Sveikos,
Tikrai dekui visoms uz patarimus:) Na as ir manau, kad vaika svetimoj aplinkoj palikti yra nezmoniska...Nezinau cia Lt, man tarybine tvarka dar, kai mama ateina, vaika igruda ir pati islekia vos ne visai dienai... As taip negaliu ir tegul man sako psichologai, ka nori, kad vaikas ipras, kad mama salia ir t. t, bet vaikas turi teise bent zinoti, kur tualetas, kokie zmones ji sups. Ypac, kai matau, kad mano mazius ne is tu, kurie trokstu darzelio, vaiku... As jau puse metu jam kalbu apie darzeli, jo dienotvarke, kad cia jo darbas bus ir t.t, einam ten ir kieme pazaisti.Is tikruju as ir pati lb stresuoju, vakar vyras net man sako: "tai gal tu isvis neik i darba, buk su sunumi, juk pinigu mum uztenka:)... "
Beje, suzinojau, kad darzelis nedirba birzeli, tai isvis ar verta tada sunu i ji vesti del triju savaiciu, juk nuo rugsejo bus vel ta pati adaptacija
Atsiprasau, kad uzemiau vieta darzelio tema...
Bent susipažinti reikėtų su aplinka. Man neleido irgi būti, o aš pasakiau, kad būsiu, nes aš geriau vaiką pažįstu. Ir buvom pirmą dieną dvi valandas kartu. Kitą dieną pabuvau, paskui išėjau 10 min. Trečią dieną vėl šiek tiek pabuvau ir jau išėjau 20 min. Man kažkaip padėjo, kad kai išeidavau būdavau linksma, ir kai pareidavau irgi būdavau linksma (aišku čia tik išorėje taip, bet kad vaikas patikėtų, kad čia viskas tvarkoj). Ir ketvirtą dieną atėjom, nurengiau, nuvedžiau, pabučiavau ir atsisveikinau. Kažkaip nekankindavau kaip kitos po pusę valandos. Nors ir kaip širdį skaudėjo. Priprato per kokias dvi savaites ir nuo tada į darželį eina noriai. Ir Jums sėkmės, svarbiausia nepabėgti. 
