Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Iš to, kaip dėstote mintis, sprendžiu, kad esat ryžtinga, drąsi moteris, žinote ko norit iš gyvenimo. Turbūt viskas arba beveik viskas, ko imatės, Jums pasiseka. Neabejoju, kad ir su nevaisingumu viskas išsispręs. Parašykite man po kelerių metų, jei nebus taip, kaip sakau
Išeičių yra, tik skausmas ir neviltis uždeda ant akių filtrą, todėl matot ne visas spalvas, kurios realiai yra.
Nemanykit, kad nesuprantu Jūsų jausmų ir bandau sumenkinti Jūsų skausmą. Tiesiog noriu pasakyti, kad galima sau padėti laukti arba trukdyti laukti.
Galite laukti bukai, arba galite laukti kitaip - renkatės Jūs.

Atsiprasau, kad isiterpiu i jusu pokalbi. Noreciau paklausti, ka jus turite omenyje "laukti kitaip"?

Negalėjimas sulaukti vaikų atneša daug skausmo - liūdesys, kaltė, gėda, neviltis, pyktis ir dar daug kitų skaudžių jausmų, pačios žinote, turbūt man net nereikia vardinti.
Galima išmokti streso įveikimo, savo emocijų valdymo įgūdžių, kad ši kančia būtų mažesnė.
Jei neįmanoma išspręsti problemos, galima pakeisti požiūrį į ją.
Sakot, koks skirtumas, ar aš lauksiu su kančia veide, ar su šypsena veide, juk rezultatas tas pats - aš vis dar neturiu vaikų.
Tuomet paklausiu kitaip, ar yra skirtumas, kada daryti IVF procedūros ateina rami, susikaupusi moteris, lydima palaikančio vyro, ir kada ateina sudirgusi, liūdna, įsitempusi, kamuojama nesėkmės baimės moteris, užverktomis akimis? Koks šansas kad procedūra bus sėkminga vienu ir kitu atveju?
Galim apie procedūras nekalbėti, koks šansas pastoti vienai ir kitai šeimai natūraliame cikle? Kokia vienos ir kitos moters ovuliacija, kokia gimdos gleivinės būklė, koks vienos ir kitos imunitetas?
Turbūt kitas klausimas būtų - o tai ką daryti, kaip sumažinti kančią, kaip padidinti šansus pastoti? Pasakyti "atsipalaiduokit" neužtenka. Nors yra tame daug tiesos, žodis atsipalaiduok per daug supaprastintas, galvoje vyksta truputį sudėtingesni dalykai. Deja psichologijos teorijos ir technikų aš Jums tikrai neišdėstysiu. Tiesiog noriu Jums visoms palinkėti, paskatinti, padrąsinti tobulinti savęs pažinimo įgūdžius ir jei reikia ieškoti psichologinės pagalbos.

Papildyta:

Padėtis neįprasta - dauguma šviežių porų svajoja apie vaikelį, planuoja kaip jį augins, auklės, myluos. Jei teisingai supratau, judu dar draugystės pradžioje jau planavot, kad galbūt būsit nevaisingi? Čia galėtų būti įsikalbėjimo pavyzdys, kaip ir sakiau, atsargiai su mintimis, su norais, nes jie gali išsipildyti. O gal tai intuicija? Galbūt, riba sunkiai apčiuopiama.
Taip pat norėčiau paklausti, iš ko Jūs žinote, pagal kokius ženklus sprendžiate, kad vyrui sunku?
Būti pasimetusiai nėra blogai... Pasimetimas Jus paskatino gilintis į save, Jūs stengiatės keisti savo santykius, savo gyvenimą, o tai yra šaunu.

ismusa is veziu "laukti". gamta mane sukure, gamta mane ir prazudys. todel, kad as jos procese bejege.

Butent, tas prakeiktas laikas yra pats blogiausias dalykas. Atrodo, kaip gali laukti, rodos, kad kazkur tu veluoji, kad nespesi ilipti i ta traukini ir jis nuruks toli toli be taves.

As visa gyvenima viska susideliodavau taip, kaip norejau, kaip nusprendziau. Mokslai, sioks toks materialinis turtas, vyras ir tada vaikai. Ir stai paskutinis punktas uzstrigo....

O kas del to skausmo, blogos dvasines bukles, zinokit lengva pasakyti, kad REIKIA jo atsikratyti. Susitaikyti su esama padetimi ziauriai sunku. Aisku, manau, kad kiekviena tai bandom padaryti, bet ar tai imanoma?

Be to, kai tave kamuoja baime, o kas bus jei nepavyks? Mums kol kas tik IVF. Bet tai nereiskia kad yra kazkokia garantija. O gal mes pateksim butent i ta skaiciu, kuriems nepavyks. Kas tada? Galiu save marinti mintim ir begaliniu optimizmu, kad viskas bus gerai, bet giliai giliai viduj tas baimes kirminas vis tik islieka.

TOKIA PROFESIJA, Jus tikriausiai kalbate apie pasamones galia mus veikti. Bet viso to esme yra ta, kad reikia tiketi neprievartaujant savo minciu.

Būtent, aš galiu įtikinti aplinkinius,kad tikiu,bet kaip visiškai tuo įtikinti save??? Aišku norisi,labai norisi tikėti,kad viskas bus gerai,bet baimė vis tiek niekur nedingsta.

labas rytas tokia profesija,kaip jus man pradedat patikti ne man vertinti,bet leisiu sau pasakyt savo nuomuone,jauciasi,kad teko"laime"pabendrauti su daugybe sio klano atstoviu.jau skaitau ne tik teorija ,bet ir praktika .kuo didziausi jum linkejimai ir sekmes tolesniame darbe.vis skaitau skaitau si skyreli ir nejucia man cia esantys zmones skirstosi i dvi grupes.vieni tiesiog gyvena su nevaisingumu,jis visada salia,alsuoja i nugara kiekviena sekunde.o kitiems tas nevaisingumas ant peciu uzspaudes keliais ausis,uzdenges delnais akis jus vis rasot ir rasot is esmes ta pati,o jos vel ir vel klausia ka daryt nagi nusitemti ta bruda nors nuo peciu ir pasitupdyt salia.tada jau girdesis gerai apibendrinus savo nevaisingumo staza,tenka pripazinti,kad dazniausiai duodamas patarimas buvo"atsipalaiduoti".nekenciau sio zodzio labiausiai pasauly,tik ilgainiui atsirado suvokimas,kad negali tiek man brangiu zmoniu klysti.jei praktiskai kas antras duoda si patarima,vadinasi tame tuti but tiesos.isbandziau visus budus:meditacijas,jogas,baznycias,knygas,psichologus,sporta,sunis,keliones,sopingus.man nepadejo nei vienas.ka bedarydavau tas brudas nevaisingumas sededavo salia visas patenkintas.taigi pasirinkau lengviausia kelia ir uzsimirst padedavo tik muzika,tokio garso,jog nebegirdi savo minciu ir be abejo,alkocholis,zole. kai nebepakeldavau minciu ir nebekontroliuodavau saves,tiesiog eidavau vakarelin ir ten pailsedavau.pries sekminga pirmaji ivf iki pat ryto "selau",praktiskai nuo stalo atvaziavau i klinika.gerai,kad U nelinkusi daug bendrauti,kita butu istrenkus pro duris tokios busenos.po sekmingo antrojo ivf isvaziavau i didziuli koncerta,po kurio taip pat "teko atsipalaiduoti".paciai pries save slykstu,bet as neradau kito budo.tik zinojima,jog svarbiausia yra atsipalaiduot,kitaip nepavyks.labai norejau,rasti kitu budu,bet deja

gal cia turite omenyje imuniteta psihologini? nes per didelis fiziologinis imunitetas turi daug bedu...

Gal vis tik labiau intuicija, nei isikalbejimas Vis delto vyro nevaisingumo priezastys labiau fizines (labai isisenejusi infekcija), pas ji labai blogas judrumas, o toks ir buna del infekciju, o visa kita normalu. Tiesa, dar pas ji per mazai estrogenu, bet visi gydytojai sako, kad vyrams ju ir nereikia Idomu, ar vyru hormonai labai priklauso nuo ju psichologines busenos?

Kad jam blogai, sprendziu pagal tai, kaip tai paveike jo karjera, bendravima su draugais. Na ir jis pats sutinka, kad jam nera gerai (bet tik pastaraisiais metais, anksciau ta neige). Nors dabar galvoju, kad ir as pati, mano elgesys prie to didele dalimi prisidejo Jauciausi labai juo nusivylusi ir tyliai (neretai ir garsiai ) pykau ant jo daug metu. Ne del paties nevaisingumo, o del to, kaip jis reagavo i tai, i gydyma ir t.t.

Blogai, kad pasimetimas pas mane chroniskas, uzeina periodiskai kas kazkiek metu, o gilintis i save man labai sunkiai sekasi Atrodo, kad stoviu vietoje kazkur nuo paauglystes

Imanoma. Kai klimaksas ateis. tada jau bus kitos bedos. auklesim svetimus vaikus ir amzinai girdesim 'reikejo savus gimdyt', 'o kodel savu neturejot', 'o kodel neisivaikinot?'.. visi kaip sutare stengsis uzminti ant pacios skaudziausios vietos. o senatveje, kai busime senos, rauksletos ir su pagaliuku vaiksciuosime, visi ziures skersai ir sugalvos aibe istoriju, kodel mums nepadeda 'vaikai'.


as irgi masinoje taip pasileidziu ir dar ir padainuoju, na, ne dainavimas ten, rekimas greiciau (as tokia heavy metall megeja... man kuo sunkesnio reikia)... o alkoholis tai taip... padeda. ir i paskutini savo sekminga IUI vaziavau normali, bet iskarto po proceduros su vyru nuejome gerti alaus ir as 10-ciai dienu visiskai pamirsau apie viska. Buvo draugai, vakareliai, darbai, alus, vynas... dar buvo siek tiek pries save geda, kad norinti susilaukti vaiku taip elgtis negali, bet man jau ir taip stogas buvo pavaziaves nuo visu hormonu, persileidimu, polipu, cistu, nesekmingu IUI nors viskas idealu buvo... Ir as visiskai netikejau sekme. visiskai. ir selau sau. ir pavyko. nu bet - eilini karta persileidau

Papildyta:

Jus kada nors matete ramia, susikaupusia, lydyma palaikancio vyro moteri, kuri atejo i IVF procedura? I IVF. Net ne IUI. Na, vienintelis atvejis kai ji gali islikti rami - tai jeigu ji milijonere ir jai 25.
IVF - 15 000,- LTL ciklas
IUI - 1 500,- LTL ciklas.
Jus isivaizduokite tik, ka reiskia nepasisekes IVF? Tai reiskia skolas, nevilti, tolimesni problemu ieskojima, laiko atitolinima. IVF nieko negarantuoja, kaip ir IUI. Islikti ramiai galima kartais per IUI, nors ir tas... sunku...

Papildyta:

Jus kada nors matete ramia, susikaupusia, lydyma palaikancio vyro moteri, kuri atejo i IVF procedura? I IVF. Net ne IUI. Na, vienintelis atvejis kai ji gali islikti rami - tai jeigu ji milijonere ir jai 25.
IVF - 15 000,- LTL ciklas
IUI - 1 500,- LTL ciklas.
Jus isivaizduokite tik, ka reiskia nepasisekes IVF? Tai reiskia skolas, nevilti, tolimesni problemu ieskojima, laiko atitolinima. IVF nieko negarantuoja, kaip ir IUI. Islikti ramiai galima kartais per IUI, nors ir tas... sunku...
[/quote]

Tai va, kad mes nei viena nesam pinigais apsikrovus. Metu jau irgi.... visi tik ir primena, kad planuokit planuokit.....

O ramiai ateiti i IVF misija neimanoma. Bent jau man. Visu pirma tai, manau, visos bent siek tiek tai tikrai bijom. Bijom narkozes, stimuliacijos, bijom, kad vyras bus be grikiu, bijom nepastot. Bijom likt su skolom. Tu baimiu simtai.

Taip, IUI siek tiek lengviau, nes pati procedura "lengvesne" ir pinigu atzvilgiu ne taip skausminga... bet is esmes, kai nera rezultato, jau nesvarbu, kas tau buvo ar IUI, ar IVF vistiek yra PZDC...