Įkraunama...
Įkraunama...

Psichologinės problemos ir nevaisingumas

QUOTE(Teruke @ 2011 03 10, 12:12)
As irgi sutikciau,tik antroji puse ne verysad.gif  Mes kaip ir sutarem,kad bandom viena karta,bet as klydau,kad bus ramiau,kad pabandem ir gana.kaskart palieciant sia tema,pokalbis baigiasi barniu. O siaip sutariam graziai,viskas butu puiku,tai vienintelis dalykas del ko nesutariam verysad.gif  Pyktis nesinori, o dabar jau ir skirtis butu velu :

Saule console.gif
Aš suprantu ir tavo vyrą. Patikėk manimi, pas mus barniai kildavo mano iniciatyva. Po nepavykusio IVF'o ko tik neprikalbėdavau, akis drąskiau. Vyras bijodavo po to ilgai pradėti kalbas, laukdavo kol "išsižailyziu". Netgi dabar, labai atsargiai vertina viską, nes puikiai prisimena tą būseną, kai man nučiuoždavo stogas. O jis tegalėdavo beviltiškai stebėti mano isteriją. ir žinai, jis užsidarydavo savyje ir priešindavosi ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad padėt niekuom negalėjo. Savas žmogus kenčia, o padaryt nieko negali.
Gal ir pas jus taip?
Atsakyti
Teruke, nenuspėjami pykčio, verksmingumo protrūkiai kyla tada, kai prisikaupia labai daug neišsakytų jausmų. Tylim, nukandam, nuryjam, bet jausmai niekur nedingsta. Kai prisikaupia tiek, kad nebetelpa, tada pratrūksta įvairiose netikėtose situacijose, sunkiai kontroliuojamai ir nesuvaldomai, dažnai net visai ne ant tų žmonių.
Iš tiesų laiminga pasijusit tada, kai leisit savo jausmams gyventi. Būkit tokia atvira ir tiesi, kaip atsakydama į mano žinutę. Tada iš Jūsų veržėsi energija, jėga, gyvenimas, kalbėjot skaudžiai, bet tiesiai, ne iš po žemių.
Ar vyrui sakėte/sakote apie tai ką man atrašėte? Kaip sakote - kokiu tonu, kokiame kontekste? Ar jis reaguoja, kaip reaguoja?
Atsakyti
Sveikutes.. visada vengdavau siu "nameliu", uzeidavau, bet trumpam paskaiciusi iseidavau. Nuo zinios, kad turiu sunkumu del vaisingumo, laikiau save kaip kumsti suspaudusi, nepasidaviau emocijoms. Kartais, labai kartais, patyliukais nuverkdavau, kartais puse lupu pasiguosdavau. Bet guostis budavo neverta. Niekas manes nesuprasdavo. Nesupranta ir dabar. Siandien maudausi asarose. Matyt truko viskas ka taip stipriai laikiau iki siol.. laukiu vyro su klausimu- ar vis dar nori kurti ateiti su manim.. Pilna galva klausimu, nenoro daugiau gyventi su ta mintim ir viltim, kuri jau eile metu tesiasi tik kaip grazi svajone- susilaukti kudikio. Pazystamas siandien parase, kad turi sunu, kuris yra jo visas GYVENIMAS. Pussesere augina mergyte, paskambino pasikalbeti, suprato, kad esu blogos nuotaikos, net nepaklaususi kas negerai, pranese, kad paskambinciau, kai noresiu pasikalbeti..
Esu KITOKIA, kurios daug kam nesuprasti, esu ta, kuri neturi kam padovanoti savo GYVENIMO!
Zinot, atrodo, kad kas sirdi ziauriai be pasigailejimo plesytu i gabalus............
Atsiprasau, bet tiesiog tikrai neturiu kam pasiguosti...

Ir kas beviltiskiausia, kad vistiek po sios dienos turesiu viska susirinkti, susikaisioti i tas pacias vietas, kad kita karta vel galeciau issitraukti.
Atsakyti
QUOTE(sanzile @ 2011 03 10, 17:06)
Sveikutes.. visada vengdavau siu "nameliu", uzeidavau, bet trumpam paskaiciusi iseidavau. Nuo zinios, kad turiu sunkumu del vaisingumo, laikiau save kaip kumsti suspaudusi, nepasidaviau emocijoms. Kartais, labai kartais, patyliukais nuverkdavau, kartais puse lupu pasiguosdavau. Bet guostis budavo neverta. Niekas manes nesuprasdavo. Nesupranta ir dabar. Siandien maudausi asarose. Matyt truko viskas ka taip stipriai laikiau iki siol.. laukiu vyro su klausimu- ar vis dar nori kurti ateiti su manim.. Pilna galva klausimu, nenoro daugiau gyventi su ta mintim ir viltim, kuri jau eile metu tesiasi tik kaip grazi svajone- susilaukti kudikio. Pazystamas siandien parase, kad turi sunu, kuris yra jo visas GYVENIMAS. Pussesere augina mergyte, paskambino pasikalbeti, suprato, kad esu blogos nuotaikos, net nepaklaususi kas negerai, pranese, kad paskambinciau, kai noresiu pasikalbeti..
Esu KITOKIA, kurios daug kam nesuprasti, esu ta, kuri neturi kam padovanoti savo GYVENIMO!
Zinot, atrodo, kad kas sirdi ziauriai be pasigailejimo plesytu i gabalus............
Atsiprasau, bet tiesiog tikrai neturiu kam pasiguosti...

Ir kas beviltiskiausia, kad vistiek po sios dienos turesiu viska susirinkti, susikaisioti i tas pacias vietas, kad kita karta vel galeciau issitraukti.



Na ir dienele console.gif Ryt isaus geresne..
Atsakyti
sanzile, visada žinokite, kad čia yra ta vieta, kur bet kada galite ateiti. Su bet kokia nuotaika, bet kokiu skausmu, bet kuriuo paros metu. Mes visos tikrai pasistengsim suprasti... Jūs tikrai turite kam pasiguosti. Nebelaikykit, paleiskit viską, kas gula ant širdies.



Atsakyti
Labai aciu unsure.gif
Atsakyti
sanzile, kas šiandien nutiko? Kodėl žaizda pratrūko būtent dabar? Tie skambučiai viską atrakino, ar yra dar kažkas?
Papildyta:
Gal geriau asmeniškai brūkštelėsiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 10 kovo 2011 - 22:14
Sanzile, gal per ilgai savyje laikėte visas tas mintis ir emocijas. Kiekviena tas mintis galėtumėm ir sau prisitaikyti ir turbūt būna dienų, kada ir mes taip jaučiamės, galvojame ir lygiai taip pat kitą dieną vėl judame į priekį. Siunčiu stiprybės 4u.gif 4u.gif 4u.gif gal padės unsure.gif

Tokia profesija, turim keletą sapnų abu su vyru. Turbūt juos už eterio prie progos galima bus aptarti wink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Glamour: 10 kovo 2011 - 22:56

Esu KITOKIA, kurios daug kam nesuprasti, esu ta, kuri neturi kam padovanoti savo GYVENIMO!
Zinot, atrodo, kad kas sirdi ziauriai be pasigailejimo plesytu i gabalus............
Atsiprasau, bet tiesiog tikrai neturiu kam pasiguosti...


mergaites,

labai atsiprasau, kad kisuosi i Jusu temele, bet ji mane visada uzkabina, gal del to, kad pati esu baigus psichologija ir kazkada paciai teke konsultuoti jaunus zmones, tiesa ne profesionaliai, bet vis tiek pagrindiniai principai zinomi... labai atsiprasau, jei mano isikisimas kazkam nepatiks ar supykdys...

bet paskaicius Jusu zinutes norisi patarti paieskoti kazko profesionliau nei SM. Ar tikrai cia galite issakyti savo tikruosius ir giliausius jausmus, kai zinot, kad bet kas juos gali skaityti, komentuoti ir vertinti ?
Teruke, Sanzile, pacios sakot, kad laikas bega, o saves grauzimas juk nemazeja, o tik dar labiau gileja, Teruke, juk turi jau leliuka, o jei po dar 10 metu atsisuksi atgal ir suprasi, kad o siaube esamam vaikiuikui tai atidaviau ne viska, ka galejau atiduoti... o grauzimasis neatnese jokios naudos... gal reikia kazkaip ieskoti sau pagalbos, keisti poziuri i tai, kas imanoma, bet ne dabar, arba sunkiai imanoma ?
Atsakyti
QUOTE(Glamour @ 2011 03 10, 22:56)
Siunčiu stiprybės  4u.gif  4u.gif  4u.gif gal padės  unsure.gif

Aciu, siandien ramiau. Nors tos mintys mane istisai persekioja. Kartais ir pati pagalvoju, kad kankinames del to, ko negalime gauti. Gal tik uzgaida, kuri persekioja, nes jos nepatenkinam. Bet kokia gali buti uzgaida, kai tai tiesiog gamdos desnis- daugintis. Motinystes jausmas. Noras dalintis ta svelnia, vaikiska meile. Rupintis. Vyra myleti? Vyra mylim kitaip. Visi nori vaiku, visi dziaugiasi jais, kaim kam jie yra GYVENIMAS visas. Tai kodel man jo nenoreti ir nesielvartauti del to.. Taip sakau, nes daug kas bando mane nuo sios minties atkalbeti, kad kam man reikia, juk ir be ju galima gyventi, kad isivaikinti galiu jeigu nelemta savu tureti. Ir kalba tie, kurie jau uzaugine arba jau po du turi!
Atsakyti
jei aš pati tos išvados pagaliau prieičiau, kad man gerai gyventi ir be vaikų, tai tyliai ramiai su ja gyvenčiau ir niekam nieko neįrodinėčiau, bet jei tik man kažkažkas, kad ir gero norėdamas, patarinės ir bandys įrodyti, kad mano gyvenimas gali būti pilnavertis ir be vaikų, iš karto įsijungs priešgyniavimo, ginčijimosi, pasipriešinimo, pasipiktinimo mygtukas mano smegeninėj. Taip jau yra.

Lygiai taip, kai gyvenu, gydausi ir judu palaipsniui tikslo link ir atrodo pernelyg savęs negrauždama, bet vos tik kas paklaus-" tai kada vaikai, gal jau laikas nebedelsti ?", tai iškart viduj viską sujudins ir sukels pasipiktinimą dėl kišimosi ten, kur nereikia ir pažeistos asmeninės erdvės ir sukels liūdesį dėl to, kad nieko negaliu pakeisti, savigraužą - " kodėl man taip atsitiko?" ir t.t.

Bet man visų geriausia su niekuo apie tai tiesiog nediskutuoti, tai- pernelyg asmeniška ir slidi tema. Norint nepagadinti santykiu, jos geriau vengti. Stengiuosi daug ką praleisti pro ausis, kad neužkibčiau ant kabliuko- diskusijos ta tema.

O be to jei jau pradėtumėm diskutuoti, tai galima užvesti diskusiją be galo. Pavyzdžiui paklausti " o kodėl tu pinigų neturi, gal jau laikas? O kam tau pinigai, juk ir be jų gerai ? Kam tau dar tūkstantis litų, jei ir taip turi vieną tūkstantį litų ir t.t." Gal ir žiauru, bet taip galima nukreipti dėmesį, paversti viską juokais, parodyt, kad pas žmones vertybės skiriasi ir kiekvienas jų turi teisę gyventi taip, kaip jam išeina.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Glamour: 11 kovo 2011 - 13:09
kiekvienas turi teise gyventi taip, kaip nori. Bet jeigu zmogus saukiasi pagalbos, nemiega naktimis, ji nuolat persekioja tokios mintys ir jo niekas nesupranta, argi nevertetu pagalvoti apie kazkokia kitokia pagalba ?
Juk su psichologu galima diskutuoti ne tik apie tai, kaip susitaikyti, kad neturesiu vaiku, bet ir apie tai kaip jauciuosi dabar, koks mano santykis su artimaisiais, kodel manes niekas nesupranta arba kaip mes del to jauciames kartu su vyru...

SM yra labai gerai, kartais galbut cia yra lengviau parasyti nei papasakoti artimiausiems zmones, bet yra ir kitokiu variantu. as tikiu, kad kai zmogus issikalba, issipasakoja ir pats nori ir dirba su savimi, galima daug ka pakeisti.

Sanzile, netikiu, kad esi kitokia, man atrodo, kad tai visiskai naturalus ir suprantami jausmai ir jie kiltu kiekvienai moteriai, atsidurusiai tokioj situacijoj ir taip pat tikiu, kad tokia zmogaus busena vis delto gali buti laikina, o ne nuolatine.
Atsakyti