QUOTE(ada21lt @ 2011 02 17, 13:57)
nu va, dekui uz mano minciu iliustracija

, kazin kiek taip mastanciu

, jauciu nesuklysiu labai, jei pasakysiu -dauguma

Kazkaip zmn nemato pienuko mato papa

Juk ne seksu su vaiku uzsiimineji ,o maitini, tai kodel gi maitinti 3 m vaika nenormalu, ka jiems valgyti nereikia

O maitint savo pienuku reiktu idealiu atveju tiek kiek vaikelis noretu ir nepradekit apie 18 metu ir ejimus i sokiuis....O jei smegenyse pas mus biski viskas sujaukta ir kudikio zindymas asociaojasi su kazkuom kitu, tai jau musu problemos, ne pacio reiskinio blogumas
Pritariu Jums ada21lt, kad Lietuvoj yra dauguma mastanciu kad zindymas ilgiau nei metus yra kazkas nenormalaus. As is savo paciu artimiausiu zmoniu daznai girdziu:tai tikriausiai ir i mokykla su papu isleisi"o dar geriau, tai, kad vienas artimas zmogus man pasake, kad as tvirkinu savo vaika, kitas su cigone palygino, mat jos ilgai vaikus zindo.
Zinot, as kai susitinku su kitom mamom tai pasijauciu toookia tundra, ju vaikai su auklem auga arba darzeliuose, jos daro karjera, keliones, vakareliai ir t.t. O as sedziu su vaiku+dar ji tebezindau. kai susitinkam tai ir paklausia:"Tu vis dar....?" ka as jom galiu pasakyti????? Nejau pulsiu paskaitele pravesti apie zindymo nauda? manau, kad protingi zmones ir taip turetu suprasti, kad tai yra geris, o ne kazkas neigiamo ir smerktino.
Is tikruju, as niekada nemasciau, kad tiek ilgai zindysiu sunu. Na maniau, kad bent metus, bet maciau, kad sunui reikia zindziau ir toliau nors teko visko isgirsti, bet kazkaip atlaikiau. Paskui galvojau, na 2metai ir bus stop. atejo 2metai, maciau, kad sunui reikia kaip oro, nesiryzau nutraukti. O ir pati matau, kad man daug lengviau ji zindyti nei kokius kelis menesius gyventi itampoje ir neduoti vaikui to, kas jam taip svarbu.
Kartais as pradedu galvoti, kad gal as pati turiu per mazai ryzto, kad gal tikrai per daug pataikauju sunui, bet esu 100% tikra, kad tai itakoja aplinkiniu spaudimas. As jau tiek prisikaiciusi apie ilgo zindymo nauda, bet kai kas numeta toki komentara:" Na galvojom, kad tu protingesne, tiek zindyti vaika nenormalu, tu ir vaika traumuoji ir pati kazkokia daraisi....
ir tikrai nemanau, kad kada nors bus geriau, todel, kad bent jau mano tevu kartos zmones labai retai kada pasakys gera zodi zindymo klausimu. mano mama man sako:"As tave tik menesi zindziau, o ka neuzaugai? " Uzaugau, tik zinot is vaikystes ka prisimenu, ne mama ar teti, o mociute ir seneli, ne atostogas su tevais, o parduotas vasaras kaime. mano tevai gyveno savo gyvenima, mokesi, keliavo, o mes buvom auklejamos kitu. Prisimenu daug skaudziu akimirku, kai norejosi buti su tevais, vaziuoti kur, o tau pasakydavo, ne dabar, su jumis per daug vargo...
O man buvimas su vaiku - dziaugsmas, as ji matau kiekviena diena, vis ka naujo suzinau. Pavargstu tikrai ne nuo zindymo ir buvimo su vaiku, o nuo buities nes vyras daug dirba ir gryzes i namus nieko nebenori daryti.
Jei galeciau, tai as sau motinystes atostogas iki kokiu 7 metu pasidaryciau nes taip norisi buti su sunum, kad paskui niekada netektu gailetis, kad tiek mazai laiko skyriau vaikams.