QUOTE(alfija @ 2011 03 03, 13:25)
Sunute, viską labai gražiai surašei, tik ...nepriimk asmeniškai, žodžiu jei viskas, kas deklaruojama iš tiesų būtų dar ir įgyvendinama tai nebūtų Lietuvoje du kartus viršijančios epideminį lygį vaikų depresijos, paauglių depresijos lygis apima du trečdalius paauglių.
asmeniškai priimsiu, kai ateisi DVD atsiimt ir ačiū pasakysi (turiu atidėjusi, nes per knygų mugę beveik viską nušlavė).

Nebendraujama su vaikais, nėra bendro darbo, bendrų siekių, ne visur net laisvalaikis bendras, o dažnai tokio net nėra. Statistiškai vaikui skiriamos berods 7 min. per dieną. Su mumis užaugo nuo ankstyvos paauglystės panelė. labai didelis skausmas vaikams santykio su tėvais nebuvimas iki išsigalvojimo ir susikūrimo to santykio vaizduotėje.
su nebiologiniais viskas dar sudėtingiau. Skiriant visą įmanomą dėmesį reiktų neperdozuot, netapt įkyriu. kaip tykančiam tigrui budėt ir nutykot problemų pradžią, bet ko atsisakyt kiekvieną minutę, jei vaikui išdygsta noras kalbėtis. Manau, kad vaizduotė kurs ir biošeimos įdealius vaizdus. Ech, bijau paauglystės, nors dar nelaikas bijoti. Ne, ne tas žodis bijau, tiesiog bandau ruoštis, nors jau iš patirties žinau, kad pasiruošti neįmanoma, tiesiog ruoštis pačiai būt "tykančiu tigru".