QUOTE(.GABIJA. @ 2011 04 15, 21:03)
Šiandien gavau paskutinę chemo.Belieka tikėti , kad paskutinę.
Grek parašyk ar gera eiti į darbą.Jau tris metus nebeinu.
Aplamai , kodėl visi su karmom ir kad už už mūsų blogį , liga pristojo ,lenda
prie onkologinių.Ko taip visi nori patarti ir auklėti mus? Juk daug sunkių ligų yra ir be mūsiškės.
Vakar važiavau autobusu į klinikas, tai pažįstama tik pasisveikino ir nors stovėjo greta, kalbos nepradėjo.Jau ir taip daugelis mūsų bijo, o dar gluosnės iš mūsų karmines siaubūnes daro.Bet aš jau beveik neimu į galvą , tik stebiu žmonių reakciją.
Kaip greit bėga laikas, Gabija, linkiu, kad ši tikrai būtų paskutinė chemija, kad viskas pasimirštų kaip blogas ilgas sapnas. Šaunuolė jūs ir pavyzdys mums ir kitoms, kurios mano, kad pritrūks jėgų. O alergija nuo chemo?
Gabija - labai gera eiti į darbą. Net negalvojau, kad jo taip pasiilgsiu. Sukuosi kaip voverė, nes darbo pobūdis kitaip neleidžia, jį reikia padaryti, nežiūrint, kad dirbu ne 8, o tik 4 valandas. Labai didelį palaikymą jaučiu iš direktorės ir keletos kolegių. Kitos, deja, turbūt iš tų kur bijo vėžiu užsikrėsti, gal nenori ar nežino kaip su manim kalbėti. Bet jau apsiprantu su tuo.
Mane irgi piktina, kad kalbantys apie onko ligas, neva jomis serga tik pikti, pagiežingi žmonės, patys greičiausiai net nėra susidūrę su tokia liga. Pakalbėt galim visi. Bet va kaip save suimt ir gyvent sau nekenkiant, kai tų stresinių situacijų tiek yra. pagalvojau, kad jau nuo 2000m gyvenu nuolatinėj įtampoj, su nemiga, bloga savijauta, skausmu. Nesėdėjau rankų sudėjus, ėjau pas gydytojus, ieškojau ligų ir kartu pagalbos. Bet rezultatai tapo aiškūs tik po 10metų.
"Natūrali medicina"balandžio mėn. daug rašo apie onko ligonius.
Patricija,

mhm, kokie vaizdai. Kaip dabar savijauta po kelionių?
Kaži kur kitos mergaitės, pritilusi temukė ko tai, gal oras kaltas
Jeigu vis gi suklumpame, geriau prarastume viską negu drąsą, viltį ir pasiryžimą vėl ir vėl bandyti.