QUOTE(caralaite @ 2011 02 26, 10:46)
Apie tai jie (pašnekovai

) kalbėjo per knygos aptarimą mugėje. Kad baroko laikais dar nebuvo būdinga manyti jog tu svarbius dalykus savo gyvenime renkiesi ar tavo paskirtis šioj žemėj - padaryti ką nors išskirtinio. Jie tiesiog gimdavo priklausydami savo sluoksniui ir stendavosi nugyventi gyvenimą "atitinkamai". No more, no less. Gal tai ir jaučiasi skaitant knygą?..
Aš "Silva Rerum II" dar neturiu, bet labai stengsiuos paskaityt, nes pirmoji mane sužavėjo.
Būtų buvę įdomu paklausyti diskusiją mugėje
Priklausymas savo luomui nuo gimimo ir su tuo gaunamos teisės ir pareigos, kurios per daug nekvestionuojamos - taip, tas knygoje yra. Tas ir nestebina, natūralu tam laikotarpiui.
Bet aš turiu omeny daugybę autorės kuriamų lemtingų atsitiktinumų ar sutapimų, kurių šioje knygoje gausu. Per daug neišduodant siužeto detalių - pvz., pirmame skyriuje aprašoma, kaip į miestą vežime atkeliauja maru užsikrėtusi žiurkė. Ją jau nori pagauti katinas, bet jis prieš puldamas dar akimirką pasimėgauja būsimu grobiu, o to užtenka, kad jį kaip tik tada pačiuptų kiemsargis, kuris gaudo benamius katinus, vykdydamas miesto vaito įsakymą. Ir žiurkė pasprunka, pradėdama platinti marą.
Pati autorė vis įterpia frazę "kas būtų, jei būtų buvę" - jei kažkas vis dėlto būtų atvėręs savo namų vartus, ar jei tas svarbus laiškas būtų patekęs adresatui, ar kažkas tiesiog būtų užsirišęs batų raištelius.