Įkraunama...
Įkraunama...

Dvasinės ligų atsiradimo priežastys- 6

QUOTE(Linja @ 2011 03 22, 00:20)
Aha, tik kad artimieji nenugirstu, bo ir tiems baimes sukils.

savaime suprantama, kad tai turetu buti vidinis dialogas, bet jei jums reikia dar labiau sukramtyti... rolleyes.gif o atsakymai - tai sukelti ir isjudinti jausmai, pojuciai - surpuliukai einantys per kuna rodo, kad baime pajudejo - nes baime salta ... pyktis karstas, todel lengviau ji paleisti pvz. pirtyje, tik nepersistengti, gali buti silpna..
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2011 03 21, 17:52)
Turi išsiaiškinti, kada ta baimė tavyje apsigyveno. Gal mažą tėvai vieną palikdavo?

Vienos nepalikdavo. Nebent ko nepamenu ir nesakė. Tik žinau, kad mane į darželį nuo vienų metukų vedė ir ten labai vekdavau. Nzn. ar tai gali būti susiję.
Beje mano mama irgi bijo tamsos. Gal man tai jau įgimta, iš kitų gyvenimų pareina. g.gif
Pakalbėti su ja pabandysiu, nors nzn, ką jai sakyt reiks tongue.gif , nesuprantu ko ta baimė manęs moko. Atsakomybę užtai kas vyksta mano gyvenime jau prisiėmiau ir nieko nekaltinu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo laurriukas: 22 kovo 2011 - 07:42
QUOTE(laurriukas @ 2011 03 22, 08:36)
Vienos nepalikdavo. Nebent ko nepamenu ir nesakė. Tik žinau, kad mane į darželį nuo vienų metukų vedė ir ten labai vekdavau. Nzn. ar tai gali būti susiję.
Beje mano mama irgi bijo tamsos. Gal man tai jau įgimta, iš kitų gyvenimų pareina.  g.gif
Pakalbėti su ja pabandysiu, nors nzn, ką jai sakyt reiks  tongue.gif , nesuprantu ko ta baimė manęs moko. Atsakomybę užtai kas vyksta mano gyvenime jau prisiėmiau ir nieko nekaltinu...

Tamsos baime susijusi su gedos jausmu, tai baime apsigedinti, apsisarmatyti.
Dar ta tamsos baime galite supainioti su vienatves baime, nes butent nakti vaika palieka viena. Nors tevai gali miegoti tam paciam kambaryje, bet jie miega, o tai reiskia, kad tuo metu ju ten nera.
Atsakyti
QUOTE(gluosnis @ 2011 03 21, 23:02)
Kalbeti su baime galite kiek tik norite.  4u.gif

dėkui,reiks išbandyt pakalbėt. Aš kartais,kažkokias blogas mintis ar emocijas,atsigulus vakare,visiškoj ramybėj, ir užsimerkus,įsivaizduoju,kaip jas paleidžiu nuo savęs.Tada jaučiu palengvėjimą!
Atsakyti

QUOTE(aukseklaipeda @ 2011 03 21, 18:31)

Bet vis tik daug ligu yra musu vidus. Pvz. kad ir paskaicius rimtas, mokslines psichologines knygas, rasim tokia tiesa,kaip vezys yra nuolatiniu stresu pasekme.


O kaip tada maži vaikai g.gif tėvų streso pasekmė?
Atsakyti
QUOTE(Forget @ 2011 03 22, 12:55)
O kaip tada maži vaikai  g.gif  tėvų streso pasekmė?


Vaikai negimsta kaip švari lenta. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(gluosnis @ 2011 03 22, 08:25)
Tamsos baime susijusi su gedos jausmu, tai baime apsigedinti, apsisarmatyti.
Dar ta tamsos baime galite supainioti su vienatves baime, nes butent nakti vaika palieka viena. Nors tevai gali miegoti tam paciam kambaryje, bet jie miega, o tai reiskia, kad tuo metu ju ten nera.


Tamsos baime pas mane atsirado, kiek pamenu, po mamos mirties, bet greiciau ne tamsos as bijodavau, o kad ateis ji, o ji juk ateiti nebegali, iki siol bijau, todel namuose kiekviename kampe turiu po sviestuva.
Atsakyti
QUOTE(Žemyna_mėlynakė @ 2011 03 22, 16:21)
Tamsos baime pas mane atsirado, kiek pamenu, po mamos mirties, bet greiciau ne tamsos as bijodavau, o kad ateis ji, o ji juk ateiti nebegali, iki siol bijau, todel namuose kiekviename kampe turiu po sviestuva.


Negi mama, būdama gyva, kėlė siaubą?
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2011 03 22, 13:24)
Negi mama, būdama gyva, kėlė siaubą?


Nezinau...maciau ja labai nelaiminga, nezinau kodel jos bijau, gal jauciuosi kalta, nezinau, negaliu niekaip i si klausima atsakyti, o ir gilintis labiau bijau, nes bijau ja prisisaukti (vaikysteje, paauglysteje jausdavau ar tai buvo mano fantazijos vaisiai, kad ji salia, vaiksto prie manes, uz manes, naktimis ateina prie mano lovos...), protas juk supranta, kad jos nebera, tai kaip ji gali ateiti? Taigi ir tamsos labai bijojau, mociute palikdavo naktimis sviesa degti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Žemyna_mėlynakė: 22 kovo 2011 - 16:41
QUOTE(Žemyna_mėlynakė @ 2011 03 22, 16:33)
Nezinau...maciau ja labai nelaiminga, nezinau kodel jos bijau, gal jauciuosi kalta, nezinau, negaliu niekaip i si klausima atsakyti, o ir gilintis labiau bijau, nes bijau ja prisisaukti (vaikysteje, paauglysteje jausdavau ar tai buvo mano fantazijos vaisiai, kad ji salia, vaiksto prie manes, uz manes, naktimis ateina prie mano lovos...), protas juk supranta, kad jos nebera, tai kaip ji gali ateiti? Taigi ir tamsos labai bijojau, mociute palikdavo naktimis sviesa degti.


analogiška savijauta... unsure.gif bet kai bijau, tuomet imu kalbinti to, ko bijau, aišku atsiprašau, kad sudrumsčiau ramybę, kad galvoju apie, ir prisimenu. Pasimeldžiu ir palinkiu ramybės. Palengvėja.
Atsakyti
niekada nebijočiau savo mirusios mamos, nes mamos savo vakams blogo nepadarys niekada.
Atsakyti
taip, žinau, nepadarys, bet juk bijoma to, ko nežinome, ko nesame patyrę. Bet tai gal jau ir ne į temą 4u.gif
Atsakyti