Knygų skaitytojų klubas, 73 tema

Tai juk neseniai kalbejom apie tai, turbut pamirsai Administratoriai smarkai apvale foruma, dauguma senu temu buvo istrintos, tarp ju ir beveik visos musu diskusijos Tai ir nuorodas svetaineje paskui istryniau, nes jos nebeveike.

Aha, kažkaip buvau įsitikinus, kad būtent ta diskusija išliko, ech gaila

http://knyguziurkes....2011/02/21/dar/ yra šiek tiek Sabaliauskaitės iš mugės


na, be autorės ar autorinių teisių turėtojų sutikimo nelabai galima. reiktų pasidomėti šios knygos atsiradimo istorija, gal koks konkursas buvo?
Papildyta:


neseniai ir aš išsižiojau, kai pamačiau vienos knygos tiražą. "Kaip išvykti į Angliją" ar kažkaip panašiai ji vadinasi, tiražas - šimtas tūkstančių. skamba kaip anekdotas

Pamačius naują ,,Timo" leidimą, apšalau, sakau, būsiu skaičius kokį nepilną, ten dar pabaiga buvo tokia atvira, gal iš senojo leidimo kas lapus išplėšė, puoliau knygyne pabaigą skaityti... Nagi ta pati Jūs man pasakykit, kaip galima taip išpūsti knygą, net per daug šrifto nedidinant?
Nerandu Larssono trečios dalies.... Jau tie knygynai... Bet atradau kišenines knygas. Anksčiau maniau, kad kišeniniai būna tik detektyvai, bet, žiūriu, yra ir daugiau ko pasirinkti. Nebenoriu apsikrauti vieną kartą skaitomom knygom, O tokia mažytė knygelė baisiai patogu kur įsimest, pigiau, o paskui be gailesčio gali paskolinti draugei, žinodama, kad ši grąžintų tik paskutinę teismo dieną, jeigu spėtų
Tarp nukainotų knygų radus S. Shem ,,Miestelio dvasia" apsidžiaugiau lyg būčiau leidyklų monopolistus apgavus. Deja, ta knyga tik savikainos ir teverta. Skaičiau, stebėjaus, mintyse rašiau atsiliepimą, kol prisiminiau, kad kadaise anė apie šią knygą rašė. Susiradus supratau, kad geriau negu anė ir Stiklo karoliukai neparašysiu, tad paantrinu joms. Labiausiai patiko anės pasakymas, kad Shem ryškiai persiskaitė Irvingo Išvis dar negaliu patikėti, kad taip nusilyrino ,,Dievo namų" ir ,,Vargo kalno" autorius....

as tai niekaip nesugaudau, kaip cia yra: anksciau knygu tirazai buvo gerokai didesni (desimtim ir simtais tukstanciu), bet buvo knygu deficitas (zmones ilgiausiose eilese stovedavo, kad gautu, ir tai tik po blato is po stalo istraukdavo); o dabar tirazai vos po kelis tukstancius ar dar maziau, bet knygu niekam nebepritruksta...

Bet kiek tų leidyklų buvo ir kiek knygų praleisdavo visokios cenzūros?..

Taigi pigios buvo.
Kasdieną po mokyklos eidavau į knygyną, užtekdavo tų kapeikų, kurias pataupydavau nuo maistpinigių.

Aš irgi nesuprantu esu skaičius seno leidimo, tai buvo vieno vakaro plona klnyga

Apie knygų tiražus, tai nepamirškim, kas tarybiniais laikai, nebuvo didelio pasirinkimo ir skaitančių žmonių knygų lentynos būdavo identiškos.
Pamenu, mamos draugė dirbdavo knygrišykloje, tai turėdavom visas naujas knygas, net nesirenkant nei autoriaus nei stiliaus. Kitur nuėjos, lentynose tūnodavo tas pats vaizdas: drąsiųjų kelių serija, siluetai ir tie patys romanai.
Netgi, kai atsirado "Tyto albos" leidykla, ji buvo geros knygos garantas, su sese dėdavome paukščiukus, kurias turime, nes pradžioje jų nebuvo tiek jau daug.

Philippe Claudel "Pilkosios sielos"- tiesiog meistriška litertūrinė mozaika, lėtai, su detalėmis nupasakojanti nusikaltimą. Sakytum lyg ir detektyvas, bet visa esmė visai ne jame. Puiki kalba, sakiniai, meistriškas reinkarnavimasis į laikmetį. Žinote tokį jausmą, kai už durų yra kažkas tamsaus ir baisaus, nors ten nieko konkretaus, bet net šiurpas eina per nugarą? Nereikia nei žarnų nei kraujų nei žiaurių nusikaltimų aprašymo, o įspūdis ne menkesnis. Tiesiog literatūra, verta aplodismentų. Ne visų skoniui įtinkanti, ne trilerių ir veiksmo knygų mėgėjoms. Sakyčiau knyga tokia, kurios anotacija visai neatitinka visos pojūčio ją skaitant.
Dienoraštis mylimai žmonai, norint išsilieti, laikas šokinėja nuo dabarties iki senos praeities (tarkim kaip į miestelį atsikraustė vienas ar kitas gyventojas).

Rekomenduočiau, gintareliai, klopedijai ir saulei^, taip pat Fatimaallaai

10 iš 10, už tamsos pojūtį, apie ją net nerašant.


Po šitos knygos nieko negalėjau skaityti, po kelis puslapius pabandžiau 3 knygas... ir netikėtai atradau kokį lobį, aš taip ilgai taupiau. Jose Saramago "Aklumas"- visą laiką įsivaizdavau, kad knygą bus labai sunku skaityti, o ten kaip sviestu patepta Rašymas beveik be skyrybos ženklų, man visiškai nekliuvo nuo pat pirmo puslapio (ko tikrai nesitikėjau). Turinio nekomentuosiu, visą knygą skaitydama, labai pykau ant kažkurios narės, kuri rašydama atsiliepimą atskleidė jos pabaigą. Nuo pat pradžių žinojau kas bus ir supratau apie kurią heroję eina šneka. Bet supratau visai kitaip, nei buvo atskliesta nustebino, kad veikėjai neturintys vardų, gali turėti tokį stiprų portretą knygoje, su niekuo nesumaišomą.
Nesiplėsiu, viską supratau kaip bausmę už mūsų klaidas. Tiesiog.

"...Mes taip bijome minties, kad turėsime mirti, jog visada mėginame rasti pateisinimų mirusiajam, lyg iš anksto prašytume, kad ir mus pateisintų, kai ateis eilė..."

Į vertinimo ribas ir jokią balų sistemą ši knyga neįeina.
Papildyta:
o tai ką dabar skaityt jokios tralialiuškės, tai nepakelsiu... Gal Jungą?

aciu uz rekomendacija, butinai imsiu

imkJunga, kitas stilius, bet tikrai ne tralialiuga

***
Pirma mintis buvo pasiūlyti Midlseksą, bet Jungas irgi tiks. Midlseksą turiu.

O tos abi knygos asmeninės?

Gemma, antradienį būsi? Nežinau ar Bjauriąją mergiotę nešti. Ir Valymą.


Aš labai norėčiau Midlsekso