Aš ir mano autistukas -5

Prieš kokius metus maniškis nevalgydavo dešrelių gabaliukų, kurie būdavo nelygiai atpjauti. Tada galvojau, kad jis pedantas, o dabar suprantu, kad čia ligos požymis..
Šiaip nėra labai tvarkingas. Kai žaidžia, tai per sekunde padaro betvarkę. Labai megsta išmėtyt žaislus. Toks vaizdas, kad jam smagiau, kai padarytas bardakas.. Tvarkosi tik tiek, kiek man pavyko įdiegti (mesti šiukšles į šiukšlinę, pasidėt batus/rubelius, nusinešt indus). Kai ka jau daro savaime, o kai kur reik vis primint ir paragint..
Dabar berasydama supratau,kad atejo laikas man ji mokint graziai susilankstyt rubelius, nes dabar kai pasideda ant kedes, tai toks guzas.. Ziuresiu kaip seksis, nes dabar tai jam net kojines isverst i geraja puse sunku..

Laba,


gal parasysiu visoms apie Pycnogenoli.
Rekomendavo Lesinskiene - lankemes privacioj konsultacijoj, ejom pas ja taip pat per rekomendacijas. Mums man atrodo jis padeda. Jis padeda hiperiams, beje, per klinikinius bandymus nustatyta, kad berniukams jis tris kartus veiksmingesnis, nei mergaitems. Lesinskiene buvo grizusi is Londono, kur buvo pristatyta medziaga apie si produkta. Viskas kartais grazu, bet buna, kad netinka. Keli musu skyrelio berniukai bande, jiems poveikio nebuvo, kaip tik, buvo sioks toks pabogejimas, bet buvo niuansu -aplinkybiu pasikeitimo ju seimoje.
Mano vaikui tiko, bent jau manau, kad tinka. Pasiskaitykit internete, apie ji daug medziagos prikrauta.

Bet tai nera panaceja. Manau, kadmaniskiui padeda viskas kompleksiskai: pagerejo kalbos suvokimas - reiskias gereja saviraiska, kas labai gerai emociniam stabilumui, pakeitem darzeli, kur jis jauciasi saugus, daug uzsiimam, mylim- reiskias ir namuose jis jauciasi saugus. Va ir visas kompleksas.
Svarbu, kad vaikas jaustusi saugus, kad kuo maziau stresuotu, na o papildas -padeda siek tiek.

Kadangi maniskis linkes i alergijas, as jo pradejau duoti po kruopa (isardziusi kapsule). Doze vis didinau.
Gerem 30 mg i diena. Tik noriu atkreipti demesi, kad ji reikia atsargiai duoti jaunesniem nei 6 metu vaikams, nes poveikis mazesniems nera istirtas.
Jei vaikai labai hiperiai, tikriausiai dozes reiktu koreguoti. Maniskis pastaruoju metu buvo apsiramines jau.

Labas pražuvėle, jau seniai pasiilgau tavęs

mes buvom tam atskiram pastate - krizių skyriui. Ten tik 4 palatos vaikai iki 18 m. griežta tvarka, bet labai sveikintina (pvz. vaikam neduodami mobiliakai, jie užrakinti stovi ir tik nuo 16 val išdalinami susisiekti su tėvais , skatinamas jų kitoks užimtumas - piešia, žaidžia žaidimus, dėliones dėlioja ir pan. Smagu matyti, kaip susėdę prie stalo 16-likiniai su 6 -mečiais dėlioja dėlionę)Ramu ir gera (aišku tai priklauso nuo tuo metu gulinčių ligoniukų). Personalas ir atmosfera labai šilti. Lauko durys rakinamos raktu, ir vaikai vieni niekur neišeina. Yra mikrobangė, virdulys, šaldytuvas. Bendras kambarys, kur visi leidžia laisvalaikį - mini virtuvėlė (spintelės su visais stalo įrankiais, kriauklė), stalas prie kurio visi valgo ir žaidžia, mažesnis staloiukas, jei yra poreikis šalintis kitų, televizorius ir med. sesers stalas. ten vaikai stebimi ir analizuojami - vertinamas jų elgesys laisvalaikiu , nu žodžiu niekaip nepalyginsi su santarų neurologijos skyrium Man ten labai patiko, jei būčiau tai žinojusi, būčiau rizikavusi vaikį 3 parom palikt ten vieną. Bet palikt vieną 3 svaitėm , niekur jo tokiam laikui nepalikčiau

Dokumentus aš tvarkiausi iš naujo, bet nesibaigus neįgalumo terminui ir juos sutvarkė ten VRC, po ko mes gavom vid, negalią. motyvas buvo nauja diagnozė.

o dėl gebėjimo tvardytis, tai mano į viską reaguoja neigimu (pvz. nors jau kelis metus svajoja apie futbolo treniruotes, kai pasakiau, kad leisim, pirma reakcija buvo - nenoriu neisiu) ir verti tai būna daug triukšmo, bet mes radom būdą tai išspręsti - jeigu reiks ką daryti, perspėju jį išanksto, prieš keletą dienų, kad galėtų ramiai apsvarstyti ir nusiteikti tam, tada problema dingsta (po poros dienų atėjo ir pareiškė - nu eisiu eisiu į tą futbolą ir visą savaitę zyzė ar jau užrašiai, o aš kaip tyčia vis trenerio nepasigavau ), o jei tam neturim keleto dienų, tiesiog situacija pasikeitė ir reikia čia ir dabar, tai leidžiu jam ringtis tarp to ką mum reikia padaryti ir tarp jo nemėgstamo dalyko jis tada pats pasirenka tai ko man reikia (pvz. mokytoja jam sutrumpina skaitymo tekstą (kuris spec vadovėliuose ir taip sutrumpintas ), o aš jam liepiu skaityt visą, tada būna daug riksmo . Tai einam prie kompromiso - čia skaitai tik pusę, bet tada einam kitą knygutę paskaityt. Problema greit dingsta, nes tai jo pasirinkimas, o man tinka abu variantai )

Mokykloj deja taip nesusitvarko, nes jom begalo nusišvilpt į tai

Kalbėjot apie maisto problemas...Man jos ypač aktualios. Maistas turi būti netik išoriškai gražus, t.y.- blynai tobulai apvalūs, kotletai neapskrudę, dešrelė nesusprogusi ir t.t., bet ir gražiai patiektas. Ir tai, kažin ar valgys...Taspats ir su rūbais- reikalauja švarių, išlygintų, bet pats niekada nesusitvarko, subruka bet kaip į spintą. Jei geriant arbatą užtikš koks lašelis, tai nusivilks ne tik megztinį, bet ir maikę .
Savaitgalį aplankiau savo tėvus.Kažkada rašiau, kad sūnus kažkuo panašus į senelį. Kaip visada vežėmės ir namų darbus, jie abu su seneliu sprendė matematiką (senelis hidroinžinierius), pratimai pratybose buvo užduoti ne iš eilės, senelis niekaip negalėjo suprasti kodėl ne iš eilės ir sprendė visus iš eilės- ir tuos kurių reikėjo, ir tuos, kurių nereikėjo . Reikėjo apskaičiuoti plotus, pločius, perimetrus, kraštinių ilgius, žodžiu- košmaras. Kai tėvo paklausiau, gal darykit pertrauką. Jis atsakė, kokią dar pertrauką, juk matematika, tai poilsis, malonumas ir relaksas....

Neveltui manęs raidos centre klause "ar kartais nėra giminėje autistų arba aspergerių?" Gal tikrai genai genai genai.... Jūsų atveju tai panašu tikrai.

mano tėvukas irgi turbūt taip pasakytų, tik jis daugiau statistika užsiiminėja

Tik va šiuo metu man visai nebelinksma Mūsų J "suautistėjimo" paūmėjimo periode dabar. Daro absoliučiai visokiausias nesąmones Sukdamasis svaiginasi (jau kokia 1,5 metų to nebuvo), pastoviai visur lipa ir šokinėja, ant lovos ar sofos galėtų ištisai šokinėti (seniau buvo tik retkarčiais, saikingai taip paišdykaudavo), slepiasi spintelėje, vėl viską kiša burnon (nors irgi jau buvo apmažėję), keistai šūkauja, vaiposi, trepsi ir net kiša visokius raištelius burnon.
Geriau jau būčiau nesigyrusi, kad homeopatija mums padeda Panašu, kad ji dabar viską paūmino O juk prieš savaitę buvo labai džiugi nuotaika dėl ryškaus pagerėjimo Ar čia jam tiesiog namai užkniso, nes darželyje visą savaitę nebuvo, ar kad vaikų pasiilgo???

o as pati siandien prisidirbau , Maximoje pasiuliau nupirkt Valentadieniui aukletojoms po smulkmenele, aiskinau kad bus svente - ka myli reikia pasveikinti ir t.t., nupirkom sirdeliu, vaikams uzklijuoti, aukletojoms ir logopedei po saldainiu miniatiurine dezute - ir va vakare - beveik reik eit gult - mano merginai matyt dasilo apie ka ejo kalba visa diena Susinervinus isterikuoja - kaip reiks klijuot sirdele jei vaikai jos gali nenoret, ar saldainiai bus skanus, ar aukletoja tokius megs, ir kur gaut logopedei piesini (kaledoms piese, dabar neturi) Neina uzmigdyt, tik aprimsta ir vel saukia su klausimu milijonu Nu ale vot prisidirbau - noris kaip geriau - iseina kaip visada , jauciu turesim "gera" nakti

Gal neskubek daryti isvadu... Gali buti, kad tikrai del uzsisedejimo namie pasikeite elgesys, gal homeopatija laikinus pokycius sukele, gal siaip... menulio faze ne ta... Mano sunui visa gyvenima tai pablogeja, tai pagereja. Kai blogiau - sedatif pagerdavom, pavasari ir fluanxolio kokio labai mazom dozem, nes paastredavo depresines nuotaikos, uzsiemimu kokiu paieskodavau jam... Nors su uzsiemimais sunkoka budavo, tiesiog kartu sus savim is namu stengdavausi imti, bet jis jau didesnis budavo, nei tavo J dabar. Nepergyvenk - kaip uzejo, taip ir praeis O uzsisedejimas namie bet kuri vaika prastai veikia, ne tik musiskius

Kriste, laikykis

Ice, maniskis, jei jam veiklos truksta - sienom eina antra savaite, pirma dar randa kuo uzsiimti. O homeopatija taip ir veikia - is pradziu paastreja, veliau pradeda gydyti priezasti, sukelusia problema.

Ir dar gali pagalvot apie hyperaktyvuma,dauguma musu apturejo ta dziaugsma, 4-5-6 metu amziuje.

Nu va pasigirsiu, parašė mano mažius laišką savo draugui kauniečiui (po ilgų įkalbinėjimų, nes rašyt tingi, o draugo tai pasiilgo ) atgaivint bandom seną gera paštą dviguba nauda, ir mintis gal pramoks dėstyt, ir sakinio konstrukcija, ir raštą patobulins , ir poreikį su draugu bendraut patenkins oi, kad tik priliptų jiem tai
Papildyta:

Žinau apie ką kalbi, būna ir mum taip

Aš sūnų vos įkalbėjau, kad į mokyklą nueitų. Klausiu, kodėl nenori, o jis- man šakės, šiandien Valentino diena, aš nenoriu širdelių ir nesakysiu jokių palinkėjimų...

Žinot, ir pas mus tas pats dabar. Bet aš tai bandau priskirti artėjančiam pavasariui. Pas mus tie paūmėjimai pavasarį ir rudenį dideli. Taip pat mes dabar sergam, tai ilgai esam namie, užsisėdėjom, nėra kur išsikrauti. O ypatingai , manau, tas paaištėjimas įvyko prieš 3 dienas, kai turėjo jam didelį stresą. Jis sudaužė didelę lėkštę su maistu. Niekada nemaniau, kad jis gali turėti tokią reakciją, nes sudaužęs yra daugelį dalykų. Bet šį kartą jis taip pradėjo rėkti iš baimės, kad galvojau jog susižeidė. Pasirodo bijojo, ką aš pasakysiu. Bet nuo to vakaro, mano vaikas kaip pakeistas. Visokie kvailiojimai, vaipymaisi, stiprūs rankų spaudimai, ar kokie įsirėmimai man barzda į kokią nugarą.