Na, aš stengiuosi žmonių neskirstyti į blogus ir gerus, aišku, ne visuomet taip išeina, bet...
Tiesiog vyksta konkurencija,- saikinga konkurencija yra sveika, t.y. skatina mus pačius siekti daugiau, nestovėti vietoje.. Tačiau dažnai ji išsigimsta, kai pamirštame svarbius dalykus: kaip.. draugus ar netgi šeimą, kai lipame per kitų galvas, tarsi būtume išprotėję, dėl tų kelių kapeikų.
Sutinku su tais, kurie sako, jog dažnai emigranto dalia nelengva, bet juk niekas ir nežadėjo, kad bus kitaip,- o jei žadėjo, vadinasi melavo.. o jūs naiviai patikėjot. Aišku, gal ir būna išimčių, ar atsitiktinumų.. Jie tik patvirtina taisyklę. Ir dar, tai priklauso nuo pačio žmogaus poreikių ir užsikeltos kartelės. (Čia galbūt daugiau liečia pačią pradžią).
Bet tai nereiškia, kad negalima savo pastangomis pagerinti gerbūvio, galbūt kartais ir teks ''palaipioti galvomis'', bet tikrai neverta to daryti ''draugų galvomis, o juolab šeimos''.
O dėl pasitikėjimo, tai tvirtai pasitikėti galima tik savim, labai džiugu, jeigu yra artimųjų ar gerų draugų, kurie tikrai padės, bet juk būna visko..kaip sakoma,- tikėtis geriausio, o ruoštis blogiausiam.
Na, o aš pati dabar gyvenu nedideliam miestelyje, mūsų, lietuvių, čia labai mažai, konkurencijos, o juolab lipimo per galvas nesijaučia, kaip tik mes stengiamės padėti vieni kitiems.Bet buvo ir karčios patirties.. Kartais reikia ir tokios..
Atsiprašau, jei kam pasirodys, jog labai daug prirašiau..