Knygų skaitytojų klubas, 73 tema

Siaip, kai rasiau svepluojanti atsiliepima, turejau galvoje, jog tai "literatūra, primenanti dokumentalistiką" - visgi, kokios idomios gali buti to paties dalyko interpretacijos! (kadangi savo pirmame tekste nepadejau kablelio po literatura, gavosi kaip posakis, kai reikia paciam pasideti kableli "Teisti negalima pasigaileti" ) Mano supratimu, paryskintam issireiskimui labiau priskirtinos "Tikru istoriju" knygos, tokios kaip Lea Sakka Laaster "Viena pries sielu medziotojus" ir pan...


1. Pvz., ka?

2. Na, nebaigiau dar tos knygos, taciau beprasme jos tikrai nepavadinciau. Kad sugraudina, tas tiesa, bet ar "Begantis paskui aitvara" to nepadaro? Taip, sokiruojanti tema - o, pvz., vaiku grobimo ir ju ikalinimo uzdaroje erdveje bei viso to aprasymas A. Holt romane "Tai, kas mano" nesokiruoja? Ar vien tik todel, kad tai detektyvas, panasaus turinio aprasymas tampa priimtinesniu?.. Del manipuliacijos zmogaus jausmais - sakyciau, zymiai didesnis to "specialistas" pasirode L. Rhinehart "Kauliuku zmoguje", tik jis tai padare labai subtiliai, i pirma plana iskeldamas galima skaitytojo pasipriesinima/pasibjaurejima, nors pati savi'manipuliavimo mintis kur kas gilesne, todel galiu tik isivaizduoti rasytojo pasimegavima del sugalvotos idejos... Kol kas "Mano sesers globejo" temoje atradau gera proga pazvelgti i ta pati ivyki is ivairiu zmoniu poziciju, kas yra svarbiau nei pasisakyti tik uz ar pries... Beje, mano nuomone, autore kaip tik islaike riba, skiriancia nuo "spekuliacijos" viso to nepateikdama is pacios ligones poziciju, kas butu buve labai saliska, todel visu ja supanciu zmoniu isgyvenimai tampa tarsi galimu poziuriu interpretacijomis butent sios istorijos kontekste.

3. "Midlseksas" yra mano praejusiu metu ir, bent jau kol kas, viso gyvenimo knyga. "Guldo zuvu knyga" ja buvo pries du metus...

snekant apie "Akluma", maciau tik filma, knyga manes dar laukia. pati mintis ideja man patiko - zmones netenka vieno is pagrindiniu pojuciu, stengiasi prisitaikyti, isgyventi be jo, keiciasi visuomene, jegu pasidalijimas, betvarke, chaosas. ir viena moteris, kuri neapanka. idomu.
o bet taciau kadangi vis delto... po filmo kilo daug klausimu, labai lengvai viskas ten issisprendzia, neuzgriebia, neitraukia, itampa iki pabaigos neislaikyta, deja...



labai noreciau kada nors "kovos klubas" knyga ir filmas savo laiku labai patiko, pamenu, kaip su grupiokais del jos isrutuliojom didziule diskusija apie susidvejinusias asmenybes, alter ego, smurta, alkoholi, anoniminius klubus ir t.t. ir pan.

Pamaniau, kad tutelei reikia pastiprinimo
Picoult neperku, negarbinu, bet kai pasitaiko po ranka, skaitau. Jos lygio rašytojų pilnos lentynos - Binchy, Gregory, S. Brown (ne, ta dar nepriaugo net iki tokio lygio) ir t.t., ir t.p. Kad tai nėra aukštesnės prabos literatūra, manau, niekas ir neteigia. Tik daugelio argumentai dėl to neliteratūriškumo abejotini. Kad ir temos pasirinkimas.... Man irgi nepatinka skaityti apie pedofiliją, bet kas pasakys, kad Wassmo trilogija prasta? Jau ko ne ko, bet temų pasirinkimu Picoult neapkaltinsi - smurtas mokykloje, šeimoje, nepagydoma liga, eutanazija... visa bėda, kad socialinę tematiką sunku įprasminti grožiniame kūrinyje - ji iš karto tampa filosofine, na, bent jau psichologine. Picoult knygų idėjos, sakyčiau, net labai aiškios. Tame pačiame ,,Mano sesers..." norima parodyti, kad susidūrę su tam tikra situacija žmonės išgyvena panašius jausmus, tik reiškia juos labai skirtingai, galima kalbėti ir apie toleranciją, bet čia jau tikrai būtų šališka gynyba Kaip bebūtų, perskaičius ,,19 minučių" pagalvojau, jetau, kiek mažai mes žinome apie savo vaikus Tikrai nėra tik pagraudenimas dėl pagraudenimo. Kad tai neneša iki rimtos literatūros, kažkada rašė Jurzole, teigdama, kad ją nervino klišės Mane užknisa nevykusios holivudinės pabaigos, o ir šiaip primityvokas kinematografiškumas (gal čia ir tas pats ) Esmė ta, kad pradėjus objektyviau taikyti vertinimo kriterijus, pamatai, kad neatsilaiko ir pripažinti rašytojai. Manau, tai ir teigia tutelė, o aš jai negaliu nepritarti. Jau kelintą kartą dėl Picoult kyla diskusija, kažkodėl ši rašytoja mūsų forume tampa persona non grata, ir bijau, kad tai byloja apie mūsų snobiškumą
P.S. Paryškinau, nes bijau, kad neįsiskaitę vėl apšauksit Picoult gerbėja
Papildyta:
Vot, ir neparyškinau....

Ups, ir vel diskusija apie Picoult! Pasisakyt sikart ar patylet? Ko gero, pasitenkinsiu replikuodama Aimmai: jei nemegti Picoult reiskia buti snobe, tai as mielai ja pabusiu Nors man atrodo, kad tikri literaturiniai snobai net nenusileistu iki tokio lygio, kad kalbeti apie Picoult ir i ja panasius autorius

Bet kad tokio tipo autoriu parasytu (ir musu skaitomu) knygu pilnos lentynos, tai net labai sutinku. Nezinau, kodel butent vargsei Picoult vis tenka snobu kritikos streles...

O va ko nesuprantu, tai kai sakoma - ai, gal ir ne literatura, bet tema idomi. Jei mane tikrai domina kokia nors tema, as skaitau dokumentine informacija ta tema. Knygu tikrai niekad nesirenku butent del temos. Ir jei knyga prastai parasyta, idomi tema man situacijos nebepataisys.

Labai daug "temu" paskutinej pastraipoj, bet tingiu taisyti...

Va, tą mintį ir norėjau paryškinti Tiesiog norisi reikalauti teisingumo
O dėl temų irgi sutinku... Kai kalbam apie literatūrą, tema tampa tik komponentu visumoj...

sakyčiau, netgi antraeiliu komponentu. kažkaip neateina į galvą jokia knyga, kurią teigiamai vertinčiau vien dėl temos.

Daug asmeninių susijusių su atsidavimu pamąstymų, apie kuriuos nenoriu plėstis.

Apie tai, kad realiai esi visiškas niekas, nesvarbu koks tavo vardas ar tautybė ar esi gydytojas ar vagis, prieš visatą, ar dievą (esu agnostikė, tai nerašysiu kokį). Esi tik bevardis vienetas. Ir mūsų tuštybė, papostringavimai apie snobizmą, materiazmas, ypač jis, yra visiškai niekinis, kai tau reikia išlikti žmogumi, kai tai beveik neįmanoma.



Niekada nestatyčiau Picoult į vieną lentyną su Wasmo
Manyčiau teta Jodi, nuėjo į brangiai mokamus kursus, kurie moko kaip "sukalti" gerą romaną. Dar pridėjo jautrią temą. Ir wuolia turime beveik papunkčiui pagal konspektus parašytus romanus. "Teisingai" prasidedančius ir "teisingai" besibaigiančius.



Niekada nepripažintų, kad skaitė


Viskas baigiu

Aš irgi

Pvz. gerai "sukaltas" detektyvas.

O aš nuolatos taip darau Skaitau knygas kurių veiksmas vyksta mieste kurį tuo metu "vizituoju" arba vietas kurių pasiilgstu, visus "kulinarinius" romanus, kuriuose maistui labai daug dėmesio skiriama, taip pat "tapybinius" detektyvus (na visokias paslaptingas istorijas apie ankstesnių amžių dailininkus ir jų paveikslus).
Ir nemėgstu skaityti knygų kurių jau pati tema manęs nedomina. Tokiu būdu nurašau visą fantastiką. Jei ką nors ir skaitau šio žanro, tai tik po primygtinių "autoritetų" rekomendacijų. Ir Picoult knygos papuola į tą kategoriją (ne fantastikos, o nedominančių temų ), bet "Mano sesers globėją" esu pasidėjus lentynon nes nutariau kad reikia ir man sužinot apie ką visas triukšmas. Kai perskaitysiu, galėsim trečiąkart padiskutuot apie šitą snobams netinkamą autorę (gal ).
Papildyta:

Manau norinčių tokį parašyti daug, tik drįstančių mažai . Kai saka, "i hochetsa i kolitsa". Rushdie pavyzdys su "Šėtoniškom eilėm" galėtų būt pasekmių iliustracija .

žanras gi nėra knygos tema. va caralaitė neseniai skaitė Rankino detektyvą - jo tema man buvo klaikiai neįdomi, bet man patiko pats išpildymas, veikėjų portretai. Lygiai taip pat niekada nebūčiau pagalvojusi, kad man bus įdomi knyga apie klonus - o Ishiguro romanas man viena geriausių skaitytų knygų.

Gal ir nedaug menines vertes tokiose knygose. Bet. Kartais atrodo, kad tokio tipo rasytojai puolami del komercinio produktyvumo, neva spekuliacija tema. Kazkodel niekam labai neuzkliuvo Irvingas po Pasaulio pagal Garpa ar Sidro namu. Kita kalba, kai jis eme kepti romanus viena po kito. Aisku kaziek issisemia visi masiniu romanu rasytojai, kartojasi, iesko sensaciju,kabinasi uz tu vadinamu temu. Bet jei rasytojas turi savita stiliu ir ne prasta, tai kodel ne. Tai paprasciausia popsine literatura ir ne pati prasciausia. Nori skaitai, nori ne. Rafinuoto skonio snobai neskaito, nes iesko knygose intelektualumo, o ne pramogos.