QUOTE(negriuke @ 2011 06 20, 12:32)
Mergaitės, jau savaitė beveik kaip nebemaitinu, klausiu sūnelio, tu jau didelis, nebevalgai ni-ni. Sakau jau reikia tau tortą pirkti nujunkimo proga, tai jau nebeprašo ni-ni, o sako kada bus mano šventė.

Ir man nieko nei truputėlio neskaudėjo, jokių guzų ir pan. nors pienelis bėga kai paspaudžiu.
Ar žinot kokių tradicijų, kaip atšvesti nujukymą.
Kaip miela
Smagios visgi tokios akimirkos, nors gal kiek ir liudnos mums, mamoms, nes tada supranti, kad vaikelis jau isties UZAUGO!.
Ar paminejot kazkaip si ivyki?
Megstu A.Zarskaus knygeles, vienoje is ju siek tiek aprasomi ritualai, gal kitoms bus idomu pasiskaityti - siaip, bendru ziniu bagazui papildyti
Virsmu Knyga
(apie nujunkyma psl 438).
QUOTE(mazute2008 @ 2011 06 24, 10:49)
As isitikinau tarp kokiu buku zmoniu as gyvenu.
Tik kantrybes ir...ignoravimo galima palinketi. Nors vargu ar as pati sugebeciau ignoruoti, mieliau kokios informacijos paskaitymui suteikciau

Man patinka apie tai kalbeti. Norisi, kad ir kiti bent siek tiek sviesesnemis mintimis matytu ta ypatinga mamos ir vaiko rysi.
We are the only species of mammal that doubts our ability to give birth. It's profitable to scare women about birth. But let's stop it. I tell women: Your body is not a lemon. Ina May Gaskin