net nezinau kodel rasau cia... net nezinau ar man reikia tiesiog pasipasakot... ar man reikia uzuojautos... gal pasmerkimo... man tiesiog labai sunku. asaros jau isseko. jau dvi dienas sedziu skaitau sias temas. tikriausia jau perskaiciau viska. ir matau kad daug kam tai atrodo pramoga... ar zaidimas... ar nuotykis... gal nepatikesite ka parasysiu. sakysite fantazijos. kad pasijuoksite. gal pasmerksite. bet turiu kazkam tai papasakoti. nes kitaip iseisiu is proto.
net nezinau nuo ko pradeti. tiesiog noriu pasakyti visam pasauliui kaip man blogai ir skaudu. kad ne tik as susimastyciau kas buvo pastatyta ant kortos. ir kaip nemoku as zaisti tokiu zaidimu. dabar man atrodo kad praradau viska ka turejau ir atrodo visas pasaulis griuna.
pabandysiu. zinau kad nebus grazu. nemoku rasyti ispazinciu. esu antra karta istekejusi. kartu su vyru gyvenam gyvenam devynis metus. jis vyresnis uz mane beveik desimt metu. turim du nuostabius vaikus. abu juos nepaprastai mylim. o dabar jauciuosi kad zudau savo vyra ir save.
viskas prasidejo pries metus. sporto klube sutikau ji. jaunesni uz mane 5 metais. po keliu pasportavimu kartu isgerem kavos. po to paveziau ji namo nes buvo be masinos. ir kaip durne ji veliau isimylejau. jis aisku ta suprato. pasinaudojo mano silpnumu. tapome meiluziais. susitikinejome beveik kiekviena savaite. jis gyvena vienas. mano vyras daznai komandiruotese. salygos apie kokias tik gali pasvajoti. tai truko beveik metus. iki praeitos savaites. nepasakosiu visu detaliu. pati daug ko dar nezinau. nujaute nenujaute. ar ilgai seke ir ieskojo kur as bunu dienomis. gal kazkas pamate papasakojo. bet praeita savaite vyras lauke manes uz jo duru. tai buvo baisiausia akimirka mano gyvenime. jis nieko nepasake. ziurejo i mane. po to nusisuko ir isejo. as bandziau su juo kalbetis. jis net neatsisuko. grizau namo tik vakare. be tikslo vazinejau po miesta automobiliu. viska apgalvojau. supratau kad negaliu griauti musu santykiu. kad turiu susikaupti ir viska pabaigti. kai grizau namo vyra radau visiskai girta. jis paprastai retai isgeria. tokios bukles jo nemaciau gal penkis metus. jis eme man priekaistauti. rekti. kaltinti. niekada jo nemaciau tokio. as maldauti atleidimo. pazadejau kad viskas baigsis. bet jis vistiek pasake kad nenori manes daugiau matyti. kad susideciau daiktus ir rytoj manes nebebutu. verkiau ir nemiegojau visa nakti. kita diena rytas vel prasidejo taip pat. maciau kad vyras nesivaldo. ir tada ivyko tai. supratau is karto kad jam kazkas atsitiko. negaliu be asaru papasakoti detaliu. ir dabar vos neverkiu visa tai rasydama.
isveze ji i ligonine. jam insultas. jau praejo kelios dienos ir aisku kad tikriausia jis bus dalinai paralyzuotas. gydytojai pasake - aukstas kraujo spaudimas. ilga laika. gal ne vienerius metus. susiaurejusios kraujagysles. sake kad jo spaudimas tikriausia visa laika virsydavo stipriai norma. o jis to nezinojo. net nenujaute kad kazkas blogai su sveikata. ir uzteko vienos tokios dienos.
dabar jauciuosi lyg buciau ji nuzudziusi. jei mane uzdarytu i kalejima prisipazinciau viska ir sutikciau su viskuo. sutikciau praleisti ten visa gyvenima.
kasdien vaziuoju i ligonine. vyras su manimi nekalba. tik ziuri ir tyli. jis zino kas atsitiko. zino kad tikriausia taps invalidu. ir tas jo zvilgsnis mane zudo. taip kad nebenoriu gyventi. vienintelis dalykas ka noriu tai buti tik su juo. suprantu kad sugrioviau jo gyvenima ir ateiti. zinau kad jis nebegales dirbti savo megstamo darbo. labai noriu ispirkti savo kalte. bet nebezinau kaip. zinau kad be manes jis tikrai neturi nieko kas galetu juo pasirupinti. bet zinau kad manes jam nebereikia.
Aleksandrai, atleisk man. as kalta. labai gailiuosi. uz mane blogesnes negali buti. bet as padarysiu viska ka galesiu. noriu buti su tavimi. sakau tai nors zinau kad tu viso to neperskaitysi. as zinau kad pazeidziau Dievo isakymus. ne tik sesta bet ir penkta. tik niekada apie tai nesusimastai kol neivyksta tokia tragedija. dar karta kartoju - atleisk man. Ir supraskite mane visos, kas skaitot sias mano padrikas mintis. Negaliu tyleti. neturiu kam pasipasakoti. jauciuosi tokia vienisa ir nereikalinga. galite vadinti mane zudike. as nesupyksiu. atgailausiu visa likusi gyvenima.
jei gyvenimas butu duotas dar karta... as netikiu kad zmogus turi kelis gyvenimus. jei tikeciau gal man butu lengviau nes zinociau kad savo kaltes ispirksiu kituose gyvenimuose. bet dabar turiu gyventi su tuo ka padariau...
Uzjauciu jus del ivykusios nelaimes seimoje.. klaidos musu pamokos,gaila kai kurios klaidos buna pirmos ir paskutines
... neisivaizduoju kokia kalte nesiojates savyje ir kaip tai ispirkti.. nepalikite vyro,slaugykite,kazkiek tai atpirks viska,o kaip toliau niekas nezino..Laikykites,niekas nevelu kol zmogus gyvas..

Užjaučiu, bet gal nėr viskas taip blogai ir nebus to dalinio paralyžiaus. Reik smarkiai tuo tikėti! Gaila, kad jūsų atveju viskas šitaip užsibaigė, užtad visad reikia pasverti, jog ne visada viskas užsibaigia tik kažkurios pusės įskaudinimu...
Linkiu stiprybės, ryžto ir vyro atleidimo.
Linkiu stiprybės, ryžto ir vyro atleidimo.

Sveika. Nekaltinkite savęs. Jūs kalta tik tiek, kad buvote silpna moteris ir susiradote meilužį. Bet mes- tik žmonės. O žmonės klysta, jie silpni, jie nuodėmingi.
Vyro liga neatsirado staiga. Tai galėjo nutikti bet kada. Aišku, bet kuriam vyrui žmonos neištikimybė yra didelis smūgis, bet jokios neištikimybės nebūtų, jeigu šeimoje viskas būtų gerai.
Mes kažkodėl visada idealizuojame mirusius ir ligonius, bandydami jiems priskirti vos ne šventųjų savybes. Bet visi žmonės yra tik žmonės, visi klysta, visi daugiau mažiau yra nuodėmingi. NIEKADA NEATSIRAS TREČIAS, JEIGU NEBUS VIETOS JAM ĮSISPRAUSTI TARP DVIEJŲ. Tai - aksioma.
Kadangi pati myliu vedusį vyrą ir dažnai save graužiu dėl to ir neištikimybės savo vyrui, bet vis dažniau įsitikimu, kad taip niekada nebūtų atsitikę, jeigu vyras daręs to ir ano ir trečio... Tai šiuo atveju nesvarbu.
Meilužis, draugas atsiranda tik tada, kai atsiranda jausmų, sekso, bendrumo jausmo vakuumas, alkis. Mes tiesiog norime būti laimingi, mes bandome būti laimingi su tais, kurie padeda tokiais jaustis.
Tikiu, kad problemų buvo ir jūsų šeimoje.
Negraužkite savęs. Pabandykite būti gera savo vyrui, teks iškęsti jo atstūmimą, pyktį, dar visokiausių jausmų, bet jūs turite suprasti, kad jam taip pat labai sunku. Pirmiausia dar ir todėl, kad vyrai nenori būti priklausomi nuo mūsų materialiai ir fiziškai, jam teks mokytis gyventi iš naujo, gyventi KITAIP teks išmokti ir jums.
Yra sakoma taip, dievas uždeda ant pečių tokią naštą, kokią žmogus yra pajėgus nešti. Jūs turite nešti jums ant pečių uždėtą naštą, kad ir kokia didelė ji atrodytų dėl VAIKŲ ir dėl VYRO, ir dėl SAVĘS.
Kažkas šioje situacijoje turi būti stiprus, jūs neturite pasirinkimo, šioje situacijoje JŪS TURITE BŪTI STIPRIAUSIA, NES NĖRA KAM.
Tad užteks gailėtis savęs - darykite gerus darbus... ir viskas susitvarkys. Lengva nebus. Bet ar mūsų gyvenimas lengvas? Stiprybės. V.)
Vyro liga neatsirado staiga. Tai galėjo nutikti bet kada. Aišku, bet kuriam vyrui žmonos neištikimybė yra didelis smūgis, bet jokios neištikimybės nebūtų, jeigu šeimoje viskas būtų gerai.
Mes kažkodėl visada idealizuojame mirusius ir ligonius, bandydami jiems priskirti vos ne šventųjų savybes. Bet visi žmonės yra tik žmonės, visi klysta, visi daugiau mažiau yra nuodėmingi. NIEKADA NEATSIRAS TREČIAS, JEIGU NEBUS VIETOS JAM ĮSISPRAUSTI TARP DVIEJŲ. Tai - aksioma.
Kadangi pati myliu vedusį vyrą ir dažnai save graužiu dėl to ir neištikimybės savo vyrui, bet vis dažniau įsitikimu, kad taip niekada nebūtų atsitikę, jeigu vyras daręs to ir ano ir trečio... Tai šiuo atveju nesvarbu.
Meilužis, draugas atsiranda tik tada, kai atsiranda jausmų, sekso, bendrumo jausmo vakuumas, alkis. Mes tiesiog norime būti laimingi, mes bandome būti laimingi su tais, kurie padeda tokiais jaustis.
Tikiu, kad problemų buvo ir jūsų šeimoje.
Negraužkite savęs. Pabandykite būti gera savo vyrui, teks iškęsti jo atstūmimą, pyktį, dar visokiausių jausmų, bet jūs turite suprasti, kad jam taip pat labai sunku. Pirmiausia dar ir todėl, kad vyrai nenori būti priklausomi nuo mūsų materialiai ir fiziškai, jam teks mokytis gyventi iš naujo, gyventi KITAIP teks išmokti ir jums.
Yra sakoma taip, dievas uždeda ant pečių tokią naštą, kokią žmogus yra pajėgus nešti. Jūs turite nešti jums ant pečių uždėtą naštą, kad ir kokia didelė ji atrodytų dėl VAIKŲ ir dėl VYRO, ir dėl SAVĘS.
Kažkas šioje situacijoje turi būti stiprus, jūs neturite pasirinkimo, šioje situacijoje JŪS TURITE BŪTI STIPRIAUSIA, NES NĖRA KAM.
Tad užteks gailėtis savęs - darykite gerus darbus... ir viskas susitvarkys. Lengva nebus. Bet ar mūsų gyvenimas lengvas? Stiprybės. V.)
QUOTE(irinad77 @ 2011 02 02, 15:42)
labai noriu ispirkti savo kalte. bet nebezinau kaip.
bet zinau kad manes jam nebereikia.
bet zinau kad manes jam nebereikia.
Jus zinote, kaip ispirkti kalte, bet...nenorite to, neapsimetinekit.

Jam jusu, ypac dabar, labai reikia

Sakoma, kad visus isbandymus duoda Dievas ir neduoda daugiau, nei mes galime pakelti. Vyro liga-isbandymas jusu seimai


Pritariu mintims, kad sioje situacijoje negalejote buti kalta tik jus. Vadinasi, kazko jusu seimoje truko, o tai jau ABIEJU suoktiniu kalte. Galbut vyras pernelyg daug laiko ir energijos skyre darbui, pamirses, kad namie turi net desimcia metu jaunesne moteri, kuriai reikia demesio ir artumo. Suprantu jus kaip moteri ir labai uzjauciu. Savo kalte jus dar ispirksite slaugydama vyra, - tokie ligoniai labai sunkus ir reikalinga begaline artimuju istverme ir pasiaukojimas. Insultas galejo istikti bet kada artimiausiu metu, bet taip jau susikloste, kad tai tapo kaip ir priezastimi, del ko jus naturaliai visiska kalte prisiimate sau.
Mano teta jau daugiau kaip 10 metu slaugo insulta patyrusi savo vyra. Jis paralyzuotas tik dalinai, pats vaiksto, bet ji uzklumpa tokie pavydo priepoliai...Vis vaidenas, kad toji ( abiems jau per 70) su kitu lovoj guli, vaiksto naktim i jos kambari tikrint...Nors jokio realaus pagrindo ir progos pavydui nebuvo ir nera. Vyrai tampa irzlus, nervingi, paranojiski....Galiu jums palinketi tik istvermes ir stiprybes, - savo meile ( jei tai, ka jauciate yra tikrai meile, o ne savigrauza ir kalte) jus dar tikrai turesite progu irodyti jam savo pasiaukojimu.
Mano teta jau daugiau kaip 10 metu slaugo insulta patyrusi savo vyra. Jis paralyzuotas tik dalinai, pats vaiksto, bet ji uzklumpa tokie pavydo priepoliai...Vis vaidenas, kad toji ( abiems jau per 70) su kitu lovoj guli, vaiksto naktim i jos kambari tikrint...Nors jokio realaus pagrindo ir progos pavydui nebuvo ir nera. Vyrai tampa irzlus, nervingi, paranojiski....Galiu jums palinketi tik istvermes ir stiprybes, - savo meile ( jei tai, ka jauciate yra tikrai meile, o ne savigrauza ir kalte) jus dar tikrai turesite progu irodyti jam savo pasiaukojimu.
Irina,
1. uzuojauta del vyro sveikatos.
2. stiprybes gyventi su zmogumi su negalia.
3. gal, nebesportuokite.
4. savo kalte ispirksite plaudama savo asaromis savo vyro kojas.
Kaip gaila. ziauriai. ehh, prisiekineti nenoriu, bet darysiu viska, kad tik meiluzio netureti. negaleciau ziureti savo vyrui i akis po to.
Papildyta:
As ne i tema, bet kai perskaiciau temos pavadinima, mano pirma mintis buvo "o po kiek?"
Tiesa, Irina... Tik nesugalvokite save kaltinti apskritai globaliniu atsilimu. Taip, jusu kalte - kad del streso jo kraujospudis sukele insulta. Bet ne jus kalta, kad jis nepastebejo hipertonijos. Jus tik sukatalizavote priepuoli. Beje, net ne jus, o jus perpuse su alkoholiu. O sio gerio jus tikrai jam nepilete i gerkle per prievarta.
Man labai gaila tokiu situaciju, bet jau yra kaip yra. Rupinkites juo ir savimi.
1. uzuojauta del vyro sveikatos.
2. stiprybes gyventi su zmogumi su negalia.
3. gal, nebesportuokite.
4. savo kalte ispirksite plaudama savo asaromis savo vyro kojas.
Kaip gaila. ziauriai. ehh, prisiekineti nenoriu, bet darysiu viska, kad tik meiluzio netureti. negaleciau ziureti savo vyrui i akis po to.
Papildyta:
As ne i tema, bet kai perskaiciau temos pavadinima, mano pirma mintis buvo "o po kiek?"
Tiesa, Irina... Tik nesugalvokite save kaltinti apskritai globaliniu atsilimu. Taip, jusu kalte - kad del streso jo kraujospudis sukele insulta. Bet ne jus kalta, kad jis nepastebejo hipertonijos. Jus tik sukatalizavote priepuoli. Beje, net ne jus, o jus perpuse su alkoholiu. O sio gerio jus tikrai jam nepilete i gerkle per prievarta.
Man labai gaila tokiu situaciju, bet jau yra kaip yra. Rupinkites juo ir savimi.
Atgaila būtų nuoširdi, jei tai būtų vienkartinis paklydimas, bet čia visi metai išdavystės, kas savaitę, kažkaip kalta kaip ir nesijautėt, kaip suprantu, smagu buvo. Ir kažin kiek dar būtumete apgaudinėjusi , jei vyras nebūtų supratęs. Jei šeimoje kažkas nesusiklosto ir randi kitą, tai reikėjo gerbiant savo vyrą jam pasakyti ir skirtis. Bet matyt norėjot ir vyrą ir dar meilužį turėt. Nepavyko. Jūs nesupykit, bet man tai daugiau baimė dėl ateities, kas išlaikys šeimą, kaip gyventi toliau, jaunam meilužiui tikriausiai ji su dviem vaikais nereikalinga, tiesiog tos ,,idealios sąlygos'' baigėsi.
Labai labai gaila vyro stiprybės jam ir sveikatos
Mano manymu pirmiausia ,ne meilužio ieškotis reikia, jei kažkas nesusiklosto šeimoje, o skirtis. Gerbiant save ir savo vyrą. Ar meilužis išspręs šeimos problemas?
Labai labai gaila vyro stiprybės jam ir sveikatos

QUOTE(Inntra @ 2011 02 02, 16:44)
Pritariu mintims, kad sioje situacijoje negalejote buti kalta tik jus.
Mano manymu pirmiausia ,ne meilužio ieškotis reikia, jei kažkas nesusiklosto šeimoje, o skirtis. Gerbiant save ir savo vyrą. Ar meilužis išspręs šeimos problemas?
Visu pirma privalote buti stipri del vaiku.Tevas liko neigaliu,todel turete nepasiduoti savigrauzai,nes kas vaikus uzaugins.Atsitiko kaip atsitiko,kas padaryta nebepataisysi.Dabar pabandykit ieskot vyrui geriausio gydymo,kalbekites su vaikais kaip jie jauciasi del tevo ligos.
[quote=Aimeja,2011 02 02, 17:02]
Atgaila būtų nuoširdi, jei tai būtų vienkartinis paklydimas, bet čia visi metai išdavystės, kas savaitę, kažkaip kalta kaip ir nesijautėt, kaip suprantu, smagu buvo. Ir kažin kiek dar būtumete apgaudinėjusi , jei vyras nebūtų supratęs. Jei šeimoje kažkas nesusiklosto ir randi kitą, tai reikėjo gerbiant savo vyrą jam pasakyti ir skirtis. Bet matyt norėjot ir vyrą ir dar meilužį turėt. Nepavyko. Jūs nesupykit, bet man tai daugiau baimė dėl ateities, kas išlaikys šeimą, kaip gyventi toliau, jaunam meilužiui tikriausiai ji su dviem vaikais nereikalinga, tiesiog tos ,,idealios sąlygos'' baigėsi.
Jai sekso trukumas buvo, nepatenkinti fiziologiniai poreikiai, na gal dar adrenalinas...Ir nebuvo tai vyru kaitaliojimas, zmogus isimylejo, paslydo...Ar jau kiekvienas meiluzis yra kandidatas seimyniniam gyvenimui ?
Jus kaip is medzio iskritus. Vienintele iseitis- skirtis...todel puse Lietuvos ir issiskyre su tokiu poziuriu. Ikiso kitai- viskas, skyrybos!
Aisku, kad norejo kad ir avis sveika liktu, ir vilkas sotus- o jus ka - isimyletumet ir pultumet pazindintis vyrui, begtumet skirtis??? Labai abejoju. Taip kad nepabuvus jos kaily nesmerkit ir nekarksekit...
Atgaila būtų nuoširdi, jei tai būtų vienkartinis paklydimas, bet čia visi metai išdavystės, kas savaitę, kažkaip kalta kaip ir nesijautėt, kaip suprantu, smagu buvo. Ir kažin kiek dar būtumete apgaudinėjusi , jei vyras nebūtų supratęs. Jei šeimoje kažkas nesusiklosto ir randi kitą, tai reikėjo gerbiant savo vyrą jam pasakyti ir skirtis. Bet matyt norėjot ir vyrą ir dar meilužį turėt. Nepavyko. Jūs nesupykit, bet man tai daugiau baimė dėl ateities, kas išlaikys šeimą, kaip gyventi toliau, jaunam meilužiui tikriausiai ji su dviem vaikais nereikalinga, tiesiog tos ,,idealios sąlygos'' baigėsi.
Jai sekso trukumas buvo, nepatenkinti fiziologiniai poreikiai, na gal dar adrenalinas...Ir nebuvo tai vyru kaitaliojimas, zmogus isimylejo, paslydo...Ar jau kiekvienas meiluzis yra kandidatas seimyniniam gyvenimui ?

