[quote=vasa,2011 02 02, 21:22]
[quote=Inntra,2011 02 02, 16:18]
[quote=Aimeja,2011 02 02, 17:02]
Atgaila būtų nuoširdi, jei tai būtų vienkartinis paklydimas, bet čia visi metai išdavystės, kas savaitę, kažkaip kalta kaip ir nesijautėt, kaip suprantu, smagu buvo. Ir kažin kiek dar būtumete apgaudinėjusi , jei vyras nebūtų supratęs. Jei šeimoje kažkas nesusiklosto ir randi kitą, tai reikėjo gerbiant savo vyrą jam pasakyti ir skirtis. Bet matyt norėjot ir vyrą ir dar meilužį turėt. Nepavyko. Jūs nesupykit, bet man tai daugiau baimė dėl ateities, kas išlaikys šeimą, kaip gyventi toliau, jaunam meilužiui tikriausiai ji su dviem vaikais nereikalinga, tiesiog tos ,,idealios sąlygos'' baigėsi.
ir t.t.
Na, ką galiu pasakyti? Esam lietuviai. Skęstančiam ne gelbėjimo ratą pametėjam, o akmenį po kaklu. Nejaugi taip sunku susilaikyti nuo kvailo moralizavimo? Gal tikitės, kad sparnai išaugs, o gal kas šventąja paskelbs?
Čia moteris prašo pagalbos-paguodos, o ne dar didesnės dozės nuodų. Ji ir taip graužiasi, matyt dar ne visai sąžinę prarado (čia aš ironizuoju)...
[/quote]
Tiesiog ne čia tos pagalbos ieško autorė. Neras čia ir užuojautos. Mums, čia esančioms, širdis dėl jos niekada ir neskaudės (kodėl turėtų?)... Išsipasakojo ir reikia nebeskaityti komentarų. Jie - labiau skaitantiems, o ne autorei.