Sveikutes mergaites
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
Kazin kur musu nasata, kap jai sekas?
Tanler su gimtadieniu tavo dukryte
Sveikutes mergaites
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
Kazin kur musu nasata, kap jai sekas?
Sveikutes mergaites
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
Kazin kur musu nasata, kap jai sekas?
QUOTE(monikam @ 2011 02 22, 11:10)
Tanler su gimtadieniu tavo dukryte
Sveikutes mergaites
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
Sveikutes mergaites
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
Galvojau apie tave nuo ryto
kad jau vasario pabaiga, o tu sakei eisi.sekmes tau kuo dideliausios
Viskas bus gerai. Laukiam ataskaitos.
Tiesa, sveikinu Tanler panytę-uogytę su tortadieniu.
Kumpiene, man tavo fotkė irgi
Kumpiene, man tavo fotkė irgi
Aciu uz palaikyma, butinai pranesiu naujienas
QUOTE(Laureanza @ 2011 02 21, 18:12)
viskas nebeliko nieko,vezima siandien nupirko...o jus tos kurios neaugintus angeliukus praradot,ar pasilikot kazkokius atsiminimus:nuotraukeles su pilvukais,rubelius ruostus ar siaip kokius daikciukus? 
Aš pasilikau viska, viską sukėliau ant aukšto ir tikiuosi kažkada išpakuoti. Gal dėl to kad tai buvo mano pirmas ir labai lauktas vaikelis, viskas kas su juo susiję man yra labai svarbu tiesiog ranka nekilo kažkam atiduoti. O nuotraukyčių ir aš turiu, jos man pačios gražiausios, kiekviena diena pasižiūriu ir prisimenu tas laimingas akimirkas kai jį nešiojau.
QUOTE(Vertebra @ 2011 02 21, 21:32)
Kas liečia apklausą, papasakosiu savo patirtį. Dar ligoninėje skatinant gimdymą buvau visiškam sumišime, norėjau vieno, kad tik viskas greičiau pasibaigtų. Tuo metu viskas atrodė tarsi baisus košmaras ir pagimdžius man palengvės. Bijojau išprotėti, norėjau kad greičiau jį iš manęs išimtų, nenorėjau net į jį žiūrėti.... tuo metu man taip atrodė, kad bus lengviau.
Visa laimė kad pasitaikė neabejingos KMUK dartbuotojos. Tiek akušerė tiek gydytoja kuri priiminėjo gimdyma mane atvedė į protą ir patarė visgi atsisveikinti su sūnum, pamatyti jį, apkabinti. Taip pat ir KMUK psichologė, kuri patarė mums patiems palaidoti sūnų, o ne palikti viską tėvams.
Tai visgi, mano atveju pagalba iš šalies man buvo reikalinga, nes buvau silpna, sumišusi, ir jei nebūčiau to padariusi dabar man būtų daug sunkiau, turbūt iki gyvenimo galo galvočiau kaip jis atrodė, ir gailėčiausi kad su juo neatsisveikinau.
Ir visą laiką liksiu dėkinga ligoninės personalui, kad mums padėjo.
Papildyta:
QUOTE(Limour @ 2011 02 22, 10:40)
Jai jausmų jausti ir nereikia....
QUOTE(žvelsa @ 2011 02 22, 10:44)
Merginos ko jūs taip audringai sureagavot į pasiūlymą užpildyt klausimyną?
100 proc. sutinku
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 21, 19:33)
Man taip pagailo to vaikiuko, kuris isejo ir isejo.. ir net mama ji nori pamirst kaip bloga sapna.. 
eik atsigulk salia kapo ir gulek jei tau pades
... o tu ilindai i jos sirdi? ar ji tau tikrai gali pasakyt kaip jauciasi?palaidojau dukryte, po to 20 savaiciu persileidau ir zinai man tikrai butu lengviau jeigu nebutu to kapo, as gyvenu su gyvais ir del gyvu, mirusiojo likimo nepakeisiu ar gyva isirausciau i zeme ar i kosmosa be raketos kilciau. Ir ta netektis nera kazkoks palaimingas zenklas ar kazkoks apsireiskimas, kad tu turi gyventi taip ar kitaip ir cia smerkt kito nereik kai nesi jo kailyje
kartais pikta kai esat tokios greitos smerkti ir deklaruojat va as esu angelo mama ir manes nieks nesupras? nedekit sau aureoles, nesat sventos, esat tokios pat mirtingos kaip visos. Vienos kencia del mirusiu, kitos del gyvų.
Tiesiog mergaites nepraraskit zmogiskumo ir del netekties nesidarykit savanaudes .
Netaikau kazkam konkreciai, bet tie purkstavimai ko cia apacioj kabo, ko cia lendi jei vaiko nelaidojai...
QUOTE(monikam @ 2011 02 22, 10:10)
O as siandien labai nerimauju, prastai miegojau ir anksti atsikeliau nors iseigine. Po pietu vaziuoju i ligonine, i pasimatyma su savo stebukleliu, taip noriu isgirsti tik geru naujienu
laukiam naujienu is pasimatymo
QUOTE(lairam @ 2011 02 22, 10:02)
Visiškai nesutinku, kad turiu būti pati pačiausia (kalbu apie save, nes visos mes skirtingos) ir nesu. jeigu ir turiu kažkokią žymę, tai tik pati sau, o kiti gyvena savo gyvenimus. O ir turi taip būti. Asmeniškai man tai net ir nereik, kad manęs gailėtusi kažkas. Niekad neužmiršiu, bet labai noriu gyventi toliau, džiaugtis gyvenimu, vaikais, vyru namais.
Limour, nesuprantu, vienam poste sakau, kad reikia grebti kitu jausmus, kitam jau aiskini, kad as savanaudiskai reaguoju. Tai prasau ir tu gerbk mano jausmus- kaip jau reaguoju taip. Tai naturalu ir apsimetineti nesiruosiu. Ka jauciu ta ir rasau - to cia ir atejome. Visos su skirtingomis nuomonemis.
QUOTE(rugsėjė @ 2011 02 22, 10:31)
eik atsigulk salia kapo ir gulek jei tau pades ... o tu ilindai i jos sirdi? ar ji tau tikrai gali pasakyt kaip jauciasi?
... o tu ilindai i jos sirdi? ar ji tau tikrai gali pasakyt kaip jauciasi?Ar as kuriame sakinyje parasiau kad smerkiu ja? Kad ilindau i sirdi? As tik apie ta maza angeleli kalbejau
Ir beje- kapo jis neturi, tad ir atsigult nera kur salia jo As gerbiu kitu nuomone. Gal is tiesu esam kai kurios sviezios mamytes, todel reaguojame karstai. Ir su ta anketa nenoriu tureti nieko bendra. Pasijauciau nesmagiai, kai kazkas ilindo ir paprase uzpildyt anketa. Sureagavau taip kaip sureagavau. O jei kazkas pazista ta psichologear psichiatre- valio, gal is ankto ir nurodet kur galima ilysti, i kokia tema ateiti su savo anketom.
Rugsėja, iš dalies sutinku, iš dalies nesutinku. Kiekviena savaip galvoja, kiekvienai kitaip atrodo.
Sutinku su tuo, kad nėra ko smerkti, kad kažkas nori arba nenori pamiršti ir panašiai. Nu ir kas čia blogo, kad moteris džiaugiasi gyvu vaiku ir nori gyventi toliau? Asmeniškai man kapo galėtų ir nebūti. Prisimenu namie, uždegu žvakelių namie ir neturiu poreikio kiekvieną dieną raudoti kryžių apsikabinus kapinėse. Kitom gal kitaip...
Dėl to, kad geriausiai mane supranta tik tie, kam atsitiko panašiai, tai ir toliau taip galvoju. Vėlgi sprendžiu tik iš savo varpinės. Juk daug dalykų iki galo nesuprasime, kol nesame toje košėje. Galime užjausti neįgalų žmogų, bet tik jis pats žino ir tik tokie patys supranta, kaip jam yra arba sunku, arba lengva. Galime užjausti šeimą kuri augina sergantį vaikelį ir sakyti, kad jiems yra geriau negu mums, nes jie vat turi gyvą, o aš angelo mama. O būtų gyvas, tai jau žiūrėčiau, mylėčiau ir dėkočiau nežinau kam už tai, kad gyvas. O gal kai kuriais atvejais yra geriau būti angelo mama? Turi galimybę atsitiesti, susigyventi užsimiršti ir eiti pirmyn ir pati, ir vaikas nesikankina. Taigi ir mano parašymas, kad mane geriausiai supranta tik tie, kas tai išgyveno asmeniškai man yra logiškas. Anksčiau pati to nesupratau, tai kodėl dabar turi mane visi suprasti? Neturi... O man ir nereikia... Man geriau, kai į akis nelenda it įkyriai neklausinėja...
Sutinku su tuo, kad nėra ko smerkti, kad kažkas nori arba nenori pamiršti ir panašiai. Nu ir kas čia blogo, kad moteris džiaugiasi gyvu vaiku ir nori gyventi toliau? Asmeniškai man kapo galėtų ir nebūti. Prisimenu namie, uždegu žvakelių namie ir neturiu poreikio kiekvieną dieną raudoti kryžių apsikabinus kapinėse. Kitom gal kitaip...
Dėl to, kad geriausiai mane supranta tik tie, kam atsitiko panašiai, tai ir toliau taip galvoju. Vėlgi sprendžiu tik iš savo varpinės. Juk daug dalykų iki galo nesuprasime, kol nesame toje košėje. Galime užjausti neįgalų žmogų, bet tik jis pats žino ir tik tokie patys supranta, kaip jam yra arba sunku, arba lengva. Galime užjausti šeimą kuri augina sergantį vaikelį ir sakyti, kad jiems yra geriau negu mums, nes jie vat turi gyvą, o aš angelo mama. O būtų gyvas, tai jau žiūrėčiau, mylėčiau ir dėkočiau nežinau kam už tai, kad gyvas. O gal kai kuriais atvejais yra geriau būti angelo mama? Turi galimybę atsitiesti, susigyventi užsimiršti ir eiti pirmyn ir pati, ir vaikas nesikankina. Taigi ir mano parašymas, kad mane geriausiai supranta tik tie, kas tai išgyveno asmeniškai man yra logiškas. Anksčiau pati to nesupratau, tai kodėl dabar turi mane visi suprasti? Neturi... O man ir nereikia... Man geriau, kai į akis nelenda it įkyriai neklausinėja...
QUOTE(Limour @ 2011 02 22, 10:40)
Jai jausmų jausti ir nereikia.... kaip ir nereikia galilėtis to Angelėlio ... jis pasirinko tokį kelią, o ne už jį kas nusprendė...
Mielai sudalyvausiu, atsiųsiu Jums sa vo duomenis.
... jis pasirinko tokį kelią, o ne už jį kas nusprendė...Mielai sudalyvausiu, atsiųsiu Jums sa vo duomenis
.sveikutes,
su tavo nuomone visiskai.Vertebra Mielai pasidalinsiu savo patirtimi ir uzpildysiu anketa.
Mano nuomone tai tikrai geras zingsnis ir as ji labai vertinu ir sveikinu, svarbu, kad butu geras darbas ir pasitarnautu praktikoje.
Is savo patirties galiu pasakyti, kad man labai reikejo ta akimirka zmogaus kuris mane palaikytu, kuris blaivia galva padetu susivokti , nesvarbu ar tai butu buvusi psichologe ar kunigas ar vienuole kokia.Taip buvo artimieji bet jie irgi to nepatyre nezinojo kaip reaguoti ir elgtis, taip sulaukiau ir silto apkabinimo is kito skyriaus daktares ir labai dziaugiuosi uz tai.
O kas liecia vaikucio atminima, manau kiekviena elgiames pagal save, tik svarbiausia nereikia su savimi vilkti skausmo reikia susigyventi su juo, nes nuo to ir kitos ligos atsiranda.As turiu ir nuotrauku su nestumu ir echo nuotrauka isireminusi, vis paziuriu, jei reikia nubraukiu ir asara, bet palikau tai praeityje, nes nieko nebepakeisiu, o uzmirsti niekad neuzmirsiu.
Tanler Valerijai
Monikam
viskas bus gerai, sekmes, graziu, siltu emociju 
Labas rytas.Aš tai užpildžiau tą anketą ir išsiunčiau.Labai noriu ,kad kitoms mamytėms galėtu tai padėti.Nes aš pati po laidotuvių internete ieškojau informacijos kai išgyventi skausmą po netekties .O radau tik šį forumą,ir tuo labai džiaugiuosi
QUOTE(Limour @ 2011 02 22, 09:40)
Ogi nieko. Nes pati galvoji tik apie save, kas MAN iš to, kas apie MANE galvoja, kaip AŠ jaučiuosi... o ji tave apkabino. Vertėtų pasidžiaugti tuo, kad apkabino. O tai, kad nuėjo... o ką ji turėjo daryti? Gyventi pačios gyvenimą ir problemas? Ji turi savo gyvenimą... O tau padėjo, kiek galėjo
.Kai kas nesupranta ka noriu pasakyti
kad as jokiu jausmu nepajauciau kai ji mane apsikabino. Ar butu apsikabinus ar ne- jausmai butu tie patys. Ta ir norejau pasakyti- gal man nereikia svetimu zmoniu jausmu, gal tiesiog esu toks zmogus. O rasau- TAIP, apie save sioj situacijoj. Kitai gal kitaip butu buve.
