Sveikos
sekmadienio meetui jau kraunu maišiuką.
Masako tau jau įdėjau Gimdymo namus ir Lagerliof "Liovenšildų žiedas.Šarlota Liovenšiold.Ana Sverd"(trilogiją).Kolekcionieriaus neturiu,Kabulo knygininkas paskolintas
Ingėnai tau Rožės vardą bei Jungą.Sveik greičiau
QUOTE(Masako @ 2011 03 02, 11:13)
Laba ryta,
Aistule, liux, saunuole
Perskaiciau I. Yalomo "
Gydyma Sopenhaueriu". Manau, kam patinka Yalomas, patiks ir si knyga. Be visu tu kabliuku, kuriais sis autorius sugeba uzkabinti skaitytoja, dar galima rasti A. Sopenhauerio perliuku - visai priimtina pasirode man sio filosofo ismintis

(Beje, daug informacijos ir apie jo gyvenima nuo pat vaikystes iki mirties, apie jo darbus). Bet labiausiai suzavejo issamiai, nuodugniai, ivairiapusiskai aprasoma grupine psichoterapija.
Truputi pacituosiu A. Sopenhaueri:
Kiekvienos zmogaus kvailystes, klaidos, ydos atzvilgiu mes turime buti atlaidus, prisiminti, kad tai, ka reigime pries akis, tera musu paciu kvailystes, klaidos ir ydos, nes jos yra visos zmonijos klaidos, zmonijos, kuriai priklausome ir mes, todel esame kalti taip pat del visu jos klaidu, taigi ir del tu, kuriomis kaip tik dabar piktinames, vien todel, kad jos mumyse iskyla ne sia akimirka.
Nieko naujo, kai pagalvoji, - kaip tai primena mums zinoma liaudies isminti:
Niekada nesakyk niekada/
Nespjauk i sulini, nes paskui gali tekti gerti ir pan.
Gyvenima galima palyginti su siuvineta medziaga: pirma gyvenimo dali matome geraja puse, o antraja - isvirksciaja. Pastaroji nera tokia grazi, taciau suteikia daugiau ziniu, nes leidzia izvelgti, kaip siules sujungtos.
Jei atkreipsime akis i zmogaus gyvenimo detales, kaip, tarkim, vaizduojama komedijose, patirta ispudi galesime palyginti su vaizdu, kuri isvystame pazvelge pro mikroskopa i infuzoriju knibzdanti vandens lasa arba siaip i kokia plika akimi nematoma sankaupa parazitu, kuriu uoli veikla ir tarpusavo kova mums kelia juoka, nes ir cia, tokioje mazyteje erdveje, ir tokioje trumpoje laiko atkarpoje didziulis ir rimtas aktyvumas atrodo komiskas.
Man Yalomo pač ši ir kita dar "kai Nyčė verkė" labiausiai patiko.Turiu beveik visas Yalomo knygas,jei nori galėčiau atnešti ir šią.
O gal notėtum paskaityti Šopenhauerio "Gyvenimo išminties aforizmus"
Super,labai gera knyga.Ai net ją skaitydama paišelio griebiausi

kartsnuo karto ją pasiimu ir paskaitinėju, ku aš ti prisižymėjau.
gegyte nepergyvenk dėl mokslų.Mano vyresnioji irgi prakaituoja su istorija, Yeltsu
QUOTE(caralaite @ 2011 03 02, 12:38)
Man patinka Yalomas, jis moka rašyti. O šita knyga nuo kitų skiriasi tuo, kad joje aprašoma grupinė psichoterapija, kitose - individuali. Senokai skaičiau, tai nebelabai pamenu detales, nors įkrito, kad pabaiga buvo kaip tai nusaldinta (jei negalvoti apie tai kad pagrindinis herojus numirė), grupės narių pokyčiai ir progresas stulbinantys ir net nelabai įtikėtini.
Nesu skaičiusi daug šio žanro knygų, bet iš to ką teko, tai susidariau įspūdį kad kiti rašo vadovėlius arba pacientų istorijas, o Yalomas - romanus, iš kurių pats smagiausias (man) "Kai Nyčė verkė"

.
Man irgi Yalomas

ir Nyčė smagus