QUOTE(So_sorrow @ 2011 04 20, 12:34)
Čia jau rimčiau...
Čia ir gyd.nepadės... Reikia pačiai kapstytis....
Negi jau tokia baisi Jūsų išvaizda? Ar pati dėl išvaizdos kompeksuoju, bet kai iš šono sulaukiu atsiliepimų/atgarsių, kad esu graži....
pamalonina....Gal ir Jūs sau įsivarėte tuos kompleksus... Negi taip beviltiška....
O tokius gyd.kurie kritikuoja išvaizdas ir pan.keiskit į kitus.... Yra gerų, supratingų, patariančių gyd.
Ir nesėdėkit namie....
Pradžiai, kad ir su šuneliu čiuožkit į lauką.... Kiekvieną diną po kelias val.... Pavasaris!
Pasimėgaukit!!!
Ir nekreipkit dėmesio į smulkmenas (lengviau patarti
)...Nėra taip blogai.... Vėžiu gi nesergat, vaikų nėra, dėl kurių reikėtų rūpintis....
Pasiimkit iš bibliotekos knygų. Pvz. man būnant bedarbei labai padėjo knyga Og Mandino " Sėkmės universitetas"... Iš jos gavau nemažai patarimų savigarbai kelti.... Bet ir šiaip yra visokių pan. knygų...
Susiimkit, nes niekas kitas gyvenime Jumis nepasirūpins, tai padaryti geriausiai galite tik pati Jūs....
QUOTE(Anndora @ 2011 04 20, 12:07)
Bet kodel savo jausmams issiaiskinti jis pasirinko mane? O as jausmu neturiu? Jo nekaltinu, bent jau buvo su manimi saziningas, bet man nuo to ne lengviau. Mes pries tapdami pora daug bendravome. Jis pats sake, kad i praeiti nesizvalgo. Jam yra dabartis su manimi. Kam reikia siekti savo laimes per kitu skausma nors ir netycini. Ji jo net neieskojo. Ji ji vare lauk daug kartu, sake, kad niekada nemylejo, nemego jo vaiku. Skaudu ir tiek, kad lipant po truputeli savo laimes (tikejausi) link, skaudziai tenka nukristi.
Ne, jis taves nepasirinko. tu ji pasirinkai ir ne kitaip. As nelabai zinau kiek tau metu ir kiek partneriu bei ilgalaikiu santykiu esi turejusi. bet as asmeniskai labai atsargiai, ziauriai atsargiai vertinu vyrus, kurie gyvena vieni maziau negu metus. Skyrybu skausmas trunka kazkur 6-9 menesius, po to jau pampaliojamasi, atsigaunama ir imanoma kurti naujus santykius. todel jeigu as zinau, kad issiskire pries menesi-du - faktas kaip blynas, kad esi jam tik laikina stotele. tiesiog faktas. ta reikia isiminti visam gyvenimui.
Papildyta:
QUOTE(So_sorrow @ 2011 04 20, 12:34)
Jau pora valandų verčiu SM ir niekaip nerandu kur aprašyti savo jausmus. Čia lyg ir išsiliejimas, lyg ir kažkokios pagalbos prašymas.. Jau nesuprantu pati. Tikiuosi labai nenugrybausiu ne į temą..
pas psichoterapeuta - begte!!!! sunkios formos depresija su psichozem ir neurozem. be vaistu neapseisi. greeeitai tik tais.. pasekmes, zinok, bus dar sunkesnes. taves laukia kokiu poros metu gydymas. nedelsk.QUOTE(Calipso @ 2011 04 20, 12:40)
Sveikos, atėjau čia pasibėdavoti, bet kartu ir paprašyti patarimo. Sergu alopecia areata, t.y - plikimu. Neseniai nusiskutau likusius plaukus ir laukiu atkeliaujant savo peruko. Jau visus pergyvenimus kaip ir praėjau, jau priprautau prie naujos "šukuosenos" tik dar ne visi žino, kad esu plika ir nežinau kaip eilgtis. Grupiokas paklausė "kur tavo plaukai?" (aš jau mėnuo vaikštau su skarelėm ir kepurėm) ir aš nežinojau ką atsakyti...Tai dabar mąstau ką daryti kai kas nors pastebės jog dėviu peruką? Ko jie galėtų paklausti? Ir svarbiasia - ką man sakyti? Ar aiškinti kad sergu ir t.t. ar imituoti jog tai mano plaukai? Ar gal ką šmaikštaus atsakyti?
Turiu daug klausimų... Noriu pasiruošti pirmam išėjimui su peruku į viešumą.
Turiu daug klausimų... Noriu pasiruošti pirmam išėjimui su peruku į viešumą.
Na, turiu 2 variantus:
1. Atsakyti i klausima tiesiogiai, su jumoru: "Sergu alopecia areata, nebijok, tai neuzkreciama, tiesiog netenkama plauku". Ir nusisypsok.
2. Jeigu tavo kaukoles forma grazi, tiesiog pasakyti, kad nori buti isskirtine, o gera kirpeja brangiai kainuoja ir negali sau jos leisti, tad nusprendei sutaupyti ant suku ir sampunu ir nusiskusti plikai ir kad esi ziauriai patenkinta tokiu sprendimu.
QUOTE(Anndora @ 2011 04 20, 15:51)
Mes dabar visai kaip svetimi zmones. Visiskai jokio bendravimo. Jo darbas manojo pastate. Keista taip. Cia buvo aktyvus bendravimas, o dabar neliko jokio, nors matau kas diena. Gal taip ir geriau, gal greiciau viskas nurims.
PAMIRSK.
QUOTE(Krisanta @ 2011 04 20, 14:55)
Dėl išvaizdos ir kompleksų.. Tiesiog vaikystėj buvau šakaliukas, tada visi vis kartojo, kad kaip aš atrodau, gal visai nevalgau. Vėliau pradėjau stambėti. Tada vos ne kasdien iš šeimos sulaukdavau komentarų, kad įtraukčiau pilvą, kad gal to nesirengčiau, nes išryškina riebaliukus. O viename gimtadienyje tokia sudžiūvusi baleto mokytoja pareiškė, kad man iš vis negalima duoti valgyti. Būdavo ir mokykloj prisikabindavo. Nors dėmesio niekada netrūko, o dabar žiūrint senas foto matau simpatišką, vos vos didesnio, nei vidutinis sudėjimo, panelę. Štai taip ir augau nuo mažumės jausdamasi "nukrypusi nuo normos" ir besislepianti laisvuose rūbuose. Matyt genai tokie, nes ir šokius lankiau ir šiaip nebuvau rajūnė. Bet atsipalaidavau išvykusi svetur. Mylimas žmogus šalia, aplink ne vien manekenės ir kas svarbiausia tolerancija viskam, šilti žvilgsniai, darbas sėdimas (vėliau jo neliko) štai ir priaugau daugiau nei 30kg.
Ech.. Kad tik aš žinočiau, kaip pačiai kapstytis.. Kad bent jau pavyktų atsikratyti pykčio protrūkių, to nevisavertiškumo, pastovaus pergyvenimo dėl visko.. Gerai jaučiuosi, kai apie nieką negalvoju. Tiesiog gyvenu šia minute. Bet tai ilgai nesitęsia.. Vis išlenda kokia smulkmena, kuri vėl sugrąžina į tą juodą būseną..
QUOTE(Maidenana @ 2011 04 20, 15:19)
pas psichoterapeuta - begte!!!!
Jaučiu apsieisiu be Lietuvos ir šutinsiu pas vietinį gydytoją artimiausiu metu.. Jaučiuosi, kaip pervažiuota po tokios žinutės.
QUOTE(Maidenana @ 2011 04 20, 17:19)
Ne, jis taves nepasirinko. tu ji pasirinkai ir ne kitaip. As nelabai zinau kiek tau metu ir kiek partneriu bei ilgalaikiu santykiu esi turejusi. bet as asmeniskai labai atsargiai, ziauriai atsargiai vertinu vyrus, kurie gyvena vieni maziau negu metus. Skyrybu skausmas trunka kazkur 6-9 menesius, po to jau pampaliojamasi, atsigaunama ir imanoma kurti naujus santykius. todel jeigu as zinau, kad issiskire pries menesi-du - faktas kaip blynas, kad esi jam tik laikina stotele. tiesiog faktas. ta reikia isiminti visam gyvenimui.
PAMIRSK.
PAMIRSK.
Ačiū. Jūs man labai padėjote. Pažvelgėte i situaciją iš šalies. Labai vertinu mintis, gautas šiame skyrelyje. Tikiuosi nuo šiol bus tik lengviau. Išgyvensiu.
QUOTE(So_sorrow @ 2011 04 20, 17:22)
Jaučiu apsieisiu be Lietuvos ir šutinsiu pas vietinį gydytoją artimiausiu metu.. Jaučiuosi, kaip pervažiuota po tokios žinutės.
o as manau esi saunuole, nes pripazinai, kad turi problema ir kad ja reikia spresti, o tai jau yra pajudejimas is pirminio tasko. Butinai apsilankyk pas vietini gydytoja nelaukdama kada grsi i LT. Tau pavyks
merginos, turekim sawigarbos ir nesileiskit zeminamos!!! orumas mano manymu yra labai swarbus, nes jej jusu wyras jusu negerbia, tai jo toki elgesi su jumis mato jusu wajkaj ir tai tikraj nera geras pawyzdys jiems, nes ir wajkaj manau tikriausiai perims tewo pozicija ir jusu negerbs... labai liudna padetis, is kurios iseina tik stiprios moterys..
QUOTE(Sistina @ 2011 04 20, 18:16)
o as manau esi saunuole, nes pripazinai, kad turi problema ir kad ja reikia spresti, o tai jau yra pajudejimas is pirminio tasko. Butinai apsilankyk pas vietini gydytoja nelaukdama kada grsi i LT. Tau pavyks
Didelis ačiukas už palaikymą
Priėjom išvados, kad maniškiui reikia poilsio nuo manęs. Tad bilietas į Lietuvą jau mano rankose.. Bet kaip sunku.. Ašaros upeliais bėga. Kokie baisūs tie pirmieji žingsniai.. Kaip reiks ištvert tą laiką iki kelionės. Kaip reiks kreiptis pagalbos. Galų gale kaip mamai paaiškinti kas man.. Viskas taip baisu.. Jaučiuosi kaip mažas, pasimetęs vaikas.. Kažkoks košmaras, o pabusti neįmanoma..
Maidednana, kokia tu saunuole. Kiek pas tave visokiu idomiu ir graziu ideju!Zavinga!
Merginos, laikykites.Kaip nors praeis tas sunkus laikas, viskas praeina.Tik nekankinkite saves dar labiau.Pasistenkite nuvyti salin blogas mintis nors kelioms sekundems, nors minutelei, nors valandai.Negramzdinkite saves i dar didesni liuna, nebauskite saves.
Merginos, laikykites.Kaip nors praeis tas sunkus laikas, viskas praeina.Tik nekankinkite saves dar labiau.Pasistenkite nuvyti salin blogas mintis nors kelioms sekundems, nors minutelei, nors valandai.Negramzdinkite saves i dar didesni liuna, nebauskite saves.
QUOTE(Anndora @ 2011 04 20, 20:13)
Ačiū. Jūs man labai padėjote. Pažvelgėte i situaciją iš šalies. Labai vertinu mintis, gautas šiame skyrelyje. Tikiuosi nuo šiol bus tik lengviau. Išgyvensiu.
Nuo meiles mirdavo tik puskino laikais, man, tada zmoniu dvasinis pasaulis buvo visiskai kitoks ir nelaimingos meiles issaukdavo visokias rimtas problemas su sveikata, o kaip gydyti jas - dar nezinojo. Tad ir kanopas uversdavo. Siuo metu pasaulis gana piktas ir mes jau turime imuniteta visokio pobudzio nelaimems ir bedoms. Antai - kokia beda baisesne: nelaiminga meile ar likti su dviem vaikais vienai be vyro paskoliniame bute be darbo ir be prosvaisciu ji gauti? Vaaaat, geriau jau nelaiminga meile 
Bus tu meiliu, bus ju tikru ir dar ne viena. T.y. meile viena, tik jos objektai skirtingi. Tu pagalvok, kad kiekviena pragyventa diena atitolina tave nuo tos skausmingos dienos. kuo toliau - tuo maziau ir maziau skaudes. Juk viskas bus gerai.QUOTE(So_sorrow @ 2011 04 21, 01:05)
Didelis ačiukas už palaikymą Priėjom išvados, kad maniškiui reikia poilsio nuo manęs. Tad bilietas į Lietuvą jau mano rankose.. Bet kaip sunku.. Ašaros upeliais bėga. Kokie baisūs tie pirmieji žingsniai.. Kaip reiks ištvert tą laiką iki kelionės. Kaip reiks kreiptis pagalbos. Galų gale kaip mamai paaiškinti kas man.. Viskas taip baisu.. Jaučiuosi kaip mažas, pasimetęs vaikas.. Kažkoks košmaras, o pabusti neįmanoma..
Priėjom išvados, kad maniškiui reikia poilsio nuo manęs. Tad bilietas į Lietuvą jau mano rankose.. Bet kaip sunku.. Ašaros upeliais bėga. Kokie baisūs tie pirmieji žingsniai.. Kaip reiks ištvert tą laiką iki kelionės. Kaip reiks kreiptis pagalbos. Galų gale kaip mamai paaiškinti kas man.. Viskas taip baisu.. Jaučiuosi kaip mažas, pasimetęs vaikas.. Kažkoks košmaras, o pabusti neįmanoma.. Tuoj pabusi. Lai taviskis pailsi. O tu nustok kramsnoti bandeles. Baleto destytojos neklausyk, jai viskas kas virs 45 kg - neitiketinas storumas. Zinau, pati baleta sokau. Na, laika iki keliones leisk skaitydama apie dietas ir pasirink tinkama sau - nu vis siokia tokia naudinga veikla. Dar pasiknaisiok internete ir susirask psichologo-psichoterapeuto paslaugas savo mieste ir paskirk vizito data. Atvaziavus i Lt, pasakyk mamai, kad jautiesi labai blogai del absoliuciai visko, bet pazadi susitvarkyti. Nueik pas psichologa. ir iskarto pasijusi geriau, pamatysi.
QUOTE(Calipso @ 2011 04 20, 12:40)
Sveikos, atėjau čia pasibėdavoti, bet kartu ir paprašyti patarimo. Sergu alopecia areata, t.y - plikimu. Neseniai nusiskutau likusius plaukus ir laukiu atkeliaujant savo peruko. Jau visus pergyvenimus kaip ir praėjau, jau priprautau prie naujos "šukuosenos" tik dar ne visi žino, kad esu plika ir nežinau kaip eilgtis. Grupiokas paklausė "kur tavo plaukai?" (aš jau mėnuo vaikštau su skarelėm ir kepurėm) ir aš nežinojau ką atsakyti...Tai dabar mąstau ką daryti kai kas nors pastebės jog dėviu peruką? Ko jie galėtų paklausti? Ir svarbiasia - ką man sakyti? Ar aiškinti kad sergu ir t.t. ar imituoti jog tai mano plaukai? Ar gal ką šmaikštaus atsakyti?
Turiu daug klausimų... Noriu pasiruošti pirmam išėjimui su peruku į viešumą.
Turiu daug klausimų... Noriu pasiruošti pirmam išėjimui su peruku į viešumą.
O kodėl negalima sakyti tiesos?
Susidūriau ir aš net nežinau ar bėda,bet gal kažkas panašaus. Vyras jau pradeda kalbėti jog norėtu vaikelio,tačiau aš dar jaučiuosi tam na ... na dar nenoriu apie tai galvoti. Aš nesakau ,kad nenoriu su juo tūrėti vaikų,bet jaučiu ,kad dar nelaikas. Pagal amžių jau lyg ir laikas būtu,nes greitai atšvęsiu dvidešimt aštuntąjį gimtadienį,bet tiesiog dabar net neturiu laiko apie tai galvoti. Gal kuri buvote susidūrusi su panašia situacija?
