su situacija ir bandyti toliau. İs ties man labai pasiseke, kad visi tyrimai rode, kad nera problemu, ,bet kai netenki kelinta karta, tai tada tikrai atsiranda pyktis net ir ant gydytoju. Juk kaip viskas gali buti gerai tada!
As netgi bandziau pratintis prie minties, kad teks gyventi be vaiku. Greiciausiai visos su tuo susiidurusios apie tai pagalvoja. Taciau, kad ir kokia neviltis apemus, niekada nepraraskit vilties ir bandykit toliau. Juk prarasti nera ko... o visi kiti jausmai isgyvenami.
Atsakyti
#250
Aš tai banguoju su savo jausmais. Kartais tiesiog bėgu nuo tos problemos, bet va RAMYBĖS nėr nors tu ką. Būna nuovargis, noras nuo visko atitrūkt, nukreipti dėmesį į kitas problemas ar darbus( ir tai pavyksta), bet ramybės vis tiek nėra. Man atrodo, kad jau nebemoku būti ramybės būsenoj.
Gal jei turėtumėme daugiau pinigų, mažiau skolų, gal kiek paprasčiau būtų bent dalelę ramybės atrasti.
Nesupraskite manęs neteisingai - nesiskundžiu. Tiesiog taip jaučiuosi, aiškiai suvokdama, kad yra kam ir blogiau, o mūsų situacija nėra beviltiška. Rytoj išauš nauja diena, toliau gydysimės ir lauksime stebuklo.

Miela, Koruklu, rašei, kad "juk prarasti nera ko... o visi kiti jausmai isgyvenami."
NESUTINKU. Prarandi normalų žmogišką gyvenimą su tradiciniais rūpesčiais ir džiaugsmais, prarandi fizinę bei psichologinę sveikatą, ramybę. Prarasdama ją, ne gyveni, o tik egzistuoji arba tiesiog gyveni nuolatinėj kančioj. Uch kaip aš čia skambiai parašiau blush2.gif . Šiuo metu taip nesijaučiu, bet , kaip ir minėjau, mano jausmai banguoja ir tikrai būna momentų, kada taip jaučiuosi. Šiuo metu nuo tokių jausmų dėmesį nukreipia darbas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Glamour: 10 balandžio 2011 - 22:32
#251
Norėjau informuoti, kad Klaipėdiečių psichologinė grupelė taip pat tęsia savo darbą. Susitinkame balandžio 16d., šeštadienį Klaipėdoje.
Daugiau informacijos klauskite asmeniškai arba rašykite el. paštu psichologe@vaisingumoasociacija.lt


QUOTE(euromergele @ 2011 04 06, 18:05)
wub.gif  Mielieji, norėtume Jus informuoti, kad mūsų psichologinė grupė tęsia darbą.  wub.gif

Ši grupė ypatinga tuo, kad visus susirinkusius vienija bendra problema – nevaisingumas. Čia galėsite pasidalinti savo jausmais, savo rūpesčiais, bėdomis. Mokysitės geriau save pažinti, augsite, tobulėsite. Čia išgirsite patarimų, keisitės medicinine informacija, žiniomis. Bendra bėda suvienija, todėl čia visada būsite išgirsti.

Susitinkame balandžio 12 d. 18 val. Vaisingumo Asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija). Grupė truks apie 2 valandas. Ją veda psichologė Romena Kačinienė.

Mūsų grupelėje dalyvių skaičius ribotas, todėl susidomėjusius kviečiame iš anksto registruotis el.paštu psichologe@vaisingumoasociacija.lt. arba telefonu 8 645 32831

Iki susitikimo wub.gif


Dar turime vieną laisvą vietelę, jei kas rytoj norėtumėt prisijungti - prašom, lauksim. Visais klausimais rašykite asmeniškai.

Iki malonių susitikimų.
Atsakyti
#252
QUOTE(Glamour @ 2011 04 10, 23:23)
... Man atrodo, kad jau nebemoku būti ramybės būsenoj...

Jei turite klausimą, būtinai atsiras ir atsakymas. Jei turite tikslą, būtinai surasite ir būdų jį pasiekti. Norite atrasti ramybę - tikrai rasit, svarbu žinote, ko ieškot smile.gif
Turbūt nelabai įtikinamai skamba, bet tai tiesa.
Atsakyti