QUOTE(vaižgantė @ 2011 03 22, 13:24)
Negi mama, būdama gyva, kėlė siaubą?
Nezinau...maciau ja labai nelaiminga, nezinau kodel jos bijau, gal jauciuosi kalta, nezinau, negaliu niekaip i si klausima atsakyti, o ir gilintis labiau bijau, nes bijau ja prisisaukti (vaikysteje, paauglysteje jausdavau ar tai buvo mano fantazijos vaisiai, kad ji salia, vaiksto prie manes, uz manes, naktimis ateina prie mano lovos...), protas juk supranta, kad jos nebera, tai kaip ji gali ateiti? Taigi ir tamsos labai bijojau, mociute palikdavo naktimis sviesa degti.