Knygos, knygos, knygos... *50 Namučiai...

Labas






Sudomino O kad tokia gera kaina, reiks nusipirkti matyt. Nors ir ketinau iki knygų mugės nieko nebepirkinėti...

sveikos.

norėsiu šiandien užbaigti vampyrės dienoraštį. manau, kad pavyks


svarbiausia, kad mano bendraklasė turi irgi tokius batus (na, tik auliukai jos puošti kailiu, o maniškiai ne ) , tai ji sakė, kad jau nešė taisyti gal keturis kartus nors pirko gal gruodžio pradžioje. reiškia, pasitaikė ne šiaip nekokybiška pora. jie visi nekokybiški

Aš pati ją pirkau už 5lt, o KK dažnai deda tarp išpardavimų ją už 3lt.

Po "Amo sūpuoklių" norisi kokio "greito maisto", tai iš jūsų pagyrų, nusprendžiau pradėti Grange "Akmenų sinodas"

Sveikuolės, damos,

Na ką, pas mane "Chazarai" užbaigti.


Magiškasis realizmas! Toks sodrus sodrus, į kurį sutelpa ištisi tonai spalvų ir dar atspalvių niuansai. Kiekvienas naujas puslapis - nauja spalva, naujas gurkšnis, nauji išminties perlai. Šita knyga turinti savo poeziją, nepamainomą ir betarpiškai eruditišką.
Kūrinys sudarytas iš trijų dalių: krikščioniškos, musulmoniškos ir hebrajiškos. Tai nelyg žodynas, kurį, teisybė, gali ir skaityti kaip žodyną - šokinėjant nuo vienos dalies, prie kitos. Taip, visai kaip žaidimas. Dėlionė. Tokia, kuri sudėliota iš fantazijos, šviesos, magijos, gyvasties, tikėjimo mozaikų. Pats tas mozaikas atrandi, pasidžiaugi jomis, pašildai rankose, kartais nenori paleisti, bet paskui vėl leidiesi ten, kur žaidimas veda.

"Mūsų kūnas yra srovė jūroje, o mintys - tik jūra. Kūnas įkuria sau vietą pasaulyje, prasimušdamas pro mintis. O siela - tai ir vieno, ir kito vaga".

Pasakojimo gija audžiama aplink neva egzistavusią chazarų tautą. Su savais papročiais, prietarais, likimais. Tai knyga su aiškia pretenzija į chaosą - bet tokį dievišką, kad nedrįsti prieštarauti. Negali, kai tekstas atveria tau savo didybę, ir tu turi teisę stovėti jos akivaizdoje. Postmodernioje literatūroje dažniausiai yra naudojamas neišsakymo principas, nes, priešingai, užbaigtumas gali būti suprantamas kaip sąstingis. "Chazarų žodyne" visai tas pats. Čia vyrauja vitališkumas, kur ne kur transformuojantis į sapnų karaliją. Kūrinyje, iš esmės, daug daug siūlelių, kuriuos reikia gaudyti, o sugavus dar ir suverpti. Svarbiausia, o kartu ir įspūdingiausia, kad kiekvienas susiverps pagal savo poreikius, įsitikinimus, mintis.

"Balsės yra siela priebalsių kūne".

Knygoje religijos galia - ryški kaip saulė. Ryškūs sapnų motyvai, tradicijų tęstinumas. Galų gale kas gi geriau už tai išsaugo tautos autentiškumą? O jis, tas autentiškas tapatumas, turi svarbią rolę. Rolę kūrinyje turi viskas, kas gyva, kas supa materiją, kas yra neatsiejama jos dalis. Kyla tik klausimas: iš kur ji, toji materija...
Knyga puikiai iliustruoja tai, kad jokie likimo smūgiai ir vingiai neužgesins ugnies, jei tik šioji bus dažnai kurstoma. Gi ji - dieviška. Perskaitai - ir tolumoje regisi neįrėmintas miražas. Neįrėmintas jis todėl, kad visa tai kas laisva ir šventa - neįrėminama į jokius pradus. Ir tatai per amžius.

Aš manau, apie "Chazarų žodyną" kalbėti be jam prideramo patoso - kaip ir nelabai išeina. Reikia liaupsių, pagyrų, reikia.

Biancca, labai puikus atsiliepimas
Apsisprendžiau, kad kitą savaitę pamėginsiu ir aš ją skaityti

Tai juk fatimaallaa jau seniai pardavineja popierini nama uz 3 Lt. ar maisau kazka

O, yes, kaip indomu, ar tau patiks!

Aš dabar nebeįsivaizduoju, ką reik skaityt. Čiupinėju rankose per BLK akciją nusipirktąją Murakami "Mylimąją Sputnik", galvoju, gal po Pavičiaus ir neturėtų taip baisiai nublankti... (visgi Murakamį - mėgstu).

Nemaišai. Vis dar parduodu ją už 3 lt

Na iš manęs tokių atsiliepimų nesitikėkit, aš nemoku taip gražiai minčių sudėlioti Bet ar patiko, parašysiu.

Perskaičiau Irvingo "Našlė vieneriems metams". Pagal mano vertinimų skalę pakankamai vidutiniška knyga. Galima skaityti, kad nieko nebūčiau praradusi, jei nebūčiau jos skaičiusi. Nors gal visiškas skaitalas ir nėra , bet turbūt nėra joje ir nieko tokio, dėl ko po pusės metų turėčiau ją prisiminti Kaip jau minėjau, labai skiriasi nuo "Sidro namų taisyklių", bet nežiūrint į abiejų vertę literatūrine prasme, man "Našlę" skaityti buvo maloniau (vien dėl to, kad ji šviesesnė, ir dar patiko tai, kad veiksmas vyksta arčiau mūsų laikų). Dar patiko cituojamos scenos, frazės iš kai kurių Tedo knygų ("garsas, tarsi stengtumeisi nesukelti jokio garso" ir pan.). Iš esmės buvo ir patinkančių vietų, scenų, tačiau visgi knyga man pasirodė pernelyg ištęsta. Dalis iki motinos išvykimo, pasakojimas apie Rutos vaikystę man patiko labiausiai.
Bet visgi apsisprendžiau sau, kad matyt Irvingas ne mano skonio rašytojas. Labai abejoju, ar skaitysiu dar kažką iš jos kūrybos. Na bet ne bėda , turi jis krūvas gerbėjų ir be manęs
Papildyta:


Tai tuomet perku ją
Įsidėk į mytinį maišiuką

* Ką tu. Čia tik Pavičiaus galia mane įkvėpė apskritai kažką parašyt, nes šiaip, kiek seku save, man velniškai sunku rašyt apie kokią knygą, kai mintys veja kitas mintis.

** Va aš irgi galvoju, kad nesu jau tokia didelė Irvingo šalininkė. "Našlė" sukėlė vos ne identiškas mintis kaip tau. (Skirtumas tas, kad "Sidras" priešingai - žiauriai užkabino!)

Na neatmenu galimybės, kad prie "Sidro" kada nors ( labai tolimoje ateityje) gal ir grįšiu. Visgi, įsivaizduoju, tai knygai reikia atitinkamo nusiteikimo.

ok įsimetu
Papildyta:
o aš naktį pradėjau skaityti Diana Gabaldon 'Cross stich' Amerikoje šios knygos pavadinimas 'Outlander'. Na o Alma littera irgi žada ją išleisti pavadinimu 'Svetimšalė'. Tik lietuviai vėl paėmė knygą, kurios apimtis 860 psl padalino per pusę ir leis kaip dvi atskiras knygas. Noras pasipelnyti tiesiog didžiulis. Anyway, pradedant skaityti galvojau, kad kažkas panašaus bus kaip 'Keliautojo laiku žmona', bet ne. Nors gal pati tik idėja turi panašumų. Na kol kas dar nedaug perskaičiau, bet visai smagi, atsipalaidavimui. Smagu atsidurti Škotijoje 18 amžiuje