QUOTE(Limour @ 2011 02 22, 09:40)
Jai jausmų jausti ir nereikia.... kaip ir nereikia galilėtis to Angelėlio

... jis pasirinko tokį kelią, o ne už jį kas nusprendė...
Mielai sudalyvausiu, atsiųsiu Jums sa vo duomenis

.
Mano supratimu, esi pernelyg kategoriška. Savanaudiškumas tokioje situacijoje mažai padės

.
Ogi nieko. Nes pati galvoji tik apie save, kas MAN iš to, kas apie MANE galvoja, kaip AŠ jaučiuosi... o ji tave apkabino. Vertėtų pasidžiaugti tuo, kad apkabino. O tai, kad nuėjo... o ką ji turėjo daryti? Gyventi pačios gyvenimą ir problemas? Ji turi savo gyvenimą... O tau padėjo, kiek galėjo

.
Šita dama laidojo mano vaiką, taip pat rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikučiais, juos lanko, organizuoja įvairias gerumo akcijas.
Mamytės, suprantu, kad mes lyg ir turėtumėm būti pačios pačiausios, labiausiai užuojautos ar dėmesio nusipelniusios, bet gal taip nesusireikšminkim

... patikėkit, praeis dar kažkiek laiko, niekam nebebus įdomi jūsų praeitis, gal net artimiems draugams nebesinorės jūsų klausti, kaip laikotės, kaip gyvenate dėl būtent tokios jūsų pačių reakcijos. O jums gyventi reikės... ir tik nuo jūsų pačių priklausys, kokia bus tolimesnio gyvenimo kokybė

...
...tiesiog norisi daugiau šilumos, meilės, gėrio ir grožio įžvelgti net tokiose, sakykim, skaudžiose akimirkose... pabandykit... tikrai pavyks

...
QUOTE(rugsėjė @ 2011 02 22, 10:31)
eik atsigulk salia kapo ir gulek jei tau pades

... o tu ilindai i jos sirdi? ar ji tau tikrai gali pasakyt kaip jauciasi?
palaidojau dukryte, po to 20 savaiciu persileidau ir zinai man tikrai butu lengviau jeigu nebutu to kapo, as gyvenu su gyvais ir del gyvu, mirusiojo likimo nepakeisiu ar gyva isirausciau i zeme ar i kosmosa be raketos kilciau. Ir ta netektis nera kazkoks palaimingas zenklas ar kazkoks apsireiskimas, kad tu turi gyventi taip ar kitaip ir cia smerkt kito nereik kai nesi jo kailyje
kartais pikta kai esat tokios greitos smerkti ir deklaruojat va as esu angelo mama ir manes nieks nesupras? nedekit sau aureoles, nesat sventos, esat tokios pat mirtingos kaip visos. Vienos kencia del mirusiu, kitos del gyvų.
Tiesiog mergaites nepraraskit zmogiskumo ir del netekties nesidarykit savanaudes .
Netaikau kazkam konkreciai, bet tie purkstavimai ko cia apacioj kabo, ko cia lendi jei vaiko nelaidojai...
Labai pritariu sitiem postam

(o perskaicius rugsejes posto pirma sakini - net juokas sueme). Nereikia cia audringai reaguoti i tai, kad studente paprase uzpildyti anketa. Ir nereikia jaustis pasaulio bamba. Toks jau neteisingas tas gyvenimas. Kazkuri teisingai sake, kad senesnes mamos sureagavo ramiau i sita diskusija. Bet turbut tikrai praejes laikas leidzia ir blaiviau ir ramiau paziureti i viska...... Nebukit piktos ir nelinkekit kitiem blogo... Pradekit galvot apie teigiamus dalykus savo gyvenime. Gyventi reikia su tais, kurie salia jusu... Kiekvienam zmogui yra skirtas jo kelias, jo dziaugsmai ir jo tragedijos.
As dar dabar pamenu, kaip po netekties, ejau darytis kazkokiu tyrimu i ligonine ir susitikau pazystama gydytoja, ir kaip ji nieko nesako, o tik apsikabino...