Apsisprendimas ir brandumas įvaikinimui

mylėti artimą savo, kaip pats save ir yra egoizmas ir tai yra įsakymas
bet yra kitas dalykas- puikybė, ir va čia jau yra berods viena iš septynių didžiųjų nuodėmių. O į puikybę ir įeina ir savanaudiškumas, ir pasipūtimas ir viskas man ir etc.

Karusia, Jūs pasidomėkite savo apylinkėse Vaiko raidos centre vaikai ne tik konsultuojami dukart savaitėje, bet gyvena, tiek dieną tiek naktį, nemokamai patenkama ten su šeimos gydytojo siuntimu. Konsultantų ar psichoterapeutų yra ne tik Vilniuje. Aš šventai tikiu, kad galimybių yra visur, tik informacijos stoka pakiša koją. Gyvenime vadovaujuosi paprastu principu, kad man ant lėkštelės niekas nieko neatneš, visur ir visada reikalinga asmeninė iniciatyva, o galimybių yra begalės tik mes patys užsitrenkiame sau visas duris.

Kai ką nors randi, tai visų pirmiausia vis dėl to reikia sužinoti ką radai. Ir pradėt reikia nuo pavadinimo - o VRC pavadinime aiškiai sakoma universitetinės ligoninės filialas. O tai reiškia , kad čia ne šaraškino kontora. Universitetinis - reiškia įstaiga vykdo mokslinius tyrimus, o populiariau- tai pirmuoju tikslu ji kelia ne kuo platesnio rato paciento aptarnavimą, o planinių tyrimų vykdymą. Jiems pakanka tiek pacientų, kiek užtikrina patikimus tyrimų rezultatus.Toliau, kaip ir kiekviena ligoninė ji kiekvienam sutrikimui turi atitinkamą lovų skaičių. Jei jis užpildytas( o taip ten yra visada) tai taip atėjus niekuo ir nepadės. Ir ekstra atvejams jie yra dubliuojanti įstaiga. Jei pagrindinė įstaiga ekstra atvejų nebegali priimti. Kitaip sakant jei N.Vilnia tuo kartu yra perpildyta ūmiom psichozėm ir suicidais, tai jie suicidinius atvejus pas save priima.
Poliklinika dirba Santariškių klinikų konsultacinės poliklinikos pagrindu. Jie taip ir rašo jie konsultuoja, o ne ambulatoriškai gydo. Ką tai reiškia. Tai reiškia tai, kad jie tik stebi, ir parašo papildomas rekomendacijas tam, tam katras gydys. Viskas. Tuo jų misija ir baigta. Ir jų poliklinika irgi yra pakankamai užimta.
O toliau tai vėl gi psichoterapeutas ir ypač jis turi turėti specializaciją, tam taikrą kategoriją, ir jei jis mažam rajone- vienas. Ir jis nežino kaip tvarkytis su vaikų problemom, nes jis yra suaugusiųjų. Juk kalba tai apie vaiką.
Ir dar atskirai dėl siuntimų. Poliklinikos gydytojai yra turi labai ribotas galimybes rašyti nukreipimus kažkur, pas specialistus į antrines ir tretines gydymo įstaigas. Jis tam turi labai daug motyvų kodėl jis tai daro. Ir galų gale jis ir šiaip limitą siuntimams ir griežtą atskaitomybę. Jei jis pernaudojo tą limitą- jam yra mažinamas daro užmokestis. Toliau gi yra didžiulė medicininio autito kontora, ir jei gydytojas vis siunčia ir siunčia pas vieną ir tą patį specialistą, o išrašai rodo jog padėtis nesikeičia kaip ir buvus prieš tai- gydytojas dar ir baudą susimoka.

mano MIESTE vaikų psichoterapeutų - nėra. MIESTE. buvusiame apskrities centre. nei konsultacinėje poliklinikoje, nei PPT. aš jau nekalbu apie - Pasvalį, Kupiškį ar Varėną. kokios galimybės tokiu atveju jiems?
PPT nėra specialisto (psichologo), kuris užsiimtų įvakintais vaikais. nors kursų kolega sako, kad vat jiems jau reikia, būtent psichoterapeuto, mergaitei - 13 metų.

žinot, jeigu mano vaikui reikės specialistų, tai važiuosiu, kad ir dukart savaitėje tuos 300 km., ir visiškai bus nesvarbu kiek tai kainuos. Yra bendras terminas vaikų psichologija, nelabai sutikau psichologo ar psichoterapeuto besipraktikuojančio įvaikintais vaikais, nelabai regiu skirtumą, tiesiog sutrinka vaiko raida, o taip nutinka ne tik įvaikintiems, deja. Žodžiu, jeigu ieškai gyvenime kliūčių jų visada surasi, o jeigu galimybių- jų taip pat rasi. Siūlau ieškoti galimybių. Tikrai netikiu, kad visi psichoterapeutai bazuojasi tik Vilniuje...Įdomu ir kas pasakė Jūsų kolegai, kad mergaitei reikia psichoterapeuto? Jeigu šeimos daktaras ar kitas specialistas, tai jo derėtų ir pasiteirauti, o jeigu patys žmonės nusprendė, tai pradžioje derėtų nueiti pas bendros praktikos gydytoją.

psichiatras.
matai gerb. šeimos kakle, žmonės, būna, dar ir dirba, turi vaikų, turi senus tėvus ir pan. kalbama ne idealistinį paveikslą - tėvai kalnus nuverčia. kalba - apie realias vidutines šeimas. su vidutiniais uždarbiais. su vidutine šeimos sudėtimi. su vidutiniu suvokimu - neišeisiu iš darbo todėl, kad vienam iš vaikų reikia psichoterapeuto pagalbos. galų gale pinigų toms kelionėms neužteks. pvz. kelionė iš Panevėžio į Vilnių kainuoja 50 lt. vienam asmeniui į vieną pusę.
ir jeigu tai kalba VTAS darbuotojas - labai liūna. nes šeimos su įvaikintais, globojamais vaikais, paliekamos pačios sau.
o šiaip tai psichoterapeutai, psichologai specializuojasi. rimtas suaugusiųjų gydytojas vaikų nepriima. na o nerimtų - kokia pagalba iš jų?

bendrosios praktikos gydytojas gali išrašyti siuntimą tik pas specialistus. Šiuo atveju tik pas psichiatrą. Psichoterapija į privalomąsias, būtinąsias paslaugas medicinos neįeina.
Kadangi ta paslauga yra apmokama visiškai iš besikreipiančiojo kišenės. Net jei iš nežinojimo tokį siuntimą kas ir išrašytų, tai vis vien psichoterapijos seansus teks apsimokėt patiems, nes Teritorinės ligonių kasos neapmoka. Vaikų raidos centras per metus stacionare tiria, konsultuoja, gydo, tiria per metus berods tik apie keturis šimtus ankstyvojo amžiaus pacientų. Ikimokyklinukų. Su didesniais dar mažiau.

Karusia, labai skiriasi mudviejų pasaulėjauta ir suvokimas. Aš ieškau išeičių ir galimybių gyvenime, o Jūs man rašote apie kliūtis ir kalbate apie idealistinį pasaulį. Pasaulis yra toks, kokį mes susikuriame ir tai nesusiję nei su gyvenamąja vieta, nei pajamomis. Galų gale, žmogus ne vienas šioje žemėje ir yra žmonių, į kuriuos kreipiamasi pagalbos jos prireikus, o kad gėrio daugiau nei blogio, tai aš 100 proc.tikra, bet kai nei pats kam padedi nei pagalbos prašai, tai ir atrodo, kad esi niekam nereikalingas, bet realybė yra kiek kitokia...

vel įsiterpsiu...Karusia, nelabai sekiau diskusiją, jei reikia specialistų, manau tikrai bandykite ieškoti, na suprantu,kad paslaugos kainuoja ir ne visada užtenka pinigėlių viskam, bet va jei kažką praleidi, po to vis tiek tenka mokėti kad ištaisyti... toks jau gyvenimas. Dar siūlyčiau ieškoti gal kas paremtų, gal atsiras specialistų kurie nemokamai arba už dalį atlygimo teiks paslaugas, jei išdėstytumėte savo situaciją. Žmonės ne visi kietaširdžiai:) Vilniuj kiek žinau Pal. Matulaičio šeimos pagalbos centre dirba psichologai, ten labai geranoriška organizacija, gal padėtų Jums ieškoti pagalbos, nukreiptų, tarpininkautų...
mano pažįstama augina sergantį vaikuti, jam reikėjo labai brangių tyrimų, o ji viena, pajamos labai ribotos, bet kreipėsi visur ir sulaukė pagalbos... juk ne dėl savęs, prašai dėl vaiko....

kas dėl to egoizmo kur ten buvo diskusijos, aš jau tingiu gilintis:) mano gyvenimas paprastas ir aiškus:) mums gyventi gera, tai ko vertos tos diskusijos ir svarstymai...

taiska - veiksmas - Panevėžyje paauglei mergaitei reikalinga psichoterapeuto paslaugos. Gal žinai - kas paremtų??? vat šiaip, vaiką, globojamą??? ir ne ne psichologo jau reikia...
p.s. ne mano vaikui, mano braškė į darželį eina, į paaugles nepretenduoja. kol kas.

Šeimos kakle - gal galėtumėte neidealistiškai pasiūlyti šeimai išeitį - reikalingas psichoterapeutas paauglei, kuri viena į Vilnių neprivažinės, o globėjai - abu dirbantys žmonės? vat su visu deklaravimu, kad gėrio bus daugiau? asmeniškai paremsi? sukursi naują pasaulį paauglei? vat tokios galimybės paauglei reikia?
mes kalbam ne apie filmukus "secret", bet apie pagalbos sistemą vaikams, kurie patyrė didžiules traumas - nepriežiūrą, tėvų alkoholizmą, augimą globos namuose ir bac - paauglystėje didžiulė krizė. pagalbos iš VTAS - nėra, nes jie psichologinių paslaugų neteikia. pagalbos PPT neteikia, nes nėra tam skirta ir neturi tam parengtų specialistų. poliklinikoje nėra.

vien tik bazinės psichoterapijos studijos kainuoja jei Lietuvoje nuo 7000, tai čia pigiausia - psichoterapinė dinamika. Toliau atitinkamai iki 20000, ir toliau jau einama į specializacijas, kurios irgi kainuoja virš 10000. Be specializacijų užsieniuose rimta klinika rimtai į tą naujai iškeptą specialistą ir nežiūrės. Tai irgi virš 10000. Asmeninių lėšų. Tai bet kokiu atveju tas įdėjimas į save žmogui turi ir atsipirkti. Kai mokslas kainuoja tiek, tai tikrai nesispecializuojasi kaip labdaringai dirbti. Specializuojasi kaip pelningai dirbti. O tai reiškia kad pas juos rinksis tik pasiturintys klientai su pasiturinčiųjų problemom. Pagrindinėm. Ir jų ir jų vaikų problemos kiek skiriasi nuo visos tos puokštės problemų , kurias turi globos namų auklėtiniai. Nuo to, kad jie tampa įvaikais ar globojami šeimoje jų problemos niekur nuo jų nepasideda.

kreipkites i bėdu turgu... va isdestykite situacija laiske, issiuskite i kuo daugiau istaigu komercinių, ne komercinių, nu kazka galima nuveikti... aisku, sunku kai problemos iškyla, o kai dar viskas remiasi i pinigus...tai va cia forume iskeliam tema reikia pagalbos, galim kiekviena po truputi aukoti ir ttt. Jei vaikui reikia tikrai padeti...nebent niekas jau netiki, kad ta pagalba bus naudinga..