Įkraunama...
Įkraunama...

Kai labai knieti suduot

QUOTE(Fruzina @ 2008 10 01, 14:05)
Aš suprantu, kad ši tema apie mušimą vaikų, bet viskas siejasi, kadangi nesutinku, kai sako, kad mušti blogai, o visi kiti dalykai yra kaip ir paslėpti,nesureikšminami , ar buvo nubausti tėvai, jei vaikas pasiskūstų, jog jam sunku girdėt pastovų varymą ant jo senelių, pykčius, ginčius, nors tai tiesiogiai vaiko kaip ir neliečia, bet žalos ar nedaro jam. Va kur klausimas. Reiškia užplojau, liko mėlynė, aš būsiu baudžiama, kai vaikui draskau sielą, ne vieną minutę, bet ištisus metus,
niekas nebaus, esu teigiama prieš įstaymą. Man asmeniškai ir mušimas ir dvasinis vaiko pasaulio griovimas yra lygūs dalykai, negaliu išskirti kuris blogesnis, vienas palieka randą kune, kitas sieloj.

mušimą lengva užfiksuot, o va nepargarbos, nesantaikos, nemeilės niekas neįrodys, deja.
bet tai nereiškia kad vieną blogį galima teisint kitu, ar naudot logiką "juk būna daug blogiau".
Atsakyti
Na gerai, tarkim mes renkamės mažesnę blogybę iš dviejų blogybių ir kartais priimam sprendimą sąmoningai pliaukštelti per užpukaliuką. Ar tikrai tas sprendimas ne impulsyvus? Aptartas, apmąstytas ir nerandant kito sprendimo priimamas? Tikrai jis nėra spontaniškas, kantrybės netekimo momentas? Jei taip, tai valio. Mokam labai sąmoningai pasirinkti vieną iš blogybių.

Tačiau man įdomu sužinoti, koks yra amžius, kai vaiką jau galima auklėti mušimu ir kada jau nebegalima ax.gif Noriu tai išgirsti iš tų, kurios šią priemonę naudoja sąmoningai ax.gif Paskui išdrįsiu gal papasakoti savo asmeninius prisiminimus kiek man buvo metų ir kaip aš reagavau į tokias bausmes. Prisimenu jas gera. Deja gerai.

Dėl tėvų netinkamo elgesio su vaikais fiksavimo. Esu kelis metus dirbusi visuomeniniais pagrindais krizių centre ir teko susidūrti su labai įvairiais žmonėmis. Daugiausiai su patyrusiais smurtą. Nebuvo nei vieno, kuris fizinį smurtą patirtų nei iš šio, nei iš to. Pirmiausia prasideda nuo psichologinio smurto. Ir tai fiksuojama, tik deja mažai apie tai žino visuomenė, mažai apie tai kalba, o blogiausiai, kad niekas neišdrįsta nueiti iki teismų.
Atsakyti
QUOTE(RamuneM @ 2008 10 01, 20:01)
Na gerai, tarkim mes renkamės mažesnę blogybę iš dviejų blogybių ir kartais priimam sprendimą sąmoningai pliaukštelti per užpukaliuką. Ar tikrai tas sprendimas ne impulsyvus? Aptartas, apmąstytas ir nerandant kito sprendimo priimamas? Tikrai jis nėra spontaniškas, kantrybės netekimo momentas? Jei taip, tai valio. Mokam labai sąmoningai pasirinkti vieną iš blogybių.

dar kažin kas blogiau -- spontaniškas pliaukštelėjimas ar suplanuota ir apgalvota egzekucija g.gif kaip mano vaikystėj -- "va palauk, parvažiuosim namo, tada gausi diržo". bash.gif

QUOTE
Dėl tėvų netinkamo elgesio su vaikais fiksavimo. Esu kelis metus dirbusi visuomeniniais pagrindais krizių centre ir teko susidūrti su labai įvairiais žmonėmis. Daugiausiai su patyrusiais smurtą. Nebuvo nei vieno, kuris fizinį smurtą patirtų nei iš šio, nei iš to. Pirmiausia prasideda nuo psichologinio smurto. Ir tai fiksuojama, tik deja mažai apie tai žino visuomenė, mažai apie tai kalba, o blogiausiai, kad niekas neišdrįsta nueiti iki teismų.

tai krizių. bet kiek tokių nekrizinių šeimų, kur tiesiog marti ir anyta viena kitos nevirškina? arba tėvai vieną vaiką nuolat giria, o kitą bara?
Atsakyti
QUOTE(RamuneM @ 2008 10 01, 20:01)
Tačiau man įdomu sužinoti, koks yra amžius, kai vaiką jau galima auklėti mušimu ir kada jau nebegalima  ax.gif  Noriu tai išgirsti iš tų, kurios šią priemonę naudoja sąmoningai  ax.gif 

Mano nuomone(o ir is prisiminimu), dirza naudoti reikia pradeti nuo 2 metu, kai vaikas SAMONINGAI BEI PIKTYBISKAI bando savo galimybiu ribas. Be abejo, tai neturi buti uz isterijas ar atsisedima i bala schmoll.gif Dirzas turi buti paimamas TIK tada, kai buna n+k kartu isaiskinta, parodyta, pamokyta, o klausymo rezultatu buna 0. Pvz, rasiau kitoj temoj, mano mama eme dirza tada, kai SAMONINGAI bei piktybiskai ieskojau vaistu, nuo kuriu buvau apsinuodijusi, lipau, koriausi, nors jie buvo paslepti aukstai, net prirakinti tokiu baro raktu. Butent tada man buvo iskarstas kailis dirzu, kurio beje as pati neprisimenu siandien, tad naturalu, kad nei nuoskaudos, nei kokio pykcio nelaikau. As savo vyresniji sunu musiau irgi kazkur panasiai dvieju metu, kai jis SAMONINGAI bei piktybiskai, nors buvo paaiskinta, pamokyta, parodyta, kiso plauku sagtukus i elektros rozete. Tarybiniais metais nebuvo nei apsaugu, nei kitu priemoniu, taciau tas musimas itakos turejo, nes sunus bijojo tu rozeciu bet kur nuejes.
O musimas kaip auklejimo priemone turi baigtis kazkur 7-8 metu, nes tikrai jau vaikas viska supranta, jam jau pakanka ir normalaus paaiskinimo, ir pabarimo, ir "lipimo ant sazines". Jei teveliai su musimu tilptu i tokius laiko remus-ne vienas nuoskaudos del perimo dirzu tikrai nejaustu. Blogiausia tas, kad tevai peria dirzu net paauglystej, o tai jau tikrai skaudziai paveikia besiformuojancia asmenybe.

QUOTE(sena niekšė @ 2008 10 01, 20:14)
dar kažin kas blogiau -- spontaniškas pliaukštelėjimas ar suplanuota ir apgalvota egzekucija g.gif kaip mano vaikystėj -- "va palauk, parvažiuosim namo, tada gausi diržo". bash.gif

O man kaip tik atrodo, kad blogiau yra spontaniskas musimas, nes jis tada gaunasi kaip tevu nesusivaldymas, isterija, kantrybes pritrukimas, nebandymas kitu auklejimo priemoniu. Vis tik lupti dirzu-nera taip lengva ir paprasta, kaip gali atrodyti is sono pasiklausius cia musu kalbu. Ir vel pasikartosiu, nusibodau jau as jums biggrin.gif , bet dirzo emimas turi buti apgalvotas, kai yra isbandyta visos priemones ir jos neveiksmingos. Tada iskarsus kaili sirdyje nelieka nieko, tik saltas isskaiciavimas-darau savo vaiko labui. Vel duosiu ta pati savo pvz:vyresniajam sunui kaili dirzu iskarsiau tik po kokio pusvalandzio, kai buvo apsaugos pagautas vagiant. Per ta pusvalandi turejau laiko apmastyti, ar reikia dirzo, kokianauda jis duos, o gal pabandyti dar kreiptis i jo sirdi. Pasirinkau dirza-ir nesusivyliau. Vagystes pas mus baigesi thumbup.gif Ziurint i ateities perspektyvas-isgelbejau sunu nuo kalejimo.
Atsakyti
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 10 02, 07:20)
bet dirzo emimas turi buti apgalvotas, kai yra isbandyta visos priemones ir jos neveiksmingos.


Negaliu pritarti, bet negaliu ir prieštarauti, nes maniškė dar maža ir tokios patirties neturiu. Bet tame bent jau logikos yra, kad mušimas tai pati kraštutiniausia priemonė, o ne koks tarkštelėjimas tai ten tai šen kai ant seilės užplaukia. Aišku, taip norėtųsi, kad tų kraštutinių priemonių nė vienam vaikui neprireiktų.
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 10 02, 07:20)
dirza naudoti reikia pradeti nuo 2 metu, kai vaikas SAMONINGAI BEI PIKTYBISKAI bando savo galimybiu ribas.

Niekada nesutiksiu, kad vos dvejų sulaukęs vaikas gali būti piktybiškas. Tai natūralus jo raidos procesas - nusistatyti ribas ir už tai mušant galima vaiką suluošinti.
Atsakyti
QUOTE(nendrelė @ 2008 10 02, 09:44)
Negaliu pritarti, bet negaliu ir prieštarauti, nes maniškė dar maža ir tokios patirties neturiu. Bet tame bent jau logikos yra, kad mušimas tai pati kraštutiniausia priemonė, o ne koks tarkštelėjimas tai ten tai šen kai ant seilės užplaukia. Aišku, taip norėtųsi, kad tų kraštutinių priemonių nė vienam vaikui neprireiktų.
Papildyta:

Niekada nesutiksiu, kad vos dvejų sulaukęs vaikas gali būti piktybiškas. Tai natūralus jo raidos procesas - nusistatyti ribas ir už tai mušant galima vaiką suluošinti.


Man atrodo pirma reiktu gerai isiskaityti apie ka eina kalba, ar apie ka kalbama...
Niekas nesako kad vaika reikia musti kai neturi ka veikti.. kalbama apie tai jei yra reikalas, ar jau nebeturi kitos iseities, tik pasiimti dirza... O kalbant apie psichologus tai as ju nesibaidau, jei kada gyvenime tektu vesti savo vaika tai tik su rimta priezastimi, o neseip jei uzejo isterijos priepolis, ji galima greitai nugesinti...
Vienu zodziu pasaka be galo... doh.gif
Atsakyti
QUOTE(nendrelė @ 2008 10 02, 09:44)
Niekada nesutiksiu, kad vos dvejų sulaukęs vaikas gali būti piktybiškas. Tai natūralus jo raidos procesas - nusistatyti ribas ir už tai mušant galima vaiką suluošinti.

Laika nurodziau apytiksli. mirksiukas.gif Stai antro sunaus lupti visai nereikejo, nei dvieju, nei triju, nei ketveriu metu. Nu pakako jam tu n+k kartojimu, nebuvo jokiu piktybiskumu. Taip kad palyginti tikrai turiu ka, ir nesutiksiu, jog tai naturalus jo raidos procesas schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 10 02, 08:20)
O musimas kaip auklejimo priemone turi baigtis kazkur 7-8 metu, nes tikrai jau vaikas viska supranta, jam jau pakanka ir normalaus paaiskinimo, ir pabarimo, ir "lipimo ant sazines". Jei teveliai su musimu tilptu i tokius laiko remus-ne vienas nuoskaudos del perimo dirzu tikrai nejaustu. ...
Vagystes pas mus baigesi thumbup.gif Ziurint i ateities perspektyvas-isgelbejau sunu nuo kalejimo.

Buvau mušama kaip Jūs čia išdėstėt, tol, kol buvau maža... verysad.gif Mamos požiūris dėl mušinimo buvo lygiai toks kaip Jūsų. Atsimenu viską. verysad.gif Nuoskaudos yra. verysad.gif Gan gilios. verysad.gif
Savo vaikų nemušiau už nieką. Ir nemušiu. Nes pati ant savo kailio patyriau ir esu įsitikinusi, kad mušimas nėra auklėjimo priemonė, o tik vaiko žalojimas bei tėvų kvailas mąstymas, kad tai yra auklėjimas.
Todėl dalyvauj šioje diskusijoje. Skaitant Jūsų pamastymus mušimo tema pakyla prisiminimai ir užverda kraujas... verysad.gif
Kadangi netikiu, kad diržas auklėja, jo neprireikia net ir esant ypatingoms situacijoms. Nėra tokios situacijos, kurioje nebūtų spendimo, išskyrus diržą. Tai tėvų nesugebėjimas ieškoti ar rasti sprendimą. unsure.gif

Dėl vagysčių: jeigu būtų laiku vaikui tinkamai paaiškinta, kad yra vagystė, kodėl negalima vogti, nereikėtų vėliau imti diržo. Net ir po paaiškinimų jeigu vagia, tolesnis gylesnis tikinimas, aiškinimas, nuoseklus ir nenutrūkstantis, padarys įtaką. Dar didesnę įtaką padarys gyvas tėvų ar kitų žmonių pavyzdys. smile.gif

Jeigu vaikas nevagia tik dėl diržo, tai nėra jokio užtikrinimo, kad jis nebevogs. Kito nuosavybės gerbimui turi būti vidinis įsitikinimas, o ne motinos mosikavimas diržu... rolleyes.gif Užaugusių tokio auklėjimo pavyzdžių pilna: neviršija greičio, jeigu stovi policininkas, nevagia, jeigu yra apsauga, nemuša, jeigu bijo atgal gauti, mokosi, nes bijo dvejeto... Rezultatai akivaizdūs rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Karolytė @ 2008 10 02, 13:21)
Mamos požiūris dėl mušinimo buvo lygiai toks kaip Jūsų.  Atsimenu viskąverysad.gif Nuoskaudos yra. verysad.gif Gan gilios. verysad.gif
Skaitant Jūsų pamastymus mušimo tema pakyla prisiminimai ir užverda kraujas...  verysad.gif
Kadangi netikiu, kad diržas auklėja, jo neprireikia net ir esant ypatingoms situacijoms. Nėra tokios situacijos, kurioje nebūtų spendimo, išskyrus diržą. Tai tėvų nesugebėjimas ieškoti ar rasti sprendimą. unsure.gif

Matau, ka ta diskusija yra be galo, be krasto. Blogiausia, kad komentatoriai nepaskaito iki galo, o pasisako per savo istorijos, savo patyrimo prizme. 4u.gif Modeliuoja situacija pagal savo nuoskaudas.
As nezinau, uz ka jus muse mama, nezinau, kaip muse, tad prasom jos netapatinti su manimi 4u.gif
Del neskaitymo iki galo-turiu DU(tris, bet maziuko dar neskaiciuokim) vaikus. Juk mama, t.y. as, nepasikeite, poziuris i auklejima nepasikeite, i gyvenimo vertybes taip pat nepasikeite. Tad kodel vienam TEKO imti dirza, o kitam ne?
Del vagystes ir aiskinimu-jau aiskinau n+k analogiskose temose, nesikartosiu, nematau prasmes.
Del baimes policininku, dvejeto-valio, jei tam tikram amziaus tarpsniui tai tinka ir mus privercia mastyti-sutinku, kad baime turi buti. Ateis laikas, kai tos baimes neliks, o atsiras supratimas, tad laikysimes taisykliu pagal supratima.(tas pats pvz del greicio-buvau steudente, tad nevirsijau greiciau del policijos, dabar esu triju vaiku mama, tad nevirsiju greicio del ju saugumo 4u.gif )
Atsakyti
QUOTE(Karolytė @ 2008 10 02, 12:21)
Buvau mušama kaip  Jūs čia išdėstėt, tol, kol buvau maža...  verysad.gif Mamos požiūris dėl mušinimo buvo lygiai toks kaip Jūsų.  Atsimenu viską.  verysad.gif Nuoskaudos yra. verysad.gif Gan gilios. verysad.gif
Savo vaikų nemušiau už nieką. Ir nemušiu.

verysad.gif gerai, kad teko padalyvaut šioj temoj, jaučiu man ranka nepakils mušt vaiką...
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti