Nušvitęs? Nušvitusi?

be rėmų taiklus pastebėjimas, taip patologinis protas tai šansas į naują arba degradaciją ir ligas. Proto patologijos neišvengs niekas. Todėl kiekvienas atsidurs križkelėje, kurioje nebus jokių kompromisų arba - arba...
Kad pradėti skirti linijinį protą nuo alternatyvaus ir turėti aiškius orientyrus, reikia kai ką apmastyti...

Tai klausimai jums.

1. Kokios proto savybės vysto jautrumą jėgai, pergalėms, laimėjimams ir supratimą apie prestižą?
2. Kokios savybės pasireiškia žmogaus pscihikoje, charakteryje kai išsivysto jautrumas laimėjimams, prestižui?
3. Kokios proto savybės vysto jautrumą vertybėms ir supratimą apie vertybes?
4. Kokios savybės pasirieškia žmogaus pscihikoje, charakteryje kai išsivysto jautrumas vertybėms arba temoms apie vertybes?

Ką čia primąstysi. Mano protas seniai patologinis, galima ir toliau mąstyti kiek tik telpa. O mąstyta ir ieškota tiek ir tiek, kaip sakoma Nuo to ramybės nedaugėja, jei neįtinka situacija ar žmonės kyla nepasitenkinimas ir nepriėmimas. Čia gal geriau reiktų sustabdyti mąstymą, pastebėti tai, kas galvoj sukasi. Pastebėjau, kad būnant čia ir dabar skausmas kaip ir netenka savo 'svorio', tačiau kiek galima išbūti čia ir dabar, kai protas nuolatos šokinėja pirmyn ir atgal.
Mane domina štai kas: ar tas vadinamas alternatyvus protas yra ir besidžiaugiantis protas? Besidžiaugiantis tuo, kad jis tiesiog yra.

WHEN THE STUDENT IS READY, THE MASTER APPEARS. HA.

Jeigu žinios nepritaikomos praktikoje jos virsta mase pscihikoje.
Taip atsiranda kenčiantys visažiniai.
Tokie žmonės teoriškai viską žino o praktikoje pasirodo, kad tai tik buvo nuomonė apie save.
Visažiniai yra aktyviai kenčiantys, jie mėgsta pamokyti, patarti, moralizuoti o patys gyvenimo skonio neturi.

Nustoti meluoti sau, save apgaudinėti ir nusinulinti yra gera pradžia.

Konfliktinėse gyvenimo situacijose pastebėti savo linijinį, priėjusį ribą protą ir jam nebendrininkauti yra praktika.

Bet norint jį pastebėti, pirmiausia reikia pažinti jo savybes.

Jei tų savybių nepažinsi, tai neatpažinsi savo patologinio proto ir iš inercijos tapsi jo bendrininku.

Todėl, žinoti savo proto savybes yra labai svarbu, nes tai bus orientyras praktikai.

Neturint aiškaus orientyro nebus ir įsitvirtinimo ketinime, ryžto, nei ką konkrėčiai pastebėti ir atpažinti o tik klaidžiojimas ir blaškymasis.

Kas liečia buvimą ČIA ir DABAR ir proto šokinėjimą pirmyn – atgal...?

Tai daugiau panašu ne į buvimą ČIA ir DABAR bet bandymą pabėgti nuo patologinio proto, kurio savybių nepažysti.
Toks bandymas pabėgti nuo to ko nepažysti yra pasmerktas.
Tai savo patologinio proto - neigimas.
O neigimas yra tolygus prisirišimui.
Kuo mes daugiau kažką neigiame tik tuo labiau prisirišame.
Per jėgą į ČIA ir DABAR nuo proto nepabėgsi.

Buvimas ČIA ir DABAR tai kokybiška samonės būsena.
Linijinis protas prisiskaitęs knygų, prisiklausęs paskaitų gali padaryti iš to vertybę, bet jam tai nepriklauso.
O per jėgą nepaimsi , neigrūsi savęs į kokybišką samonės būseną ČIA ir DABAR. Tai bus savo proto spaudimas, prievartavimas paimti vertybę.

Todėl klausimus į kuriuos kol kas niekas nesuregavo ir neįdėjo pastangų atsakyti aš uždaviau ne atsitiktinai. .. Visa tai susiję su proto savybių pažinimu, be ko kaip minėjau aukščiau nebus aiškaus orientyro...

Alternatyvus protas tai nauja, priešinga linijiniam protui pasaulėžiūra.

Pavyzdžiui.; Jeigu linijinio proto džiaugsmai nuo pasiekto tikslo, pranašumo įrodymo, vertybių įsygijimo, komplimentų, pagyrimų, pripažinimo ir t.t. tai alternatyvus protas priešingai - visam tam visiškai nejautrus.
Alternatyvus protas dar yra vadinamas išminties protu. Išmintis tai irgi džiaugsmas - tylus ir gilus.

Na taip, atsakymas tinka Iš tiesų, bandymai užgniaužti nepasitenkinimą- tai patologinio proto neigimas. Kokybiškos sąmonės būsenos čia ir dabar apčiuopti neina. Vakar, paklausta kaip sekas, atsakiau, kad apsimetu, jog viskas gerai kad ir kaip bandau priimti tai, kas yra, niekaip neišeina. Prote, atrodo, viskas gerai, bet įtampa kūne išduoda, kad taip nėra, kad nepriimu to, ko nepriimu. Ir netgi atrodo, kad jau priimu tai, kad nepriimu. Paviršiuje susitaikymas, nusinulinimas, kaip išsireiškėt, bet viduj kažkas rėkte rėkia: "Žiūrėk, čia trypiamos tavo vertybės, taip negalima, turi kažką daryti...ir tt...ir pan"

Į klausimus nieks neatsakinėja turbūt todėl, kad daugiau niekam čia ta tema, kiek matau, nelabai ir įdomi Aš galvoju taip:
1) Gal noras būti viršesniu, įvertintu, pastebėtu, geresniu už kitus, noras jaustis apsisaugojusiam?
2) visų pirma- pasitenkinimas savimi, savo vertės, 'svorio' pajutimas?
3) protas tarsi sako: čia vertinga, o čia- ne. Tai kokia čia jo savybė? Analitiškumas?Bet jei nusprendžiama, kad kažkas vertinga, tai automatiškai kyla noras tai išsaugoti.
4) Savinimąsis. Puikybė.
Daugiau nieko neišspaudžiu

Dar dėl to alternatyvaus proto. Žodžiai- slidus reikalas, tiesiog vakar ne taip paklausiau- ar tas protas yra ir tai, kas sanskrite vadinama shanti, ramybe?

1. mastymas apie ateiti, tikslingumas, lyginimas su kitais, vertinimas
2. pergales dziaugsmas; drasa; ryztas; konkurencingumas; baime, nerimas, nepasitikejimas, geda, pyktis, kalte, jei nepavyksta; priklausomybe nuo isoriniu vertinimu; nesaugumas
3. dvipoliskumas, vertinimas - skirstymas gera/bloga, grazu/negrazu, teisinga/neteisinga, vertinga/nevertinga. analitiskumas? apsiskaitymas (inteligencija)? teisingumas?
4. ribotumas, uzdarumas, veidmainyste, geda, pyktis, kalte, kategoriskumas, netolerancija; pasiaukojimas, nusizeminimas; perfekcionizmas, tobulumo siekimas, idealizmas;


beje, itraukciau ir nora pateikti *teisingus* atsakymus i uzduotus klausimus
manau, kad atsakymu sarasa butu galima testi


labai idomu skaityti be remu pamastymus...

Man taip pat

Susipažystame su linijinio proto savybėmis toliau...

1.Taigi, viena iš linijinio proto savybių tai noras būti viršesniu , pranašesniu už kitą.

a) Kokias charakterio savybes vysto toks protas, kuris nori pirmauti, būti viršesniu , įrodyti savo pranašumą?

a1.) Ir kas vyksta pscihikoje kai protas prieina savo ribą , pavyzdžiui, niekaip negali aplenkti konkurento, nugalėti, pasiekti tikslo, įrodyti savo pranašumo?

2. Dar viena linijinio proto savybė tai lyginimas.
Lyginimasis su kitais, to ką turi lyginimas su tuo ką turi kitas, savo gyvenimo lyginimas su kitų, saves lyginmas, savo sutuoktinio lyginimas su kitais ir t.t.
Jeigu nebus“ lyginimo“ tai nebus ir pirmenybės atidavimo.
O jeigu prote nėra pirmenybės atidavimo, tuomet nebėra ypatingo, svarbiausio, reikšmingiausio, prasmingiausio, madingiausio, prestižiskiausio, aukščiausio, didingiausio. Nebėra hierachijos.
Visi gyvenimo įvykiai, situacijos, žmonės tampa tolygiai svarbūs. Lygybės išmintis. Skirtumas yra bet nebėra hierachiško sortiravimo.
Ligybės išmintis tai jau alternatyvaus proto savybė...

Tai kas pakliūna į hierachijos skalę kaip vertybė, protas nori, kad tai priklausytų jam. Vertybę reikia paimti.

c). Kokias charakterio savybes vysto protas, kuriame yra savybė lyginti, lygintis ir pirmenybės atidavimas – hierachija?

d). Kas vyksta pscihikoje kai linijinis protas prieina savo ribą ir niekaip negali paimti vertybės, kurią turi kitas su kuriuo lyginiesi?


Prikauptas vertybes reikia išsaugoti: turtas, karjera, šilta vieta , pripažinimas, turtingas vyras ir t.t.

e). Kas vyksta pscihikoje kai kas nors pavogia, prarandi, netenki vertybės, kurią protas priskyrė sau, pasisavino.

g). Kuo virsta pscihikoje prikauptos vertybės, kurias reikia išsaugoti, išlaikyti?

hm. skaitant tolimesnius klausimus,kilo jausmas: man atrodo, kad tas protas, kuris uzdavineja klausimus, vesdamas kita i numatomus *teisingus* atsakymus, jauciasi *virsesnis* uz atsakovo prota, todel galetu buti pavadintas *linijiniu* ar *patologiniu*...

kaip kalbeti apie dalyku skirtumus ir panasumus, tu dalyku nelyginant?

http://www.youtube.c...s...&playnext=1

Susipažįstam toliau. Arba tiksliau, pasitikrinam žinias
1. a)Tokias, kokios, jo manymu, jam padėtų to pasiekti. Tai gali būti agresyvumas, gali būti padlaižiavimas, jei to reikia, prisitaikėliškumas, oi, čia plati skalė kad ir kitų žeminimas, nuvertinimas ir tt.
b ) Psichikoje kyla nepasitenkinimas. Jis gali būti nukreiptas tiek į save, tiek į kitą 'protą'.

2.manau,. panašiai kaip ir 1 atveju. Gal tik atsiranda pavydas, na, bet čia tik variacijos.

3. e)Psichikoje kyla nepasitenkinimas, nesutikimas, noras kažkaip susigrąžinti tai, kas buvo 'mano', kas man priklausė. Arba įvyksta stebuklas ir patiriama ramybės būsena . "Когда на переднем плане что-то происходит, а одновременно на заднем ты чувствуешь бдительное внутреннее спокойствие — это оно!" Ekhart Tolle
g. Šlamštu. Tuo, kas trukdo laisvai matyti, kvėpuoti, būti.

Ragnez, o koks protas čia atsakinėja?

jei tu apie mano pastaba - neabejotinai patologinis


o tame paciame poste klausmas - atviras, uzduotas norint suzinoti atsakyma.